Prof.Vytautas Daujotis: Konstitucinis Teismas įvykdė perversmą

Tiesos.lt siūlo   2014 m. kovo 2 d. 23:18

14     

    

Prof.Vytautas Daujotis: Konstitucinis Teismas įvykdė perversmą

Lietuvoje niekas nepastebėjo valstybės perversmo, kurio metu demokratinį valstybės valdymą pakeitė Konstitucinio Teismo (KT) valdymas.

Tautos renkamas Seimas, kuriam buvo patikėta vykdyti tautos aukščiausią suverenią galią, šią galią be pasipriešinimo atidavė KT. Aukščiausią valdžią paėmė devyni tautos nerinkti KT nariai, kurie antikonstitucinėmis „konstitucinėmis doktrinomis“ diktuoja Seimui galutines ir neatšaukiamas įstatymų nuostatas, teismams nurodinėja, kaip taikyti vieną ar kitą įstatymą. Kaip rodo paskutinių savaičių įvykiai, KT bando blokuoti net ir tiesioginės demokratijos apraiškas – referendumus.

KT niekada neklysta, jo nurodymai yra galutiniai, jų niekas, išskyrus KT, negali pakeisti ar atšaukti. Perversmas įvyko ne iškart, laipsniškai. Seimas nesipriešino. Galima daugiau dėmesio skirti savo kaip Seimo nario gerovei, atlyginimui ir nekvaršinti galvos varginančiu mąstymu apie įstatymus – KT padiktuos, ką įrašyti. Be to, jei neturi Seime daugumos, galima, sutarus su Konstituciniu Teismu, užblokuoti daugumos stumiamą įstatymą. Tauta jau seniai viskuo nusivylė, protestuoja tik kojomis ir bėga iš šalies. Galbūt dėl visų šių priežasčių perversmas ir liko nepastebėtas.

Atmerkime akis ir pažvelkime, kaip vyko perversmas.

Konstitucijos 102 straipsnio pirma dalis „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“ besąlygiškai nustato, kad Konstitucinis Teismas tik tikrina, ar išleisti teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai, jis negali užsiimti teisės aktų leidyba. Tam yra Seimas (aukščiausia įstatymų leidimo institucija), Vyriausybė, prezidentas. Tačiau Egidijus Kūris, kuris 2002–2008 m. buvo LR Konstitucinio Teismo pirmininku, atvirai prisipažįsta, kad „Lietuvoje Konstitucinis Teismas natūraliai pats sau pasiskyrė konstitucinės aukštesnės doktrinos formavimo funkciją“.

Konstitucinė doktrina, kuriai KT suteikė teisinį statusą, aukštesnį nei LR Konstitucijos, nėra apibrėžta jokiame Seimo priimtame teisės akte, o Konstitucija nesuteikė teisės Konstituciniam Teismui užsiimti įstatymų leidimu. E.Kūrio prisipažinimas, kad KT užsiima antikonstitucine veikla, nors ir atrodo keistas, bet suprantamas. Jis tai pasakė tik 2010 metais Tadžikistane, kur mokė vietos kolegas lietuviškų konstitucinių gudrybių. Gerai pasijutęs, E.Kūris Tadžikistano kolegoms išdavė Lietuvos KT paslaptį: „Konstitucinių teismų sprendimų sprendžiamoji galia (kai pripažįstama, jog ginčijama norma prieštarauja arba ne tam tikrai konstitucinei nuostatai) visada turi tik atgalinį poveikį. Tačiau tokia minimalistinė nuostata netaikytina oficialiai konstitucinei doktrinai, kurią formuoja Konstitucinis Teismas savo sprendimo aiškinamojoje dalyje. Ši doktrina ne tik pagrindžia sprendimą, ji taip pat yra ir perspektyvinė, nes įstatymus leidžiančios institucijos privalo atsižvelgti į minėtąjį aiškinimą, jei nori išvengti vėliau išleidžiamų įstatymų paskelbimo negaliojančiais dėl jų nekonstitucingumo. Tad oficiali konstitucinė doktrina iš tikrųjų nurodo tam tikras gaires (tai taip pat reiškia ir ribas) įstatymų leidėjų veiksmų laisvei jiems rengiant būsimus įstatymus… Jei tai nėra de facto įstatymų leidyba, tai kas tai yra? Toks teiginys prilygsta įstatymų leidėjo valios pozityviam sankcionavimui, o tai taip pat de facto yra įstatymų leidyba, net jei atitinkamas Konstitucinis Teismas ir vengia taip sakyti“.

E.Kūris pasigyrė, kad Lietuvos KT sukūrė tokią „konstitucionalistinę traktuotę“, kuri „nepalieka erdvės jokiems kitiems teisės aktams, išskyrus Konstituciją, suprantant ją pagal oficialią konstitucinę doktriną, ir Konstitucinio Teismo aktus. Pastarieji yra iškelti iki pačios Konstitucijos lygio, o visi įstatymai ir poįstatyminiai aktai buvo iššluoti iš konstitucinės teisės šaltinių sistemos“. Pasijutęs tarp savų, E.Kūris visiškai atsipalaidavo ir pareiškė, kad Lietuvos KT anuliavo LR Konstituciją kaip pagrindinį Lietuvos įstatymą: tik „iki Konstitucinio Teismo pasirodymo Konstitucija buvo suprantama kaip „Pagrindinis įstatymas“.

