Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Šeimos politika, Žmogaus teisės

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Tiesos.lt redakcija   2020 m. lapkričio 22 d. 23:07

7     

    

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Kažkaip klausimas kilo. Dovilė Šakalienė ir Co rėkauja, kad Lenkijoje buvo pažeistas teisės viršenybės principas, kai Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl Šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymo prieštaravimo Konstitucijai ta apimtimi, kuria jis leidžia eugeninę praktiką nėštumo nutraukimo atveju.

Pasigavo tai ir kiti Seimo nariai, ir žiniasklaida. Bet, kertu lažybų, jei jų paklausčiau, kas ta teisės viršenybė yr, vargu bau ar daug atsirastų Seimo narių, kurie sugebėtų paaiškinti. O apie žurnalistus jau nešneku.

Taigi pavarčiau Lietuvos Konstitucinio Teismo doktriną ir pasižiūrėjau, kada ir kokiame kontekste jis kalbėjo apie teisės viršenybę.

LR KT kalba apie teisės viršenybę teismų funkcijos kontekste. Pagal LR Konstituciją, teismų funkcija – vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).

Vykdydami teisingumą, teismai privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti TEISĖS VIRŠENYBĘ, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent TEISMO TEISINGO SPRENDIMO PRIĖMIMAS; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), KURIE SAVO TURINIU YRA NETEISINGI. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).

Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga TEISINGAI IR OBJEKTYVIAI IŠNAGRINĖTI BYLAS, PRIIMTI PAGRĮSTUS IR MOTYVUOTUS SPRENDIMUS (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, KAD BŪTŲ NELEIDŽIAMA TEISMUI, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, PRIIMTI TEISINGĄ SPRENDIMĄ BYLOJE ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Jei jau iki čia paskaitėte, tai iš viso to, kas pasakyta, peršasi dvi mintys:

pirma, kad Lenkijoje vykdoma institucinė Teismų reforma niekaip nėra susijusi su teisės viršenybės principo užtikrinimo pažeidimu. Negirdėjau, kad kokiam Lenkijos teismui būtų kliudoma užtikrinti teisės viršenybę, priimti sprendimą ar priimtą sprendimą atšaukti.

antra, vienintelis bandymas paneigti teisės viršenybę yra ne kas kita kaip „Moterų streiko“ („Strajk kobiet“) ofenzyva, nes būtent šio streiko organizatoriai nenorėjo leisti Konstituciniam Tribunolui vykdyti teisingumo ir užtikinti teisės viršenybę (spėju, kad teisės viršenybė samprata LT nesiskiria nuo PL), bandė jėga priversti jį atsiimti sprendimą. Tokie, o ne kitokie veiksmai yra teisės viršenybės varžymas.

Be to, kiek man teko susipažinti, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas kaip tik užtikrino teisės viršenybę, nes priėmė „ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, [...] tokį „teismo sprendimą [...], KURIS SAVO TURINIU YRA TEISINGAS.

Pirmiausia, jis pripažino Šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymą prieštaraujantį Lenkijos Konstitucijai ne absoliučiai, bet tik ta apimtimi, kiek ji legalizuoja neteisėtą eugeninę praktiką negimusio vaiko atžvilgiu ir nesuteikia jam žmogaus orumą atitinkančios apsaugos ir pagarbos („legalizują praktyki eugeniczne w stosunku do dziecka jeszcze nieurodzonego, odmawiając mu tym samym poszanowania i ochrony godności człowieka“). Tribunolo nuomone, įstatymas negali padaryti negimusio asmens apsaugos priklausomos nuo jo sveikatos būklės ir jį tokiu būdu diskriminuoti („uzależniają ochronę prawa do życia dziecka jeszcze nieurodzonego od jego stanu zdrowia, co stanowi zakazaną bezpośrednią dyskryminację“) ir leisti nutraukti nėštumą be pakankamo kito gėrio apsaugos pagrindimo („przerywanie ciąży bez dostatecznego usprawiedliwienia koniecznością ochrony innej wartości“).

Antra, reikia turėti omenyje, kad Lenkijos teisinėje sistemoje, skirtingai nuo lietuviškosios, egzistuoja prenatalinės gyvybės apsaugos principas, įrašytas minėtame 1993 m. Šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatyme. Jis atsirado ten ne atsitiktinai, bet siekiant subalansuoti teisinę sistemą, kad moterų teisių apsauga nebūtų vykdoma negimusios gyvybės sąskaita. Yra pabrėžiama, kad jis išreiškė visuomenės konsensusą šiuo klausimu, kad reikia saugoti ir moters, ir negimusio vaiko teises.  Toks Konstitucinio Tribunolo sprendimas atitinka tiek Lenkijos šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatyme numatytą prenatalinės gyvybės apsaugos principą, o taip pat bendruosius teisinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.  Teisė reikalauja, kad būtų užtikrinti ne vienos, bet visų pusių interesai.

