Šeimos politika

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 13 d. 8:15

9     

    

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

laisvavisuomene.lt

Gegužės 4 d. buvo užregistruoti LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) nr. I-1234 30, 36, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas. Socialinėje erdvėje daugiausia dėmesio sulaukė 365 įstatymo pakeitimas, kuriame siūloma braukti straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „tokia pati teisė vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl siūlytina atsisakyti 365 straipsnio 3 dalies nuostatos kaip perteklinės, siekiant užtikrinti, kad praktikoje nekiltų neaiškumų, kurią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatą taikyti, norint apskųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus.“

Mano žiniomis, pasiūlymas braukti 365 str.  3 d. kaip perteklinę atėjo iš Nacionalinės Teismų administracijos (NTA) dar 2019 m. gruodžio mėn., jau įsigaliojus VTAPĮ pakeitimams. Kadangi NTA pagal pavaldumą priklauso Teisingumo ministerijai, tai ji ir paruošė įstatymo pakeitimo pasiūlymą.

Biurokratine prasme pasiūlymo logika suprantama: papildoma galimybė kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo neteisėtumo yra perteklinė, nes pakanka sudalyvauti procese dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo pagal Civilinio kodekso 3.2541  str. Be to, NTA buvo neaišku, kokios kompetencijos teismas – civilinis ar administracinis – turėtų skundą, remiantis šiuo straipsniu, nagrinėti, ir ką daryti tokiu atveju, jei jau būtų pradėtas vaiko paėmimo iš šeimos procesas pagal Civilinio kodekso 3.2541  str. Kitaip tariant, klausimas dėl paėmimo jau nagrinėjamas teisme, o kitas (ar tas pats) teismas gauna skundą dėl vaiko neteisėto paėmimo iš šeimos.

Pasiūlymas buvo svarstomas tarpinstitucinio pasitarimo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) metu, deja, be manęs, daugiau niekas iš Nevyriausybinių organizacijų (NVO) nedalyvavo.

Tuomet buvo svarstomi keli variantai:

1. palikti kaip bendrą normą (įstatyminę garantiją),

2. tikslinti šią normą, ją siaurinant, numatant, kad ji taikoma tais atvejais, kai teismas atsisako išduoti leidimą paimti vaiką iš tėvų (tokiu atveju vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai preziumuotini kaip neteisėti ir galimi skųsti),

3. braukti kaip perteklinę.

IŠVADA:

• Reakcija socialiniuose tinkluose rodo, kad ši norma yra svarbi tėvams kaip įstatyminė garantija. Įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, tad nėra jokios būtinybės ją braukti.

• Advokatas Saulius Dambrauskas pastebėjo, kad ši nuostata yra svarbi, nes ji užtikrina didesnio asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybę. Advokatė Rūta Visocnik pastebėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo iš tėvų skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, šiuo požiūriu tėvams, suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka.

• Šis punktas leidžia prevenciškai užkirsti kelią Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAT) kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Galbūt tokia galimybę institucijos mato, to bijoma, bet šis motyvas garsiai neišsakomas. Be to, teoriškai ši norma leidžia ginčyti ne tik vaiko paėmimą, bet ir pačią vaiko paėmimo įgyvendinimo procedūrą: paimta be tėvų žinios, jiems nedalyvaujant, tėvų neinformavus, plėšiant jėga, netinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, netinkamai pritaikius ar nepritaikius lengvesnę vaiko apsaugos priemonę. Pateiksiu hipotetinį pavyzdį, vaikui nustatomas apsaugos poreikis. Pagal tai turėtų būti skirtas vaiko laikinas apgyvendinimas: pagal įstatymą turėtų vaiką apgyvendinti su nesmurtaujančia mama soc. centre, bet kadangi tokios galimybės savivaldybėje nėra dėl biurokratinių/ admnistracinių priežasčių, VTAT kreipiasi dėl vaiko iš tėvų paėmimo. Akivaizdu, kad taip neturėtų būti – valstybė, užtikrindama vaikų teises pagal įstatymą negali teisintis sąlygų nebuvimu. Tada ši įstatymo nuostata leistų skųsti tokį sprendimą teismui.

