Geroji Naujiena

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 16 d. 10:26

23     

    

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Evangelijoje pagal Joną pasakojama apie Kanos vestuves (Jn 2, 1–11), į kurias buvo pakviestas Jėzus su mokiniais; jose taip pat dalyvavo ir Jėzaus motina Marija.

Marija yra rūpestinga, viską pastebinti moteris. Matydama išsibaigusį vyną, ji sako sūnui: „Jie nebeturi vyno.“ Marija viliasi, kad keblioje situacijoje jos sūnus suras išeitį.

Nuo angelo apreiškimo iki Kanos vestuvių truko trisdešimties metų laikotarpis. Per jį Marija nematė jokių antgamtinių ženklų, liudijančių apie sūnaus dieviškumą. Tačiau Kanos vestuvėse ne laiku pasibaigus vynui Marija nesuabejojo prašyti Sūnaus, kad gelbėtų jaunavedžius iš keblios padėties.

Marijos pasitikėjimas tiesiog stebina. Nors Jėzus nieko nepažadėjo ir netgi pasakė: „Dar neatėjo mano valanda“, bet Marija tarnams paliepė: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“ Marija yra toji, kuri gali pagreitinti Dievo darbus. Iš čia kyla tas didelis pasitikėjimas, su kuriuo visais amžiais tikintys žmonės kreipdavosi į Dievo Motiną, tvirtai tikėdami, kad ji gali užtarti ir padėti.

Bažnyčios tėvai dogminėje konstitucijoje Lumen gentium kalba: „Savo motiniška meile Marija rūpinasi savo Sūnaus broliais, kurie, pavojų ir vargų supami, tebekeliauja, iki pasieks palaimingąją tėvynę. Todėl Bažnyčioje šaukiamasi palaimintosios Mergelės, vadinant ją Užtarėjos, Padėjėjos, Pagalbininkės, Tarpininkės titulais“ (LG, 62).

Jėzus tarnams liepė pripilti šešis akmeninius indus vandens, po to semti ir nešti jau ne vandenį, bet vyną į vestuvių menę. Visi stebėjosi, koks geras buvo vynas. Evangelistas pastebi: „Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje“ (Jn 2, 11).

Mes galime tik spėlioti, kodėl pirmasis Jėzaus stebuklas buvo padarytas vestuvėse. Jėzaus apsilankymas Kanos vestuvėse nebuvo atsitiktinis. Jėzus ne tik pagerbė jaunavedžius, bet ir atkreipė visų amžių žmonių dėmesį į santuoką ir šeimą, kaip į ypač svarbius žmogaus gyvenimo įvykius. Taip pat primenama, kad sudarant santuoką neužtenka ją atšvęsti su vynu, dainomis ir šokiais, bet būtina pasikviesti Dievą.

Ar kiekviena Bažnyčios palaiminta santuoka kalba, kad Dievas buvo pasikviestas? Atsakymas nevienareikšmis. Jeigu santuokai rimtai ruošiamasi, jei buvo prašyta Dievo palaimos, tuomet atsakymas teigiamas. Tačiau jei be reikiamo pasiruošimo santuokai palaiminti susirandamas koks nors populiarus kunigas, jei neprašoma Dievo palaimos, tuomet į šias vestuves Jėzus nebuvo pakviestas; buvo atliktas tik formalus santuokos ritualas ir nieko daugiau.

Jėzaus savo dalyvavimu vestuvių pokylyje ir padarytu stebuklu patvirtino, kad jam yra brangus tikras žmonių džiaugsmas. Jėzus atėjo į žemę nešti ne liūdesio, bet džiaugsmo. Pagrindinė liūdesio nešėja yra nuodėmė, o Jėzus atėjo sunaikinti nuodėmės, o kartu sunaikinti ir liūdesio šaltinio.

Kai kam atrodo, kad krikščionybė su kryžiumi temdo žmonių džiaugsmą. Taip gali manyti žmonės, neprisilietę prie Evangelijos. Iš Šventojo Rašto puslapių trykšte trykšta džiaugsmas. Įtikėjusieji į Dievą negali būti liūdni žmonės. Nehemijo knygoje skaitome, kaip kunigas Ezra kalbėjo izraelitams: „Nebūkite liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė“ (Neh 8,10). Apaštalas Paulius, giliai pažinęs Jėzų Kristų, savo laiškuose nuolat ragino tikinčiuosius džiaugtis. Laiške filipiečiams jis rašo: „Jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi“ (Fil 2,18).

