Šeimos politika

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 13 d. 8:15

9     

    

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

laisvavisuomene.lt

Gegužės 4 d. buvo užregistruoti LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) nr. I-1234 30, 36, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas. Socialinėje erdvėje daugiausia dėmesio sulaukė 365 įstatymo pakeitimas, kuriame siūloma braukti straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „tokia pati teisė vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl siūlytina atsisakyti 365 straipsnio 3 dalies nuostatos kaip perteklinės, siekiant užtikrinti, kad praktikoje nekiltų neaiškumų, kurią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatą taikyti, norint apskųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus.“

Mano žiniomis, pasiūlymas braukti 365 str.  3 d. kaip perteklinę atėjo iš Nacionalinės Teismų administracijos (NTA) dar 2019 m. gruodžio mėn., jau įsigaliojus VTAPĮ pakeitimams. Kadangi NTA pagal pavaldumą priklauso Teisingumo ministerijai, tai ji ir paruošė įstatymo pakeitimo pasiūlymą.

Biurokratine prasme pasiūlymo logika suprantama: papildoma galimybė kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo neteisėtumo yra perteklinė, nes pakanka sudalyvauti procese dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo pagal Civilinio kodekso 3.2541  str. Be to, NTA buvo neaišku, kokios kompetencijos teismas – civilinis ar administracinis – turėtų skundą, remiantis šiuo straipsniu, nagrinėti, ir ką daryti tokiu atveju, jei jau būtų pradėtas vaiko paėmimo iš šeimos procesas pagal Civilinio kodekso 3.2541  str. Kitaip tariant, klausimas dėl paėmimo jau nagrinėjamas teisme, o kitas (ar tas pats) teismas gauna skundą dėl vaiko neteisėto paėmimo iš šeimos.

Pasiūlymas buvo svarstomas tarpinstitucinio pasitarimo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) metu, deja, be manęs, daugiau niekas iš Nevyriausybinių organizacijų (NVO) nedalyvavo.

Tuomet buvo svarstomi keli variantai:

1. palikti kaip bendrą normą (įstatyminę garantiją),

2. tikslinti šią normą, ją siaurinant, numatant, kad ji taikoma tais atvejais, kai teismas atsisako išduoti leidimą paimti vaiką iš tėvų (tokiu atveju vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai preziumuotini kaip neteisėti ir galimi skųsti),

3. braukti kaip perteklinę.

IŠVADA:

• Reakcija socialiniuose tinkluose rodo, kad ši norma yra svarbi tėvams kaip įstatyminė garantija. Įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, tad nėra jokios būtinybės ją braukti.

• Advokatas Saulius Dambrauskas pastebėjo, kad ši nuostata yra svarbi, nes ji užtikrina didesnio asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybę. Advokatė Rūta Visocnik pastebėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo iš tėvų skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, šiuo požiūriu tėvams, suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka.

• Šis punktas leidžia prevenciškai užkirsti kelią Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAT) kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Galbūt tokia galimybę institucijos mato, to bijoma, bet šis motyvas garsiai neišsakomas. Be to, teoriškai ši norma leidžia ginčyti ne tik vaiko paėmimą, bet ir pačią vaiko paėmimo įgyvendinimo procedūrą: paimta be tėvų žinios, jiems nedalyvaujant, tėvų neinformavus, plėšiant jėga, netinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, netinkamai pritaikius ar nepritaikius lengvesnę vaiko apsaugos priemonę. Pateiksiu hipotetinį pavyzdį, vaikui nustatomas apsaugos poreikis. Pagal tai turėtų būti skirtas vaiko laikinas apgyvendinimas: pagal įstatymą turėtų vaiką apgyvendinti su nesmurtaujančia mama soc. centre, bet kadangi tokios galimybės savivaldybėje nėra dėl biurokratinių/ admnistracinių priežasčių, VTAT kreipiasi dėl vaiko iš tėvų paėmimo. Akivaizdu, kad taip neturėtų būti – valstybė, užtikrindama vaikų teises pagal įstatymą negali teisintis sąlygų nebuvimu. Tada ši įstatymo nuostata leistų skųsti tokį sprendimą teismui.

