Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida

Raginama stabdyti LRT tarybos darbą ir siūlomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos

Tiesos.lt siūlo   2018 m. kovo 14 d. 16:18

8     

    

Raginama stabdyti LRT tarybos darbą ir siūlomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos

pozicija.org

Vasario 27 dieną Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje susirinkę „suinteresuoti, išmanantys šią sritį mokslininkai, kultūros kūrėjai, kitų profesijų aukštos kvalifikacijos specialistai, žiniasklaidos atstovai“ diskutavo apie „Žiniasklaidą audiovizualinėje komunikacijoje“.

Konferenciją inicijavo VŠĮ Lietuvos kultūros politikos institutas. Joje pirmininkavęs šios VŠĮ direktorius Antanas Staponkus kvietė atvirai kalbėti apie dabartinę situaciją Lietuvos žiniasklaidoje ir aptarti Nacionalinio transliuotojo būklę.

Pranešimus skaitė Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis, Lietuvos Kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas, redaktorius, publicistas Linas V.Medelis ir kiti.

* * *

Daugiausia kalbėta apie tai, ar žiniasklaida laikosi demokratiškumo, teisingumo, padorumo ir kiek ji teigia pozityvias elgesio bei gyvenimo normas. Pranešėjai akcentavo žiniasklaidoje įsivyravusią patyčių antikultūrą, didėjančius laisvos minties suvaržymus. Tokie suvaržymai ypač kelia susirūpinimą Nacionalinio transliuotojo rengiamose laidose ir programose.

Žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas V.Budnikas pabrėžė, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (25 str.) įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau ši nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra būtina apsaugoti „[…] žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę“. Be to, Konstitucijos 28 straipsnis draudžia įgyvendinti savo teises varžant kitų žmonių teises ir laisves.

Tačiau Lietuvoje viešoji erdvė pamažu tampa patyčių poligonu, kuriame vyksta rungtynės, kas įžūliau ir ciniškiau sumenkins, apjuodins kitą asmenį, pareigūną ar valstybės instituciją. Šie dalykai neturi nieko bendro su Konstitucijoje garantuojamomis piliečių saviraiškos ir žodžio bei įsitikinimų laisvėmis. Teisingiau, jie demonstruoja priešingybę ir nepagarbą žmonių teisėms ir laisvėms. Žiniasklaidoje neretai pažeidžiamas ne tik žmogaus orumas, bet ir asmens nekaltumo prezumpciją, žmonių gyvenimo privatumas nepagrįstai sumenkinama asmens profesinė reputacija.

Pritraukiant žiūrovų, skaitytojų ar klausytojų dėmesį žiniasklaida neretai vaikosi „pigaus“ populiarumo, kartais informaciją pateikia tiesiog nesąžiningai. Pasitaiko publikacijų, kai niekinamos atskiros visuomenės grupės ar jos sluoksniai. Antai, rašoma: „jūs šiukšlės“, „runkeliai“, „kalafiorai“, “kompleksuoti buduliai“ ir kt“. Menkinamos valstybės institucijos, pvz., „vagių Seimas“, „Seimo idiotizmas”, niekinami demokratiškai išrinkti valstybės vadovai, pvz., „Karbauskio šeškė“, „frigidiška sterva“ ir kt., menkinami valstybingumo simboliai, pvz., demonstruojami vaizdai su Vyčiu papuoštomis pusnuogėmis merginomis arba Vytis, besituštinantis Europos Sąjungos žvaigždutėmis ir kt.

Labai būdingu patyčių ir asmens orumo žeminimo pavyzdžiu tapo žymaus Lietuvos pedagogo Bronislovo Burgio istorija – kone kasdien didieji internetiniai portalai ir dienraščiai ant šio žmogaus, vaizdžiai tariant, „pylė pamazgas“ ir informacinį purvą. B.Burgis prarado darbą, jo profesinė reputacija buvo „sutrypta“. Ir štai po metų minėtą pedagogą teismai išteisino – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad B.Burgis nekaltas. Ir kokios viso to pasekmės? Ar nors vienas dienraštis, internetinis portalas jo atsiprašė? Ne. Netgi nepasivargino viešai paminėti fakto apie B.Burgio reabilitaciją.

Europos ir Lietuvos konstitucinė žmogaus teisių doktrina besąlygiškai preziumuoja žmogaus orumą kaip neliečiamą vertybę. Net tuo atveju, jei žmogus padarė kokį teisės pažeidimą, jokiais būdais negalima jo žeminti ir vadinti šiukšle.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokie dalykai vyksta mūsų žiniasklaidoje – tai jos teisiniame reguliavime ir administravime esančios įstatymų spragos. Nesąžiningumas skleidžiant informaciją galimas todėl, kad sąžiningumo principas aiškiai ir išsamiai nėra įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme.