Lietuvos teisėje prenatalinės gyvybės apsaugos principo neturime. Apskritai neturime teisės nuostatų, kurios suteiktų deramą apsaugą asmeniui iki gimimo. Jei Lietuvoje bus priimtas reprodukcinės sveikatos įstatymas (o tai ketina daryti valdančiosios koalicijos atstovai), tai labai tikėtina, kad nesant šio principo, turėsime vieną iš radikaliausių abortų įstatymų Europoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Sako       2020-11-23 21:01

Tam kuris abortuoja tik su replėmis už vaiko galūnės reikia smarkiau patraukti ir minkšta vaiko kojelė nutrūksta.Ir tai dalimis ištraukia ir sumeta į plastikinį maišą;kai kada būna ir dvynukai sako ,-broliukas ir sesutė ,bet ir tuos į maišą sumeta.O jau maišų kalnai,-į krosnį juos

https://youtu.be/Ykb2ZryHMtQ

stasys       2020-11-23 13:49

Turbut ta pastaba buvo skirta Lenkijos konstituciniam tribunolui , o mes tik maži , ropojantis bandome susigaudyti tai ginekologinė problema ar švietimo lytiniais klausimais ..kukliai priminsiu kartojimasis visu mokslu motina .Tęsime diskusija toliau .

Žodžio laisvė...       2020-11-23 13:46

Klerikaliniam fundamentalizmui pasidavę subjektai įveda nesąmones- pripažįsta negimusį gemalą jau vaiku.Nesąmonė,nesąmonė.Tai išimkit tą gemalą ir auginkit,pažiūrėsim kaip jis augs be motinos įščių.Gemalas yra tik gemalas ir nebandykit įrodinėt kitaip.Todėl ir leidžiama daryti abortus iki 12-tos savaitės(atrodo).Nežinau,nes nedariau.Nepadoru apgaudinėti visuomenę siekiant
maitintis iš davatkų suneštų bažnyčiai lėšų ir kunigų stumiamo žmogaus teisių
pažeidimo.Viduramžių prietarai kertasi su jau XXI amžiaus pasiekimais ir supratimu apie bendražmogiškas vertybes.Demokratija ir mokslo pasiekimai nukeliavo toli į
priekį,o klerikalinės dogmos liko toli praeityje.Be to jau didelė žmonijos dalis
yra apsišvietę ir jau senai supratę,kad sugalvoti dievai ateina iš praeities žmonėms
valdyti ir laikyti juos finansinių grupuočių įtakoje.Iš to turima didelės finansinės naudos.Daugelis jau šiandien yra atsisakę pripažinti klerikalinių dogmų ir yra laisvi savo tikėjimuose.Žmogus turi teisę pasirinkti kam tikėti,o kam ne tikėti.Ir niekas neturi teisės primesti kitam tikėjimo dogmų.Vyrai,išmokite gerbti ir saugoti savo moteris,kad jos nepatirtų nepageidaujamo nėštumo.Teisę į abortą
turi tik moteris ir niekas kitas neturi teisės jai nurodinėti kaip pasielgti dėl nepageidaujamo nėštumo.Tai pagrindinė moters šiandien teisė būti savo kūno šeimi-
ninke.Tai jos Žmogaus Teisė.

n e b e s k a i t a u :(       2020-11-23 13:05

Gerbiamasis,palik ginekologinių problemų sprendimą specialistams ,atsibodai.

Stasiuk       2020-11-23 11:06

Juk jau XXI amžius, juk galima mylėtis su įvairiausiomis apsaugos priemonėmis ir nežudyti užsimezgusios gyvybės.

stasys       2020-11-23 9:32

Aš tik viena turiu klausima autoriui , o kaip Lenkijoje bus baudžiamos moterys nusižengūsios toms naujoms moralinėms nuostatoms ?  Gal jos bus sodinamos į kalėjimus ar pritaikomos liberalesnės liktinės bausmės , kartu su vyrais ? Na juk galima daryti prielaida ,kad toje veikoje atsakingi abu “prasižengusieji’ ..jei neįvelti tikėjimo dogmu apie ‘nekalta prasidėjima’ .Minti vedu prie to ,mano supratimu ,jog tas išaiškinimas Lęnkijos konstitucijnio tribunolo negali būti įgyvendinamas pilna apimtimi ir praktine puse , todėl kad jo spręndimai neturės jokios galios pav. Lietuvoje todėl taps formalus sukuriant tam tikras juridines ‘oazes’ Europoje . Išimtys ES tarp šaliu nėra blogai , bet jos negali nukrypti toli nuo bendru ES priimtu normų, tuo pačiu , neįkalinant tos šalies piliečiu pasirinkime renkantis nusižengti ar ne . Vienok pasižiurėkite ir į kita problema ar ta pati Lenkija tinkamai užtikrina ,pagal joje galiojančius griežtus ribojimus,  tokiu šeimų išgyvenimą ? Įstatymo reikalaujamos moralinės dormos privalo būti užtikrintos tomis valstybės socialinėmis garantijomis kurių reikia tam kad jis būtu savo apimtimi pilnai įgyvendinamas . Man atrodo kad Lenkija kol kas tikrai nėra ta šalis kuri pirmautu toje srytyje ES. Tarp poreikio ‘norėti’ ir veiksmo ‘galėti’ retai kada galima padėti lygybės ženklą , paprastai tam reikia visu pusių sutarimo ir be abejo pastangu ...Na ne man Tamstai tokiu reikalus aiškinti .

vedęs ir turi vaikų       2020-11-23 8:46

Čia jau beveik aišku kad dabartinė valdančioji koalicija taps paskutiniais Lietuvos duobkasiais.


Rekomenduojame

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.