Pasaulis be Kristaus yra praradęs tikrąjį džiaugsmo šaltinį ir dėl to ieško dirbtino džiaugsmo, kuriam būtinai reikia alkoholio. Evangelija kviečia mus sugrįžti prie tikrų dalykų: šalinti iš gyvenimo nuodėmę, atsiverti Dievo veikimui ir tokiu būdu leisti skleistis tikram džiaugsmui.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Evangeliją       2022-01-17 5:58

Komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Matydami Jėzaus bei Jo mokinių gyvenimą fariziejai ir supyko, ir pasipiktino. Tarsi ir šiandien kuris nors iš vyskupų ar popiežių pradėtų gyventi, nesilaikydamas Bažnyčios įsakymų. Bet ar Jėzus iš tikrųjų norėjo pakeisti visą tvarką, visus žydų papročius ir įstatymus? Ar norėjo pataikauti dvasinei tinginystei ir atleisti savo mokinius nuo visokių religinių bei moralinių pareigų? Absoliučiai NE! Skaitome kitoje Evangelijos vietoje, kad Jėzus neatėjo pakeisti Įstatymo, bei jį įvykdyti (plg Mt 5,17), nes nori tobuliau tarnauti Dangiškajam Tėvui, nes myli įstatymą.

Tai kaip suprasti visą situaciją? Prie jaunikio negalima pasninkauti ir liūdėti – čia Jėzus mini save, nes tai Jis yra jaunikis, pažadėtas Išganytojas, tikro džiaugsmo priežastis ir esmė. Jėzaus buvimas kartu pripildo žmogaus širdį džiaugsmu! Jėzus neneigia pasninko, nesako kad jis nereikalingas ar senamadiškas. Nori atkreipti mūsų žvilgsnį į kai ką kitą. Tikrai tikintieji džiaugiasi Dievo artumu. Kažkas pasakė, kad liūdnas krikščionis – tai joks krikščionis. Tai neįmanoma – patirti didelę Dievo meilę ir būti liūdnam! Dievo artumas, Dievo malonė, Dievo atleidimas, Dievo gailestingumas suteikia tikrą Džiaugsmą! Dėl to apaštalai nepasninkavo.

Jėzus dar prideda savo aiškinimą – kalba apie lopus ir vynmaišius. Kartu su Jo atėjimu prasideda nauji laikai, kaip mes vadiname – Naujasis Testamentas. Senasis gyvenimas iki Jo atėjimo tai – gyvenimas be Kristaus. Gal ir galima gerai gyventi nepažįstant Jėzaus, bet koks čia gyvenimas?

Evangelija mums sako kad Jėzus atėjo mums apsčiai duoti gyvenimo. Gyvenimas su Jėzumi – tai gyvenimo pilnatvė (Jn 10,10). Negalima būti „šio pasaulio“ žmogumi ir būti tikinčiam. Negalima pilti naujo vyno į senus vynmaišius. Pažinti Jėzų, būti tikinčiuoju – tai reiškia kartais visiškai pakeisti savo gyvenimą. Negaliu likti toks, koks buvau iki šiol, pridedant truputi maldos, retsykiais dalyvaujant Mišiose ar pasninkaujant. Krikščionis – tai Naujas Žmogus Kristuje! Kas buvo iki šiol reikia laikyti nuostoliu (Fil 3,7 ir t.). Reikia prisiderinti prie Dievo malonės. Nes negalima priimti Dievo meilės ir nekęsti savo brolio…

Ar susitikimas su Jėzumi mane pakeičia? Ar malda, ar sakramentai yra vaisingi – ar suteikia man jėgų atsiversti, palikti nuodėmę ir pakeisti gyvenimą? Ar mane padaro geresnį? Jėzus šiandien kviečia tave, kad paliktum seną gyvenimą su blogais įpročiais bei nuodėmėmis ir įleistum į savo širdį Jo malonės ir meilės. Jis trokšta, kad gyventum su Juo, kad Jo meilė taptų tavo gyvenimo kelrode. Kad būtum tikru Jo mokiniu.