Kita vertus žiniasklaidos darbuotojai gali elgtis neatsakingai, piktnaudžiauti savo teise skleisti informaciją todėl, kad žiniasklaidos savitvarkos institucijų poveikis yra neefektyvus, o išorinė žiniasklaidos priežiūra nėra tinkamai atskirta nuo savitvarkos institucijų. Todėl Visuomenės informavimo įstatyme būtina išsamiai įtvirtinti Civilinio kodekso sąžiningumo principą.

Kita svarbi visuomenės informavimo dalis – žiniasklaidos priemonių veiklos kontrolė. Visuomenės informavimo Įstatymo 9 str. 1 dalyje nurodoma, jog Žurnalistų etikos inspektorius prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos, šio įstatymo 9 str. 2 dalis reglamentuoja, kad Inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo Visuomenės informavimo etikos asociacija, t.y. viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai. Taigi kandidatą į šias pareigas siūlo subjektas – viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai, kurių veiklos atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti.

Akivaizdu, kad inspektorius negali veikti prieš jį pasiūliusius informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus. Tai, kad žurnalistų etikos inspektorių siūlo subjektas, kurio atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti, sukelia interesų konfliktą. Todėl šią kontrolę būtina patikėti nešališkai parinktam pareigūnui, kuris veiktų išskirtinai visuomenės naudai, neįtakojamas politinių, profesinių, grupinių ar kitokių interesų.

Su analogiška problema visuomenė susiduria vertindama Nacionalinio transliuotojo darbą. Ši mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma įstaiga pastaruoju metu akivaizdžiai riboja teisę laisvai reikšti įsitikinimus. Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. Jo 2 straipsnyje nurodyta, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Ji privalo (3 str.1 dalis). Tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog . Įstatymo 4 str. 1 dalyje nurodyta, kad Nacionalinis transliuotojas vadovaujasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinė programų strategija. Joje pabrėžiama programų atvirumas ir skaidrumas, objektyvumo, demokratijos ir nešališkumo principai, numatomos LRT programų laidos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairių įsitikinimų žmonėms, pabrėžiama, kad LRT į savo veiklą, programų bei laidų kūrimą privalo įtraukti visuomenę, jos skirtingas grupes ir aktyviausius dalyvius.

Tačiau Nacionalinis transliuotojas nesilaiko nei minėtų Įstatymo nuostatų, nei patvirtintos LRT valstybinės programų strategijos. Programose įsigali šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą proteguojamų politinių pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai daugiau laiko eteryje, o kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose.

Pranešėjų nuomone, Nacionalinis transliuotojas daug metų propaguodamas globalizmą be nacionalinių atributų ir vaizduodamas vien tik laimingą lietuvių gyvenimą emigracijoje, skatino masinį vietos gyventojų išvykimą iš Lietuvos, prisidėjo prie valstybės Nepriklausomybės, silpninimo bei demografinės krizės gilinimo.

Pažymėtina, kad LRT Strategijos kontrolę vykdo Įstatymo 9 str. 2 dalies pagrindu sudaryta LRT taryba (ją sudaro Prezidento bei Seimo skirti atstovai (po 4 narius), po 1 narį skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija). Būtent LRT taryba yra aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams. LRT taryba prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi transliuotojui teisės aktuose keliamų reikalavimų. Taigi atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo tenka LRT tarybos nariams. Kilęs konfliktas tarp Seimo ir LRT parodė, kad ši Taryba neturi netgi realių įgaliojimų kontroliuoti Nacionaliniam transliuotojui skiriamų Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, t.y. Taryba negali užtikrinti šių lėšų panaudojimo skaidrumo.

Konferencijos pranešėjų nuomone, įstatymų leidėjas turi papildyti LRT įstatymą, įtvirtindamas jame nuostatas, sustiprinančias LRT tarybos įgaliojimus, tiek informacijos sklaidos, tiek valstybės biudžeto lėšų panaudojimo srityse, kitaip tariant LRT taryba turi prievolę užtikrinti, kad nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius, garantuotų Konstitucijoje įtvirtintą piliečių žodžio ir informacijos laisvę.

 

* * *
* * *

Supažindiname su konferencijos dalyvių pateiktu kreipimosi projektu, kuriame ir siūloma stabdyti dabartinės LRFT tarybos įgaliojimus, ir su pataisomis Visuomenės informavimo įstatymui.