Apibendrinant, galima reziumuoti, kad geriau, jog 365 punktas išliktų, o ne būtų išbrauktas. Matant visuomenės jautrumą šiuo klausimu, labai abejotina, kad atsiras politinė valia pasiūlymą įgyvendinti. Siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ir tėvų teisių apsaugą yra sveikintina tėvų teises atstovaujančių organizacijų vykdoma teisėkūrinio proseso stebėsena. Tačiau rekomenduotina atkreipti dėmesį ir sistemiškai įvertinti ne tik šį, bet ir kitus VTAPĮ pakeitimų pasiūlymus.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mama       2020-05-27 23:05

Neaisku kokiu tikslu tokie istatymai priimami. Juk tikrai dauguma tevu yra pakankamai geri ir rupinasi savo vaikais. Pilni mamu forumai mamyciu, klausinejanciu del kiekvieno sunegalavimo, del to, kaip tinkamai maitinti, kaip pradeti primaitinima, kokia avalyne rinktis, kad butu sveika kojytei. Pastaruoju klausimu domejausi ir as. Taip, galima juoktis is supermamyciu, bet tikrai ten yra pakankamai daug ir naudingos informacijos, padedancios rasti nauju sprendimu ir uz priimtina kaina, kad ir renkantis vaikiskus batus https://batukaivaikams.lt/ zinoma, yra sriciu, kur ir perlenkiama lazda, taciau reikia gebeti atsisijoti informacija. Tad nezinau kam reikalinga tiek suvarzymu, kai galu gale, kad ir kokius istatymus priimtu, kencia tie patys rizikos seimose augantys vaikai, o demesys kreipiamas ten, kur jo veikiausiai nereikia

niekas       2020-05-14 8:54

tai pedafilu norai kad vaiku teisiu klierkai butu nebaudziami

stasys        2020-05-13 17:33

aišku niekam tikę , va dažniau ju prisireiktu žiūrėk reikalai taisytusi .. atviras mokslui kaip ta reiktu teisingai daryti . smile

štaziui       2020-05-13 16:52

stasele, tavo vaginaliniai įgūdžiai niekam tikę. Nustok plerpti čia savo lytiniais organais. Gėda savo vergvaldžiams darai.

Zmones netylekim!       2020-05-13 16:44

Jei kas reikia kviestis i EU zurnalistus,i EU ambasadorius , JTO reika ju prasyti pagalbos. Ir pagalba ateis , jie turi daug Teisingumo ir Teisingu istatymu. Aciu Gerajam Dievui , kad Lietuva yra ES sudetyje, ne tai kaip salia musu sienos zmones gyvena.

stasys        2020-05-13 12:05

Reikia laiko pasigilinti . Privelta tekste tiek situacijų “kas būtu jei būtu ” jog sunku ir pamatyti tikra vaizdą . Pati mintis jog vaiku teisiu klausimu ,‘netyčiomis’ galime nusiristi į garliavos periodą tikrai nedžiugina . Pati teisinė norma negali žmogui drausti ar apriboti jo galimybes skusti instituciju darbą ir jų sprendimus . Klausimas ne teisinis o moralinis , kada po kokiu veiksmu “vaiku teisiu tarnybos” įsijungtu tas mechanizmas teismuose ir ar bus numatytos kitos pav. mentoriaus paslaugos tas problemas iš pradžių spręsti be teismo ir jo sankcijų ?  . Siaurinti , tikslinti įstatymo tekstą galima , bet tik tada kai gali pasiūlyti kita alternatyva .. žmogaus panaikintoms teisėms . Visi manau supranta kad teismo funkcija spręsti ar duoti įvertinimą ginčytiniems klausimams turi būti paskutinė ..todėl tokie procesai negali būti greiti ir per max. trumpa laiką nenagrinėjami . (laikas yra ta esminė sąlyga kuri leidžia užtikrinti visų pusių teises į sąžininga bylos nagrinėjimą )

Taip       2020-05-13 10:24

būkime neabejingi ir dar daugiau mus paverčia zombiais. Paklausykite kas ištikro vyksta Italijoje, t.y. tas pats ir pas mus: https://www.youtube.com/watch?v=p6CdHDRdRbY

Žinoma       2020-05-13 9:42

Naivuoli tu naivuoli, žinoma…..

grumstas       2020-05-13 8:35

  Reikia padėkoti tiems ,kaip straipsnio autoriui, kuriems ne tas pat kaip ir iš ko “paima”  vaiką iš šeimos. Net įsivaizduoti negalėjome anksčiau tokio sudaiktinto žmogaus atžvilgiu vykdomą prievartą. dalyvaukime, ginčykinmės , sakykime savo nuomone. Būkime neabejingi savo gentainiams, jų likimams piliečiais. Teisingumo niekada nebuvo per daug , tik abejingumo teisingumui visada buvo perteklius.


Rekomenduojame

JAV spauda apie Lietuvos teismo sprendimą ir suėjus senaties terminui tęsti Neringos Venckienės bylą

Algimantas Rusteika. Auksinės valandos

Andrius Švarplys. Reikia grąžinti vaiko teisių apsaugą prie Konstitucijos standartų

Kritusiųjų slėniui grasina socialistai

Antanas Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos?

Algimantas Matulevičius. Ar pagalba žmonėms ir verslui nėra žlugdoma tyčia?

Vytautas Radžvilas. LRT-Ostankino epocha turi baigtis

Vladimiras Laučius. TS-LRT: interesų grupė tapšnoja Lietuvą

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.