Bernardinai.lt

Evangelijos       2022-01-17 5:57

Mąstymas
Prašyti išsižadančios ir pasiaukojančios meilės dėl Jėzaus širdies

Atkreipsiu dėmesį į Jono mokinių ir fariziejų, kurie laikosi pasninko, elgesį. Jų pasninkas neatneša jiems širdies ramybės. Jų širdyje gimsta priekaištai, panieka tiems, kurie nepasninkauja. Pasninkas apsunkina jų širdis.

*

Ką galėčiau pasakyti Jėzui apie savo pasninkus? Kokia yra mano dvasios būsena pasninko metu? Kas ragina mane pasninkauti? Kokią reikšmę turi pasninkai mano dvasiniame gyvenime?

*

Jėzus pokalbyje su Jono mokiniais ir fariziejais išaiškina man tikrą pasninko reikšmę. Jis moko mane neprisirišti prie pačios pasninko formos. Primena man, kad pasninkas be Jėzaus neduoda ramybės. Galutinis viso, ką darau, tikslas yra meilė Sužadėtiniui.

*

Jėzus kviečia mane pasninkauti tada, kai savo gyvenime jaučiu jaunikio nebuvimą. Tikrasis pasninkas – tai ilgėjimasis Sužadėtinio. Pasninkas turi artinti mane prie Jo. Paprašysiu Jėzaus tokio pasninko, kuris pažadintų manyje Dievo meilę ir ilgesį, malonės.

*

Jėzus palyginime moko mane pagarbos tam, kas „sena“ ir „nauja“. Vidinio susitaikymo ir „palaikio drabužio“ bei „senų vynmaišių“ priėmimo trūkumas gundo mus manipuliuoti kitais ir „pakeisti pasaulį per jėgą“.

*

Pagalvosiu apie savo šeimą ir bendruomenę. Prisiminsiu tuos, kuriuos laikau „senų pažiūrų“ arba perdėtai „šiuolaikiškais“. Koks yra mano širdies nusistatymas tokių žmonių atžvilgiu? Ar noriu su jais bendradarbiauti? Ko dabar norėčiau Jėzaus paprašyti?

*

Savo širdyje „atvesiu“ pas Jėzų tuos žmones, su kuriais man kasdienybėje sunkiausia gyventi ir bendradarbiauti.

Kasdienapmastau.lt

II eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-17 5:54

Evangelija (Mk 2, 18–22)

  Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“
  Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.
  Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

  Katalikai.lt

II eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-17 5:53

Dievo Žodi
Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 8–9. 16–17. 21. 23)

P. Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

  Ne dėl aukų aš tave barsiu,
  deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
  Iš tavo tarno nereikia man veršio,
  nei ožio iš tavo bandos.  – P

  Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
  kam dar tavo burna mano sutartį mini,
  jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
  jei sviedi šalin mano žodį.  – P

  Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
  Manai, kad aš panašus į tave būsiu?
  O ne! Aš tave barsiu,
  tavo darbais akis tau badysiu.
  Kas šlovinimo auką aukoja, tas mano gerbėjas.
  Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą. – P

Posmelis prieš evangeliją (Žyd 4, 12 )

P. Aleliuja. –  Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas.
              Jis teisia širdies sumanymus bei mintis. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-17 5:52

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Sam 15, 16–23)

  Samuelis tarė Sauliui: „Klausyk, aš tau pasakysiu, ką Viešpats man šiąnakt kalbėjo“. Saulius atsakė: „Kalbėk!“
  Tada Samuelis bylojo: „Nors ir tariesi esąs mažareikšmis, bet argi nesi Izraelio giminių galva? Tave gi Viešpats patepė Izraelio karaliumi. Jis tave siuntė į žygį, sakydamas: „Eik ir sutriuškink nusikaltėlius amalekitus; tu kaukis su jais, kol juos sunaikinsi.“ Kodėl gi nepaklausei Viešpaties balso, bet puolei prie grobio ir tai padarei, kas Viešpačiui nepatinka?“ Saulius atkirto Samueliui: „Bet aš paklausiau gi Viešpaties balso – išsiruošiau žygin, kurin mane Viešpats siuntė; tegu ir parsivedžiau Amaleko karalių Agagą, bet amalekitus aš sutriuškinau. Tauta gi pasiėmė keletą avių ir galvijų iš grobio – geriausiąją dalį iš to, kas buvo pasmerkta žūti, kad ją Gilgale paaukotų Viešpačiui, tavo Dievui.
  Tačiau Samuelis prabilo:
  „Ar atnašos Viešpačiui lygiai patinka, kaip paklusnumas Viešpaties balsui?
  Iš tikro klusnumas vertesnis už auksą, paklausymas avino taukus pranoksta.
  Neklausymas – nuodėmė, kaip ir būrimas, o užsispyrimas – tikra stabmeldystė.
  Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, tai atmeta Viešpats tave kaip karalių“.

