Propagandos ir ideologijos analizė

Propaganda: melo anatomija

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 21 d. 16:11

2     

    

Propaganda: melo anatomija

Gustavas Štrimas | „Kardas“

„Vabalo dėžutėje“ fenomenas iliustruoja, kaip gali būti iškraipoma realybė.

„Vabalas dėžutėje“

Austrų filosofas, Kembridžo universiteto profesorius L. Vitgenšteinas yra aprašęs įdomų teorinį eksperimentą. Tarkime, yra grupė žmonių, kurių kiekvienas turi po dėžutę. Kiekvienoje dėžutėje yra uždaryta po vabalą. Tačiau niekas negali pažiūrėti į svetimą dėžutę: žmogus gali matyti tik tai, kas yra jo nuosavoje dėžutėje, ir turi pasikliauti tik kitų tvirtinimu, kad vabalai yra ir kitose dėžutėse.

Tokiu būdu sąvoka „vabalas“ po truputį praranda prasmę. Galiausiai „vabalu“ tampa bet kas, esantis dėžutėje.

Beje, L. Vitgenšteinas tik struktūriškiau pažvelgė į seną problemą. Dar budizmo filosofijos klasikai pastebėjo atotrūkį tarp mus supančios aplinkos ir bandymo ją pavaizduoti. Netgi paprastas šuns lojimas užrašius neatkartoja jo tikroviškumo, tai ką kalbėti apie bandymus atvaizduoti sudėtingesnius reiškinius ar sąvokas?

Bet ar panašus reiškinys nevyksta čia ir dabar?

Anot L. Vitgenšteino, „pasaulio veidrodis“ yra kalba: visi mes pažįstame pasaulį tik todėl, kad pagrindinė žmonių bendravimo priemonė – kalba – savo logine struktūra turėtų atspindėti aplinką. Deja, kalba labai tolima tokiam idealui. Dėl savo netobulumo – išraiškų neapibrėžtumo, jų daugiareikšmiškumo – ji yra daugelio painiavų šaltinis.

Kryžkelė: du požiūriai į realybę

Taigi, tarp objektyvios tikrovės ir bandymo ją atvaizduoti visada yra tam tikra praraja. Ir ši praraja tarp realumo ir virtualumo didėja, jei atsiranda šališkas, angažuotas vertinimo poreikis, siekiant tam tikrų tikslų. Ypač jei reikalo imasi propagandistai.

Čia reikėtų truputį nukrypti nuo temos ir sąlygiškai išskirti du požiūrius į tiesą. Pirmasis požiūris – mokslinis. Mokslo žmogus supranta, kad norint teisingai pažinti mus supantį pasaulį, būtina labai griežtai susitarti dėl sąvokų reikšmės, laikytis loginių ryšių, vadovautis aiškiomis metodikomis. Kitaip tariant, akademinio proto žmogus suinteresuotas pagrįstai įrodyti, kad „vabalas“ iš tikro yra vabalas, o ne „kažkas, esantis dėžutėje“.

Propagandisto tikslas – iš esmės visiškai kitoks. Jo užduotis – vadinti daiktus ne savais vardais, nutylėti, kas neparanku, ir sukurti visiškai nepagrįstus priežastinius ryšius, įtikinant aplinkinius, kad tai ir yra tikroji realybė.

Propagandinis melas atsiranda, kai sąvokos yra izoliuojamos ir pašalinamos visos nenaudingos konteksto detalės. Kitaip tariant, propagandistas visada suinteresuotas, kad būtų kuo mažiau tikimybės pamatyti „dėžučių“ turinį. Tai teikia puikias galimybes manipuliuoti sąvokomis ir kreipti auditorijos suvokimą norima linkme. Pavyzdžiui, įteigti: „Mano vabalas pats geriausias“. Arba: „kKai kas iš čia esančiųjų meluoja – jokių vabalų jų dėžutėse nėra ir niekada nebuvo!“ Svarbiausia kalbėti garsiai, vaizdžiai ir apeliacijų nepakenčiančiu tonu. Tai ypač pasiteisina, jei kaltintojas jokio vabalo pats neturi.

Žinoma, tai labai paprasti pavyzdžiai. Bet ar jums jie nieko neprimena?

Kodėl meluojama?

Atsakymas, ko gero, vienas: nes tai naudinga tiems, kas meluoja. Ir tam yra priežastis. Labai dažnai propagandinis melas yra daug efektyvesnė priemonė už prievartą. Juk užtenka įtikinti „gražiuoju“, netaikant grubių poveikio priemonių, kad užsibrėžtas tikslas būtų pasiektas. Atrodo, telefoninis sukčius skiriasi nuo tarpuvartėje peiliu grasinančio plėšiko savo metodais, tačiau jų tikslas yra vienas – kad jūs atiduotumėte jiems savo pinigus.

Dažniausiai nusikalstamos interesų grupės ir režimai (ypač totalitariniai) veikia „rimbo ir meduolio“ principu – propaganda ir smurtas veikia išvien, vienas kitą dubliuodami ir papildydami. Kaip rašė A. Solženicynas, „prievarta negali remtis niekuo kitu, išskyrus melą, o melas negali gyvuoti, jei jis neįtvirtinamas prievarta. Kiekvienas, kas paskelbė prievartą savu metodu, melą turi pasirinkti savo principu.“

Dėl šio ryšio propagandą galima laikyti „alternatyviu smurtu“, o jos tikslingą pavartojimą – „virtualia agresija“. Tai nėra perdėta. Informacinė agresija savo esme niekuo nesiskiria nuo realios agresijos – abiejų paskirtis yra primesti valią savo oponentui, priverčiant jį veikti pagal norimus elgesio modelius.

Liūdna, bet žmones labiau vienija ne tiesa, o melas. Jei lyginsime praeitame skyriuje minėtus požiūrius – mokslinį ir propagandinį, pastebėsime esminius skirtumus. Mokslininkas, ieškodamas tiesos, abejoja, tiria, eksperimentuoja ir gilinasi į esmę. Propagandos paveiktas žmogus yra fanatiškas, nepripažįsta kompromisų ir neatsižvelgia į kitokią nei jo nuomonę. Maža to, jis stengiasi paversti savo nuomonę vienintele, net jeigu dėl to reikėtų meluoti ar žudyti.

Tai ir yra esminis skirtumas. Niekas nežuvo ir nebuvo nužudytas dėl formulės E = mc2, bet istorijos eigoje daugelis žmonių žudė ir buvo žudomi, kad būtų įrodyta, „kieno dievas tikras“.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jėzusas       2017-02-22 22:12

Dėja, dėja… Dėl formulės E=mc2 buvo prižudyta pakankamai, nes priešingai - tokiomis nesamonėmis niekas netikėtų.

Dabar vyksta didysis       2017-02-22 14:26

puolimas prieš Trumpą.Jaučiasi didelis propagandistų sumišimas.O kadangi tarp jų yra ir nepatologinių asmenybių,kurios jaučia diskomfortą ironizuodamos teisingus faktus,tai tiesa tampa sumišusi su propagandos purvu.Šiek tiek galima atsirinkti.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.