2018 m. vasario 27 d. kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo frakcijas, Seimo Kultūros komitetą, Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą bei į šią tarybą savo narius delegavusias organizacijas, grupė konferencijos dalyvių siūlo papildyti bei pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą ir ragina sustabdyti LRT Tarybos darbą, nes LRT neatlieka savo pagrindinio uždavinio (neatstovauja visos visuomenės interesams, o tik tam tikrai apie LRT sutelktų žmonių grupei), neužtikrina pagrindinių LRT įstatymo reikalavimų, nesugeba vykdyti nepriklausomo Nacionalinio transliuotojo misijos ir neracionaliai eikvoja valstybės lėšas. Kreipimosi autoriai mano, kad būtina parengti tokią LRT Tarybos sudarymo tvarką, kuri užtikrintų Nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę nuo siaurų verslo bei politikos grupių įtakos, įgalintų autonomišką LRT Įstatymo vykdymą.

BAIGIAMASIS DOKUMENTAS:

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai
Lietuvos mokslo tarybai
Lietuvos švietimo tarybai
Lietuvos meno kūrėjų asociacijai
Lietuvos vyskupų konferencijai

 

Dėl žiniasklaidos laisvės ir Nacionalinio transliuotojo veiklos
2018 m. vasario 27 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ( 25 str.) įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti –

<

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas>.

Kita vertus tame pačiame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra būtina apsaugoti

<… žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę>. O Konstitucijos 28 str. įsakmiai nurodo, kad <įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo… nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių>

.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žiniasklaida neužtikrina nurodytų šalies Konstitucijoje garantuojamų žmogaus teisių ir laisvių – ji labiausiai atitinka vartotojų valstybės interesus, kurioje efektyviausiai susijungia vartotojų, verslo ir politikų interesai. Kartu pažymi, kad verslo išlaikoma žiniasklaida iš esmės negali būti nešališka, nes ji išreiškia žiniasklaidą išlaikančio verslo interesus, kurie neretai susijungia ir su artimais partijų interesais.

Žiniasklaidos šališkumas, neobjektyvumas, nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms dažnai kyla ir dėl žiniasklaidos teisiniame reguliavime bei jos veiklos administravime esančių įstatymo spragų, taip pat dėl netinkamos žiniasklaidos priemonių veiklos kontrolės.
Europos ir Lietuvos konstitucinė žmogaus teisių doktrina besąlygiškai apibrėžia žmogaus orumą kaip neliečiamą vertybę. Tačiau žiniasklaidos darbuotojai gali elgtis neatsakingai, piktnaudžiauti savo teise skleidžiant informaciją, nes Visuomenės informavimo įstatyme nėra detaliai reglamentuotas sąžiningumo principas, įtvirtintas LR Civiliniame kodekse.

Ydinga yra Visuomenės informavimo Įstatymo 9 str. 2 dalies nuostata, kad kandidatą į Žurnalistų etikos inspektorius siūlo subjektas (viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai), kurio veiklos atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti. Tai sukelia interesų konfliktą, nes Žurnalistų etikos inspektorius, privalantis nešališkai kontroliuoti informacijos laisvę ir žiniasklaidos teisinę atsakomybę a priori objektyviai negali veikti nešališkai jį pasirinkusio subjekto atžvilgiu.

Konferencijos dalyviai taip pat pažymi, kad nešališkumui, įvairioms pažiūros ir įsitikinimams atsispindėti, žodžio ir kūrybos laisvei užtikrinti Lietuvoje buvo priimtas Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas ir įsteigtas valstybėms lėšomis išlaikomas Nacionalinis transliuotojas, kuriam pagal minėtą įstatymą vadovauja LRT Taryba. Pastaroji yra aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams (9 str. 2 p.).

Pagal LRT įstatymą rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

LRT taryba pagal patvirtintą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinę programų strategiją turėtų kontroliuoti šių principų laikymąsi.

Vertindami pastarųjų metų LRT ir jos Tarybos darbą, konferencijos dalyviai pažymi:

- LRT daug metų propaguodama globalizmą be nacionalinių atributų ir vaizduodama vien tik laimingą lietuvių gyvenimą emigracijoje, skatino masinį vietos gyventojų išvykimą iš Lietuvos ir gilino valstybės demografinę krizę;

- LRT prisidėjo prie Lietuvos Respublikos fizinių ir intelektualinių galių, taigi ir jos Nepriklausomybės, silpninimo bei demografinės krizės gilinimo;
LRT programų ir laidų vedėjai, organizuodami debatus, nė nemėgina atskleisti globalizmo idėjoms nepritariančių žmonių susirūpinimo tikrosiomis valstybės prastėjančios demografinės būklės priežastimis;

- LRT programų ir laidų vedėjai kviesdami į laidas skirtingų įsitikinimų žmones beveik niekada nesudaro vienodų ir pagarbių sąlygų (pvz., dalyvių skaičiumi) skirtingų pažiūrų žmonėms – politinei pozicijai ir opozicijai, politinio korektiškumo gynėjams ir jos kritikams, nacionalinės kultūros gynėjams ir kosmopolitams.