Al.       2022-01-17 0:55

,,Pasaulis be Kristaus yra praradęs tikrąjį džiaugsmo šaltinį ir dėl to ieško dirbtino džiaugsmo, kuriam būtinai reikia alkoholio.” Tai kodėl Marijai reikėjo pergyventi dėl jo trūkumo ? Ar vynas Kanoje buvo bealkoholinis ? Koks pamokymas ?

Bendražygis       2022-01-16 21:48

Puiki Kardinolo homilija. Jei visi Lietuvos dvasininkai elgtūsi panašiai, tai
dvasinis atgimimas išleistų gyvybės šaknis. Kantrybė, santūrumas, o kartu malda už
nelaimingus burnotojus bei rėksnius gali sukurti didesnį stebuklą, negu buvo
Kanos vestuvėse. Visi katalikai turėtų rimtai susimąstyti, nes nuo jų dvasinės laikysenos priklausys Lietuvos ateitis, o kartu ir atsakomybė!

Vilnietis       2022-01-16 20:44

Dar ir per LRT šiandien niekino LIETUVOS patrijotus PIŠ tarnas.
Tad nereikia stebėtis kam jie tarnauja tuos ir garbina. Tai DIEVO TRANAS.

Kunige       2022-01-16 19:41

Pasirinkai gardžios duonos kąsnį. Atstumei žmonės. Per savo asmenį- nuo bažnyčios. Kunige, atrodo kad ir jūs, nežinot, ką darot, pirmiausia, Bažnyčiai, t. Y. ŽMONĖMS, nes iki šiol supratau Bažnyčią kai žmonių buvimą kartu

Šį kartą       2022-01-16 18:15

kardinolas susimovė ir nelengva bebus atgauti autoritetą, jei išvis bepavyks.

erelis       2022-01-16 17:57

tikras popas

Kai pagalvoji       2022-01-16 17:43

sunki ta kardinolo našta. Net savo įsitikinimus priverčia pakeisti, o kai pakeičia, tai atrodo, kad toks visada ir buvo.

Kun. Vytautas Brilius       2022-01-16 16:04

Kanos stebuklo aprašymas atskleidžia svarbius žmogaus gyvenimo Dievo akivaizdoje dalykus.
Jėzaus motina buvo pirmoji, kuri pastebėjo, kad vestuvėse trūksta vyno ir tuojau pranešė Sūnui. Jėzus nieko nepažadėjo, o ji nieko ir neklausė, tiesiog viską atidavė į Dievo rankas. Tai švento gyvenimo pavyzdys ir mums pamokymas.
Jėzus, nesitardamas, nieko nekaltindamas ir nesiviešindamas, tiesiog išsprendė problemą. Dievui tikrai svarbūs kasdieniai žmogaus reikalai, kadangi žmogų myli, o jo visas gyvenimas yra kasdienybė. Taigi nėra tokių reikalų, kurių negalėtume patikėti Dievui.
Stebuklas įvyko tada, kai tarnai pakluso Jėzaus nurodymui: pripildyti indus vandens ir iš jų nešti į stalą. Kartais žmogus norėtų „padėti“ Dievui, paskubinti ar patobulinti Jo veikimą, tačiau stebuklas įvyksta tada, kai Dievo valios klausoma, Jo vedimui paklūstama.
Prievaizdas, kuris net nebuvo pastebėjęs, kad vynas baigiasi ir niekaip neprisidėjo prie problemos sprendimo, rado reikalo papriekaištauti, kad kažkas buvo ne taip. Taip neretai daro žmonės, tačiau Kristaus sekėjai iš jų nesimoko.
Bernardinai.lt

Na, neeee       2022-01-16 14:57

Kardinolo homilija labai gera, kad visi taip išmintingai pakomentuotų šios dienos Evangeliją.