Apibendrinant, galima reziumuoti, kad geriau, jog 365 punktas išliktų, o ne būtų išbrauktas. Matant visuomenės jautrumą šiuo klausimu, labai abejotina, kad atsiras politinė valia pasiūlymą įgyvendinti. Siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ir tėvų teisių apsaugą yra sveikintina tėvų teises atstovaujančių organizacijų vykdoma teisėkūrinio proseso stebėsena. Tačiau rekomenduotina atkreipti dėmesį ir sistemiškai įvertinti ne tik šį, bet ir kitus VTAPĮ pakeitimų pasiūlymus.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mama       2020-05-27 23:05

Neaisku kokiu tikslu tokie istatymai priimami. Juk tikrai dauguma tevu yra pakankamai geri ir rupinasi savo vaikais. Pilni mamu forumai mamyciu, klausinejanciu del kiekvieno sunegalavimo, del to, kaip tinkamai maitinti, kaip pradeti primaitinima, kokia avalyne rinktis, kad butu sveika kojytei. Pastaruoju klausimu domejausi ir as. Taip, galima juoktis is supermamyciu, bet tikrai ten yra pakankamai daug ir naudingos informacijos, padedancios rasti nauju sprendimu ir uz priimtina kaina, kad ir renkantis vaikiskus batus https://batukaivaikams.lt/ zinoma, yra sriciu, kur ir perlenkiama lazda, taciau reikia gebeti atsisijoti informacija. Tad nezinau kam reikalinga tiek suvarzymu, kai galu gale, kad ir kokius istatymus priimtu, kencia tie patys rizikos seimose augantys vaikai, o demesys kreipiamas ten, kur jo veikiausiai nereikia

niekas       2020-05-14 8:54

tai pedafilu norai kad vaiku teisiu klierkai butu nebaudziami

stasys        2020-05-13 17:33

aišku niekam tikę , va dažniau ju prisireiktu žiūrėk reikalai taisytusi .. atviras mokslui kaip ta reiktu teisingai daryti . smile

štaziui       2020-05-13 16:52

stasele, tavo vaginaliniai įgūdžiai niekam tikę. Nustok plerpti čia savo lytiniais organais. Gėda savo vergvaldžiams darai.

Zmones netylekim!       2020-05-13 16:44

Jei kas reikia kviestis i EU zurnalistus,i EU ambasadorius , JTO reika ju prasyti pagalbos. Ir pagalba ateis , jie turi daug Teisingumo ir Teisingu istatymu. Aciu Gerajam Dievui , kad Lietuva yra ES sudetyje, ne tai kaip salia musu sienos zmones gyvena.

stasys        2020-05-13 12:05

Reikia laiko pasigilinti . Privelta tekste tiek situacijų “kas būtu jei būtu ” jog sunku ir pamatyti tikra vaizdą . Pati mintis jog vaiku teisiu klausimu ,‘netyčiomis’ galime nusiristi į garliavos periodą tikrai nedžiugina . Pati teisinė norma negali žmogui drausti ar apriboti jo galimybes skusti instituciju darbą ir jų sprendimus . Klausimas ne teisinis o moralinis , kada po kokiu veiksmu “vaiku teisiu tarnybos” įsijungtu tas mechanizmas teismuose ir ar bus numatytos kitos pav. mentoriaus paslaugos tas problemas iš pradžių spręsti be teismo ir jo sankcijų ?  . Siaurinti , tikslinti įstatymo tekstą galima , bet tik tada kai gali pasiūlyti kita alternatyva .. žmogaus panaikintoms teisėms . Visi manau supranta kad teismo funkcija spręsti ar duoti įvertinimą ginčytiniems klausimams turi būti paskutinė ..todėl tokie procesai negali būti greiti ir per max. trumpa laiką nenagrinėjami . (laikas yra ta esminė sąlyga kuri leidžia užtikrinti visų pusių teises į sąžininga bylos nagrinėjimą )

