Dienos aktualija, Šeimos politika

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gruodžio 5 d. 19:41

1     

    

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Yra labai blogai, kai spaudai įstatymą komentuoja ideologinės feministės arba nieko apie tai neišmanančios projektų vadovės (žr. ČIA).

Jos lemia nepamatuotas teisėkūrines iniciatyvas, kaip kad šiandien Seime pateikiamą Mediacijos įstatymo pataisą, kuria iš esmės ribojama asmenų laisvė susitarti ne teismo tvarka, jei jie abu to nori.

O kaip yra iš tikrųjų?

Pirma, nuo sausio 1 d. įsigaliosiantis Mediacijos įstatymas bus taikomas ne baudžiamajame procese, bet civiliniame ir administraciniame procese. Taigi, pirmoji JTO MTK ponia painioja mediaciją baudžiamajame procese su mediacija civiliniuose ginčuose. Jos mylima Stambulo konvencija kalba apie mediaciją baudžiamajame (smurto atveju), o ne civiliniame (santuokos nutraukimo) procese (beje, Stambulo konvencija nedraudžia šalims apsispręsti dėl mediacijos buvimo ar nebuvimo nacionalinėje teisėje. Bet tai visai kita tema).

Bet koks smurtas šeimoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Vadinasi, smurto šeimoje atveju bus baudžiamasis procesas. O mediacijos taikymo pagal Mediacijos įstatymą baudžiamojo proceso metu įstatymas nenumato.

Antra, Privaloma mediacija taikoma tik šeimos ginčams, nagrinėjamiems ginčo teisena. Kitais atvejais (vieno sutioktinio prašymu ar bendru sutarimu, privalomos mediacijos įstatymas nenustato).

Trečia, privaloma mediacija inicijuojama ne teismo sprendimu, bet a) bendru ginčo šalių sutarimu ir b) vienos ginčo šalies prašymu (ir tuo ji skiriasi nuo teismo iniciatyva nustatyto periodo sutuoktiniams susitaikyti pagal CK).

Ketvirta, kita pusė GALI NESUTIKTI:

„Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.“

Kitaip tariant, REIKIA NIEKO NEDARYTI IR PRIVALOMOS MEDIACIJOS ETAPO ĮGYVENDINIMO PAREIGA BUS ATLIKTA.

„Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.“

Penkta, ši norma nereiškia, kaip bando pasakyti pirmoji JTO MTK ponia, kad smurtautojas galės paduoti auką į teismą dėl mediacijos atsisakymo. Ši norma reiškia tai, kad ginčo šalis, įgyvendinusi įstatyminę pareigą, turi teisę keiptis į teismą dėl ginčo sprendimo ieškinio teisenos tvarka.

Taigi, įstatymu įvedama ne pareiga smurtautojui ir aukai kalbėtis, bet ikiteisminio ginčų nagrinėjimo GALIMYBĖ.

Šešta, teisminė mediacija apima teisę bet kada pasitraukti ir teisę bet kada vėl pradėti iš naujo.

Septinta, bet kokia mediacija vyksta kontroliuojamoje aplinkoje (šiuo atveju skyrybų byloje tokią aplinką privalo garantuoti teismas).

Galiausiai įstatymu yra įgyvendinama ES direktyva (2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3).

Tad kalbėti apie prieštaravimą Stambulo konvencijai yra absoliutus nonsensas.

Dėl šių priežasčių Mediacijos įstatymo keitimas yra perteklinis ir ribojantis asmenų galimybes civilinį ginčą spręsti taikiu būdu.

P.S. Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

taip       2019-12-6 10:14

problema yra ta, kad tu atseit kazkurios srities ekspertu/eksperciu yra prigaminta daug, ir zmones tiesiog neturi laiko patikrinti ju pateikiamos informacijos. o politikai nei nori nei sugeba, jie ziuri, ar tinka pateikiama “informacija” pagal ju isitiknimus ar ne. kazkada pamenu lietrytyje atseit kompetetingas VDU profesorius rase, kad ES teise reikalauja iteisinti geju santuokas. na kai tokia akivaizdzia nesamone paraso, tai dar kazkaip is bendro issilavinimo galima suprasti, kad tai netiesa, bet kai einama i teisinius niuansus, tada jau sunkiau. bet siaip aciu, geras straipsnis


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Raimondas Navickas. Prasideda…, arba „Eikite ... su savo ‘Black lives matter’ afera“

Vytautas Sinica per Marijos radiją. Ką šiandienos žmogui sako istorinės atminties ženklai: paminklai, memorialinės lentos, atminimo aikštės?

Nacionalinis susivienijimas. Apie cenzūrą ir Lukiškių aikštę

Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis

Geroji Naujiena: Palikti iki pjūties

Iš propagandos frontų. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis

Raimondas Navickas. Versli moteris – kiekvieno politiko svajonė

Joana Noreikaitė. Liepos 17-toji

Dar viena 17-oji Simono Daukanto aikštėje: kas išgirs ir atsakys, ar dar gyva Deimantė?

Justas Mundeikis. Imituokime socialinį dialogą. Antra dalis

Algimantas Rusteika.Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma, užmiršta per savaitę

Vytautas Sinica. Europa, kurios gėdijasi tariami euroentuziastai ir kurią taip mylime mes, ‘euroskeptikai’

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.