Susimove       2022-01-16 14:31

senelis.

@ >>>2022-01-16 11:56        2022-01-16 13:27

„O Evangelija šiandien graži ir nieko bendro neturi su politika.”
Evangelija tikrai neturi nieko bendro su politika, tačiau, kad šis dvasininkas neturi nieko bendro su moderniąja politine valdžia, labai abejotina. 

Mons. Adolfas Grušas       2022-01-16 12:48

DIEVAS DŽIAUGIASI
Gerąją Naujieną Jėzus pradeda skelbti vestuvių pokylyje. Jis dar nieko nekalba apie atsivertimą, jautrumą Dievo valiai, tikėjimą. Net, atrodytų, keista: vietoje to, kad nušluostytų vargstančiųjų ašaras, Jis pripildo taures rinktinio vyno. Gali netgi susidaryti įspūdis, kad Viešpats veltui eikvoja savo galybę, palenkdamas ją tikrai neesminiam dalykui. Galutinis įvykių Galilėjos Kanoje rezultatas buvo tai, kad žmonės galėjo išgerti viena – kita vyno taure daugiau, tačiau, nežiūrint nieko, Evangelija atkakliai visa tai vadina „stebuklų pradžia“, kas reikštų, jog šis stebuklas yra viso tolesnio Jėzaus paskelbto mokymo pagrindas.

Iš tiesų, dalyvaudamas vestuvėse Galilėjos Kanoje, Jėzus norėjo perduoti esminį santykių, sujungiančių Dievą su žmonija, principą. Tarp žmogaus ir Dievo egzistuoja nuolatinis ryšys, kurį Šventasis Raštas dar Senajame Testamente apibūdina, kaip santuoką, pasižyminčią visomis jai būdingomis savybėmis ir emocijomis. Kalbėdami apie Dievą ir žmogų mes teisėtai naudojame tikrai stiprius ir kupinus geros prasmės žodžius: meilė, šventė, džiaugsmas, dovana, gausa, linksmybė… Tarp Dievo ir žmonijos yra užsimezgęs ne teisėjo ir teisiamojo, kalėjimo prižiūrėtojo ir kalinio, valdovo ir pavaldinio ryšys, bet tai, ką mes vadiname sutuoktinio meile. Todėl, kartu su kitais svečiais dalyvaudamas vestuvių pokylyje, Jėzus ne žodžiais, o darbais paskelbia savo tikėjimo aktą, patvirtindamas, kad jis tiki vyro ir moters tarpusavio meile, tiki meile, kurią ir patvirtina pirmuoju savo stebuklu. Juk žmogaus meilė ir yra ta jėga, kurioje slypi aistra gyventi, kuri skiria visą dėmesį artimui, kur žmogus visuomet reiškia daugiau, negu įstatymo reikalavimai, kur viltis nugali nusiminimą. Meilėje gimsta svajonės.

Bažnyčiai, ko gero, reiktų dažniau prisiminti Jėzaus duotą pavyzdį ir pasistengti atpažinti žmonių meilės vyną, jį saugoti ir puoselėti, jį gerti ir dalyti tokios meilės ištroškusiam pasauliui. Jėzus, padarydamas stebuklą, žmogišką meilę pavertė žinia pasauliui, paties Dievo žodžiu. Per vestuvių puotą jis pasiekė gyvenimo pradmenis, paliudydamas, kad susitikimas su Dievu visuomet yra mūsų gyvenimo pavasaris, leidžiantis klestėti gyvybei, suteikiantis drąsos augti.

Ir tada „išsibaigė vynas“… Visame Šventajame Rašte vynas yra laikomas laimingos vyro ir moters, Dievo ir žmogaus meilės simboliu. Kadangi kalbama apie „laimingą meilę“, natūralu, kad tokiai laimei nuolat kyla grėsmė, išreiškianti tikėjimo, entuziazmo, kūrybingumo, aistros trūkumą.

