Visuomenės pokyčių analizė, Nevyriausybinės organizacijos

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 10 d. 0:55

5     

    

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

NVO oligarchija. Kitaip negaliu pavadinti to, kas šiandien įvyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstant naują Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą.

Jame yra numatyta, kad juridinis asmuo, norintis gauti nevyriausybinės organizacijos statusą, turi:
a) pateikti duomenis apie savo dalyvius (narius, dalininkus ir pan.);
b) turi atitikti mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
c) plius Valstybė per savo įgaliotos institucijos parengtą klasifikatorių dar gali nustatyti papildomus kriterijus, pagal kuriuos nustato ar asmuo gali būti laikomas nevyriausybine organizacija ar ne.

Šitam pasiūlymui džiaugsmingai pritarė posėdyje dalyvavusių NVO atstovai. Tai praktiškai reiškia, kad dalis dabar egzistuojančių organizacijų praras, o naujos organizacijos negalės įgyti NVO statuso, nes neatitiks šių kriterijų. O tai reiškia, kad jos negalės dalyvauti valstybės ir savivaldybių skelbiamuose konkursuose, skirtuose finansuoti NVO vykdomai veiklai.

Šių NVO atstovai motyvavo, kad tai yra reikalinga nes:
a) yra daug neveiksnių NVO, kurios nesugeba pateikti metinės finasninės atraskaitos ir neatlieka kitų įsipareigojimų pagal įstatymus – taip jos bus eliminuotos;
b) bus daugiau skaidrumo, nes yra NVO, kurios realiai nėra NVO, tik prisidengia jos statusu – taip jos bus eliminuotos
c) pagaliau bus žinoma, kiek NVO yra Lietuvoje, nes dabar niekas negali to pasakyti.

Iš tiesų buvo sumaišyti du dalykai: teisės į NVO statusą įgijimas su NVO teisės į valstybės (savivaldybių) finansavimą įgijimu.

NVO statuso įgijimas nėra ir neturi būti susijęs su gebėjimu vykdyti veiklą ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Ši teisė kyla iš LR Konstitucijoje esančios piliečių asociacijos laisvės („Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“).

O dabar pagal siūlomą teisinį reglamentavimą egzistuos VIP’inės NVO, kurios oficialiai bus laikomos NVO ir galės gauti valstybinį finansavimą, ir de facto NVO, kurios dėl neišmanymo ar žmogiškųjų bei materialinių resursų stokos negalės įvykdyti įstatymo reikalaujamų sąlygų, kad būtų laikomos NVO (ir aišku, negalės dalyvauti konkursuose).

Finansavimo dalyką buvo galima sureguliuoti kitomis priemonėmis: pvz., įsteigiant savanorišką NVO registrą, į kurį savanoriškai registruotųsi NVO, norinčios gauti finansavimą, ir pateiktų tam reikalingą informaciją. Arba net paprasčiau: konkurso projektinei veiklai reikalavimuose nustatant jau mano minėtus reikalavimus (informacija apie dalininkus, mokumą ir pan.)

Be to, organizacija gali norėti būti NVO ne tik todėl, kad gautų finansavimą, bet ir dėl kitų priežasčių: pvz., kad galėtų atstovauti tam tikros visuomenės grupės interesams viešojoje erdvėje.

Negana to, yra tokių organizacijų, kurios veikia kaip NVO, bet pagal savo prigimtį įstatyme reikalaujamų sąlygų įvykdyti negali. Tokios yra religinių bendruomenių ir bendrijų organizacijos. Pvz., parapija paprasčiausiai negali sudaryti savo narių (tikinčiųjų sąrašo), kaip ir Bažnyčios įsteigtos viešos organizacijos nenumato tokio dalininkų statuso, koks yra pagal civilinius įstatymus. Jos veikia pagal religinių bendruomenių kanonus, kurios numato skirtingus nuo pasaulietinių organizacijų įsisteigimo ir narystės principus.

Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, tokia Bažnyčios institucija, kaip Lietuvos Caritas – didžiausia Bažnyčios organizacija, teikianti Lietuvos valstybėje viešąsias paslaugas –  negalės būti pripažinta NVO, nes negalės pateikti nei dalyvių sąrašo, nei įvykdyti kitų įstatyme numatytų įsipareigojimų. Jau dabar socialinėje veikloje dalyvaujančios Bažnyčios organizacijos susilaukia abejonių dėl savo galimumo dalyvauti finansavimo projektuose („Ar jūs NVO?“), o su siūlomu reguliavimu tokiam dalyvavimui bus padėtas kryžius.

Nuotraukoje: Kauno Prisikėlimo parapijos Caritas valgykla. Juridinis statusas – tradicinė religinė bendruomenė ir bendrija.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Taigi       2019-10-11 9:24

Pas mus viskas iš antro galo.
Pradėti reikėjo nuo užsienio agentų atskyrimo.

Nesenai       2019-10-10 12:41

šiame tinklapyje iškalbingą parazitinių NVO sąrašą buvo paskelbęs gerb. Rusteika. Būtų gerai tą sąrašą pakartoti ir detaliau panagrinėti. Lietuva 55 metus gyveno sistemoje, kurioje vogti, sukčiauti t.y. apgaudinėti buvo normalu. Nuo 1990 m. tą patį propaguoja išminčiai iš Laisvosios Rinkos.

Almantas       2019-10-10 11:05

NVO tai viena didziausiu pinigu plovyklu Lietuvoje.Gimines,anukeliai,draugeliai kuria NVO ir tratina musu visu pinigus.NVO reikalingos tegul jos kuriasi,bet JOKIO FINANSAVIMO IS VALSTYBES BIUDZETO.Man teko susidurti su tomis NVO kurios sukurtos padeti neigaliems ar socialiniai remtiniems.Tu NVO yra daugybe,bet ne vienai nieko nereikia!!!Visos jos VYKDO PROJEKTUS!!!Tai yra vagia musu visu pinigus!!!Per visa Lietuva taip istratinama virs 100 milijonu per metus.Taip,kad jei turi draugeli ar gyminaiti savivaldybeje,ministerijoje ar seime drasiai gali kurti NVO ir turesi 700 euriuku menesini atlyginima,aisku eisi balsuoti uz savo “geradari"busi jam “lojalus” ir tt.

auu       2019-10-10 9:15

kukuraicio prioritetai jau yra stipriai pasikeite

Kukuraiti aū,       2019-10-10 7:20

gelbėk savo CCaritą.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.