Taip       2020-05-13 10:24

būkime neabejingi ir dar daugiau mus paverčia zombiais. Paklausykite kas ištikro vyksta Italijoje, t.y. tas pats ir pas mus: https://www.youtube.com/watch?v=p6CdHDRdRbY

Žinoma       2020-05-13 9:42

Naivuoli tu naivuoli, žinoma…..

grumstas       2020-05-13 8:35

  Reikia padėkoti tiems ,kaip straipsnio autoriui, kuriems ne tas pat kaip ir iš ko “paima”  vaiką iš šeimos. Net įsivaizduoti negalėjome anksčiau tokio sudaiktinto žmogaus atžvilgiu vykdomą prievartą. dalyvaukime, ginčykinmės , sakykime savo nuomone. Būkime neabejingi savo gentainiams, jų likimams piliečiais. Teisingumo niekada nebuvo per daug , tik abejingumo teisingumui visada buvo perteklius.


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Ad Hitlerum

Algimantas Rusteika. Maršas tęsia žygį per Lietuvą. Telšiai

Aurelijus Veryga opiausiais nūdienos klausimais

Albinas Plėšnys. Akvinietis homoseksualių veiksmų nepateisino. Atsakymas P. Aleksandravičiui

Andrius Švarplys. Šiuolaikinės demokratijos disproporcijos Lietuvoje pagal viešos nuomonės apklausas, arba Kur gali nuvesti tokia politika?

Nida Vasiliauskaitė. Ir jokio kognityvinio disonanso

Kun. Paulius Vaineikis OFM: maršas – tradicinių šeimų šauksmas

Artūras Grigas. Kaip Trečiasis reichas „išlaisvindavo“ ligonius nuo kančių, arba Kuo toks „išlaisvinimas“ skiriasi nuo šių laikų „pažangos“ – eutanazi

Dr. Lina Šulcienė. Tomas Akvinietis pasisakytų prieš partnerystės įstatymą

Andrius Macas. Kaip balansuoti tarp manipuliacinio politkorektiškumo ir gaivališkumo?

Emilija Trumpaitė. Galimybių pasas – kodėl ši idėja man labai nepatinka?

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos išlaisvinimo paminklas Karaliaučiuje: kokio būta sumanymo ir kas apie tai žino daugiau? 

Laikas pradėti kalbėti ir apie politiką. Vytautas Radžvilas: apolitiškumas

Birutė Rūta Vitkauskienė. Ar didinga Biržų kunigaikščių Radvilų dvarvietė Vilniuje pasmerkta užmigti amžinu miegu?

Nida Vasiliauskaitė TS-LKD elektoratui: Žinote, kas tikrai krikščioniška?

Dovydas Norkūnas apie šeimų maršą ir vieningą Lietuvą

Kastytis Braziulis. Kas kelia didesnę grėsmę Lietuvai: teroristai, Kremlius ar sava valdžia?

„Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ organizacinis komitetas: Tikime laisvų, savo valstybės ateičiai neabejingų Lietuvos žmonių gera valia ir išmintimi

Arvydo Juozaičio pokalbis su Liudu Dambrausku: lietuvio charakteris. Sauliaus Dambrausko palydimasis žodis

„Sovietskaja Litva“: Ivanas Čmilis ir jo draugai

Disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Galiu būti pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje pasodinta į kalėjimą už kitokią nuomonę

Kastytis Braziulis. Vokietija – Rusija: ką reiškia Lietuvai Vokietijos svarbių veikėjų pasisakymai?

Liudvikas Jakimavičius. Jų tik pasidaugino

„Žuvelė‘21“. Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda: aš – laimingas žmogus

Geroji Naujiena: mes vadinamės Dievo vaikais, tokie ir būkime!

Irena Vasinauskaitė. Profai ir profanai

Nida Vasiliauskaitė. Emocijos VS protas

Agnė Širinskienė. Konservatorių penkmečio planas

Ramūnas Aušrotas. Lytinis švietimas nėra lytinis ugdymas: arba programos rengėjai neskiria sąvokų, arba LRT sąmoningai diegia tokią mintį

Dovilas Petkus apie Arūno Dulkio „ateities matymus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.