Tokį „vyno trūkumą“ esame patyrę visi. Taip atsitinka, kai nuovargis ir rutina įveikia mūsų uolumą. Tada mintis apninka tūkstančiai abejonių, meilė nebedžiugina, o namuose nebelieka vietos šventei… Kas iš mūsų pasakytų, kad nėra susidūręs su tokia neviltimi?…

Kaip tik čia pasakojimas tarsi įgauna naujų jėgų. Marija, dėmesingoji Motina, Magnificat išminties įkvėpta (juk ji žino, kad Dievas „alkstančius gėrybėmis apdovanoja“!), parodo kelią: „Darykite, ką tik jis jums lieps“.

Moteriška nuojauta, mokanti sujungti žodį su darbu! Darykite, ką liepia jo Evangelija, darykite ir ja gyvenkite, imkite jo Kūną ir Kraują! Tada prisipildys tušti širdies indai, ir pasikeis visų jūsų gyvenimas: kas tuščia, bus pripildyta, kas buvo užgesę, vėl suspindės laime!

Evangelijos pilnatvė reiškia ir gyvenimo pilnatvę, ir kuo daugiau Dievo įsileisime į savo gyvenimą, tuo labiau būsime savimi.

Gal pernelyg ilgai manėme, kad Dievui auka mielesnė už pasilinksminimą, o rimtumas yra vertesnis už juoką, todėl, gal ir nenoromis, pridengėme Evangeliją liūdesio šydu. Tikriausiai todėl ir stebimės matydami Dievą, kuris Kanoje gėrisi žmonių džiaugsmu ir jais rūpinasi. Mums irgi derėtų atrasti Dievą tuose savo gyvenimo įvykiuose, kai patys patiriame džiaugsmą, ir suprasti, kad jis yra ir mūsų žemiškoje laimėje…

>>>2022-01-16 11:56       2022-01-16 12:18

Nepatinka šios dienos Evangelija ir jos komentaras?
Kaip greitai šėtonas mus sutvarko. Net nebenorime girdėti Evangelijos.                                                                                                                                                                                                                                          Atsibuskime ir atsimerkime, jei mes Dievo nematome kitame žmoguje, tai mes patys esame velnio apsėsti. O Evangelija šiandien graži ir nieko bendro neturi su politika. Dievas šiandien sako, kad mums pripildys džiaugsmą širdyse, o šv. Mergelė Marija liepia ne tik klausytis, bet ir daryti tai, ką Jėzus liepia. Labai geras anekdotas pasakytas Išlaužo klebono sakant homiliją. Jis pasakoja, kad vienas žmogus rado 50 Eur ir galvoja, kaip čia krikščioniškai pasielgus. Ir sugalvojęs apsidžiaugė, t.y. nuėjo į parduotuvę ir už šiuos pinigus nupirko vyno. Tipo, pinigus pavertė vynu. Tad nepykime ant emerito kardinolo Sigito, o džiaukimės, t.y. mokėkime džiaugtis, nes Šv. Rašte net 200 kartų parašyta DŽIAUKITĖS.

Xar       2022-01-16 11:56

Šito galit ir nepublikuot - nuo pat pradžių atrodė prisitaikėlis ir suktas.

Tomas       2022-01-16 11:23

nepulkit jo taip jis buvo labai pasimetęs,nes suprato,kad su veidmainiais vienoj gretoj atsidūrė.T

kitas vilnietis       2022-01-15 22:13

Man asmeniškai ne pakeliui su šiuo žmogumi jau seniai . Visi esam su nuodėme, bet šis kunigas teršia tą titulą ir vardą . Gerai, kad dar turime Robertą Grigą, Juozapą Minderį, Joną Kaunecką, Stanislovą Krumpliauską , daug kitų iš mažų parapijų kunigų, kurie atsidavę Dievui, paprastiems žmonėms, Lietuvai . Ačiū Jiems!

Vilnietis       2022-01-15 21:48

Esu kaltas kad galvojau, kad tai žmogus dievo tarnas- pasirodo valdžiagyvių. Apsikabink ŠAIKĄ ir dink. ATIA bažnyčiai su tokiais šaikos tarnais. Niekad ten neisiu ir neremsiu. Jie jau ne DIEVO o šaikos tarnai

Jooo       2022-01-15 21:10

Fariziejus tas Sigitukas. Pamėgo ponams batus bučiuoti.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.