Tai rodo, kad LRT ir jos Taryba nesugeba užtikrinti Lietuvos piliečių žodžio ir kūrybos laisvių – LRT veikla nuolat pažeidžia tolerancijos, humanizmo ir bendradarbiavimo, objektyvumo, demokratijos, moralės, etikos ir nešališkumo principus, o kai kurie LRT laidų ir programų rengėjai atvirai negerbia žmogaus orumo ir jo teisių, nusižengia demokratijos principams ir stabdo pilietiškumo ugdymą.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai kreipiasi į šalies valstybės, valdžios ir žiniasklaidos savitvarkos institucijas bei visuomenines organizacijas ir siūlo:

- įstatymų leidėjui papildyti Visuomenės informavimo įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningumo principą (siūlomų pataisų projektas pridedamas).

- pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 9.str. 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią Žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo ir tvirtinimo tvarką (siūlomų pataisų projektas pridedamas).

- atsižvelgiant į tai, kad LRT neatlieka savo pagrindinio uždavinio (neatstovauja visos visuomenės interesams, o tik tam tikrai apie LRT sutelktų žmonių grupei), neužtikrina pagrindinių LRT įstatymo reikalavimų, nesugeba vykdyti nepriklausomo Nacionalinio transliuotojo misijos ir neracionaliai eikvoja valstybės lėšas, raginame sustabdyti LRT Tarybos darbą ir parengti tokią LRT Tarybos sudarymo tvarką, kuri užtikrintų Nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę nuo siaurų verslo bei politikos grupių įtakos, įgalintų autonomišką LRT Įstatymo vykdymą.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai:
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis; Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus; Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas; Periodinių leidinių redaktorius, publicistas Linas Virginijus Medelis; Politologas, publicistas Marius Kundrotas; rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rubavičius; filosofas, literatūrologas, redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius ir kt.

* * *

 

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ siūlymas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 3, 41 ir 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO


Įstatymo pataisas teikti paskatinusios priežastys

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civilinis Kodeksas visiems be išimties verslo santykiams kelia aukščiausius etinius reikalavimus. Šie reikalavimai vienodai liečia ir žiniasklaidos priemones. Verslas imperatyviai privalo remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nors minėti moraliniai principai įtvirtinti šalies Konstitucijoje, Civiliniame kodekse ir netgi Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau susidaro įspūdis, jog sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimai visuomenės informavime ar pramogų versle dažnai suprantami, kaip nieko nereiškiančios normos, reikšmingos tik patikliems, realių rinkos santykių neišmanantiems žmonėms. Taip gali būti todėl, kad daugelis piliečių tiesiog nežino, jog ir šiais atvejai Lietuvoje teismų pagalba gali ieškoti kompensacijos už žmogaus ar žmonių grupės įžeidimą, jų autoriteto viešais, nekorektiškais pasisakymais bei vertinimais pažeminimą.

Teisiniu požiūriu net ir demokratinėje valstybėje, kurioje veikia rinkos ekonomika, negali būti toleruojama informacija, kuri pateikiama nesąžiningai, nutylint reikšmingus faktus ar įvykių aplinkybes, akcentuojant neesmines ar net skaitytoją klaidinančias įvykių detales, siekiant sąmoningai ir nepagrįstai žmogų ar žmonių grupę pažeminti ir diskredituoti visuomenės akyse. Tokiomis aplinkybėmis daugėja žmonių privataus gyvenimo, jų profesinės reputacijos pažeidimų ir net valstybės autoriteto menkinimo faktų.

Visuomenės informavimo įstatymo analizė įgalina teigti, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turinys išdėstytas nepakankamai aiškiai, nenuosekliai. Pastaroji aplinkybė gali lemti tai, kad dalis žiniasklaidos priemonių ar pramogų pasaulio atstovų tiesiog nežino, kokių neigiamų teisinių pasekmių gali būti, jei teismai adekvačiai pritaikytų žodžio laisvės teisinį reguliavimą.

Pastebėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba praktiškai net nedalyvauja (neinicijuoja) tyrimuose tų publikacijų, kurios kelia aštrias diskusijas dėl galimų patyčių. Tai rodo, kad žiniasklaidos priemonių veiklos administravime yra spragos, leidžiančios žiniasklaidos priemonių darbuotojams piktnaudžiauti savo teise skleidžiant neatsakingo turinio informaciją. Tai patvirtina, kad žiniasklaidos savitvarkos institucijų poveikis yra mažai efektyvus, o išorinė žiniasklaidos priežiūra nėra tinkamai atskirta nuo savitvarkos institucijų.

Siūlomi tokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai ir papildymai:

3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse, kuri pateikiama kaip žiniasklaidos priemonės (jos atstovų) nuomonė (pozicija) turi būti pateikiama sąžiningai ir teisingai. Skleidžiama informacija turi būti tiksli, paremta patikrintais faktais ar patikimais šaltiniais, tarnauti gerai žiniasklaidos praktikai. Informacija privalo būti skleidžiama sąžiningai, siekiant teisėtų tikslų, rūpestingai ir nešališkai.

Siūlomos įstatymo straipsnio redakcijos pirmajame sakinyje deklaruojamas sąžiningumas ir teisingumas kaip principai. Sąžiningumas ir teisingumas yra vienas kitą papildantys principai. Antrajame sakinyje išskleidžiamas objektyvaus sąžiningumo turinys. Trečiajame sakinyje išskleidžiamas subjektyvaus sąžiningumo turinys.

41 straipsnis. Žurnalistų pareigos

2. Žurnalistai turi:
1) skleisdami informaciją, siekti teisėtų tikslų, teikti teisingas, tikslias žinias, jas teikti sąžiningai, rūpestingai ir nešališkai, vadovautis geros žiniasklaidos praktikos standartais, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;

Siūlomoje įstatymo straipsnio redakcijoje iš esmės paaiškinama, kaip, kokiais praktiniais būdais žurnalistas elgiasi sąžiningai subjektyviuoju ir objektyviuoju požiūriais. Rūpestingai ir nešališkai reiškia sąžiningai subjektyviuoju požiūriu, o siekti teisėtų tikslų, vadovaujantis geros žiniasklaidos praktikos reikalavimais, reiškia sąžiningumą objektyviuoju požiūriu. Be to, paminimos techninės detalės: teikti teisingas, tikslias žinias, tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais.

49 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

Atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaida laikoma ketvirtąja valdžia, jos valstybinį administravimą patikėti pareigūnui, kuris gali veikti nejausdamas jokių pašalinių įtakų. Už Konstitucijos laikymąsi, už valstybės institucijų pareigą būti nešališkais atsakingas Prezidentas. Taigi valstybės pareigūną, kuris užtikrintų išorinę žiniasklaidos veiklos kontrolę, turėtų parinkti Prezidentas. Kad šis pareigūnas tarnautų visiems socialiniams sluoksniams, jo tvirtinimas turėtų būti patikėtas Seimui.
2. Inspektorių 5 metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. (Iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos). Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius.
3. Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisininko išsilavinimą ir ne mažesnį nei 10 metų darbo stažą pagal įgytą teisininko kvalifikaciją.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyvių vardu :

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis
Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas   Vytautas Budnikas

pozicija.org

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Janina       2018-03-18 18:27

Dekoju savo buvusiam destytojui K.Stoskui.Tai labai didelis ir reikalingas Lietuvai darbas.

Janina       2018-03-18 18:16

Pagarba tikriesiems intelektualams,sugebantiems suvokti realijas.Palaikau ir pritariu.

Bronislovas Burgis       2018-03-16 8:19

Ačiū, tiesos gerbėjai!

Ko vis dar terliojimasi su ta LRT taryba       2018-03-15 7:45

Dabartinė LRT taryba turi būti staigiai paleista, o nusikaltėliai nubausti laisvės atimimu.

Nu nu. Goglinam čia:       2018-03-14 20:56

  Europos transliuotojų sąjunga perspėja šalies vadovus dėl politinio spaudimo LRT

Naujiena       2018-03-14 20:33

kurią žino visi: žiniasklaida FORMUOJA visuomenę. Vieningą pakylėtą Tautą ji lengvai pavertė bejėge nesusivokiančia minia. Taurų teisingą pilietį ji su malonumu sunaikina apipildama melu. Iki šiol biudžetinė žiniasklaida tuo ir vertėsi. “Nieko asmeniško, verslas yra verslas”.

prezidentūros šiukšlių konteineris       2018-03-14 20:11

-nu, ale tikrai - labai lauktas dokumentas!

Labai lauktas       2018-03-14 19:47

dokumentas.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.