Iš tikrųjų ir Lietuvoje E.Kūris yra tai pasakęs, bet aptakiau: „Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“, t.y. tiek, kiek yra konstitucinių doktrinų. Tiksliau tariant, devynių tautos nerinktų konstitucinių teisėjų „referendumas“ panaikino LR Konstituciją, kurią kaip Pagrindinį valstybės įstatymą 1992 m. patvirtino Lietuvos piliečių referendumas, ir vietoj jos Pagrindiniu įstatymu paskelbė naują Konstituciją, kuri yra KT kuriamų – esamų ir būsimų – konstitucinių doktrinų visuma.

Naujoji Konstitucija ryškiausiai spinduliuoja rūpinimąsi ne visuomenės, bet KT narių, teisėjų ir kitų įtakingesnių grupių ar asmenų interesais. Dauguma Lietuvos gyventojų prisimena KT praėjusių metų liepos 1 d. nutarimą, kuriuo KT pirmiausiai pasirūpino savo, teisėjų ir valstybės pareigūnų atlyginimų atkūrimu ir kompensavimu visų lėšų, kurias jie prarado krizės metu. Iš tikrųjų uždarbis buvo ir išlieka KT veiklos aukščiausias prioritetas. Tik atsiradus Konstituciniam Teismui ir priėmus 1993 m. Konstitucinio Teismo įstatymą, jame buvo nurodyta, kad Konstitucinis Teismas yra aukštesnis už visus kitus Lietuvos teismus: „Konstitucinio Teismo teisėjui mokamas 30 proc. didesnis negu Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas. Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis teisėjas gauna 10 proc. didesnį atlyginimą negu Konstitucinio Teismo teisėjo atlyginimas“. Nors KT nario atlyginimas yra daug didesnis nei kitų teisėjų ir KT nario valstybinė pensija bus gerokai didesnė nei tą patį stažą turinčio kito teisėjo. 2010 m. KT nustatė, kad ji turi būti dar didesnė vien už priklausymą „svarbiausiajam teismui“ – KT. Tais pačiais metais į KT kuriamą naująją Lietuvos Konstituciją buvo įrašyta, kad vieno teisėjo visų gaunamų pensijų (valstybinės, socialinio draudimo ir kitos) suma negali būti ribojama. Tuo pačiu metu KT į naująją Konstituciją įrašė nuostatą, kad atlyginimų sumažinimas dėl krizės negali turėti poveikio būsimoms teisėjų pensijoms, nes priešingu atveju tai neatitiktų iš naujosios Konstitucijos „kylančių lygiateisiškumo, teisingumo imperatyvų“ (visiems kitiems Lietuvos piliečiams pensijos gali mažėti).

Dėl naujojoje Konstitucijoje įrašytų KT narių ir kitų teisėjų uždarbių garantijų valstybė tikriausiai nežlugs. Lietuvos visuomenė kaip nors patenkins jų apetitą. Nepalyginamai didesnis pavojus kyla iš naujojoje Konstitucijoje įtvirtintų teisėjų siekių užvaldyti valstybę. Seimui uždrausta vykdyti teisėsaugos kontrolę: 1) KT uždraudė Seimui tirti VSD pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją, kur jis vėliau žuvo, aplinkybes; 2) nors pagal Konstituciją Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos prezidento teikimu, KT išaiškino, kad iš tikrųjų atleidžia tik prezidentas, o Seimas privalo tik pritarti prezidentui; 3) Seimui leidžiama tik išklausyti generalinio prokuroro ataskaitą, draudžiama jį atleisti nepasibaigus kadencijai. Prezidentas gali skirti teisėjais tik tuos kandidatus, kuriuos rekomenduoja Teisėjų taryba, sudaryta tik iš teisėjų, ir kurios daugumą automatiškai sudaro aukštesniųjų Lietuvos teismų vadovai.

Lietuvos politinis „elitas“ gąsdina, kad Lietuva bus išmesta iš Europos Sąjungos, jei įvyks žemės referendumas ir „tamsi, neišprususi“ tauta nutars neparduoti savo žemės. „Elitui“ antrina KT – reikia laikytis įsipareigojimų Briuseliui. Tačiau kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo, kad KT suklydo paskelbęs, jog R.Paksas negalės eiti pareigų, kurias eiti pradedama duodant priesaiką, KT atšauna, kad „kandidatai į prezidentus registruojami pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, ... o ne pagal kokį tarptautinio teismo sprendimą“. Įdomu. Du absoliučiai priešingi sprendimai analogiškais atvejais.

Jonas Paulius II savo 1991 m. enciklikoje perspėjo, kad modernusis totalitarizmas „laikosi nuomonės, kad kai kurie žmonės, geriau pažindami visuomenės vystymosi dėsnius arba priklausydami ypatingai klasei arba tiesiogiai bendraudami su kolektyvinės sąmonės giliausiais šaltiniais, yra neklystantys, todėl gali savintis teisę į absoliučią valdžią“.

respublika.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ačiū       2014-03-4 10:30

už straipsnį.

Dalia       2014-03-4 10:22

Ir nuo savęs dar norėčiau nusistebėti pono E.Kūrio, D.Grybauskaitės išsiųsto į EŽTT atstovauti Lietuvai, arogancija - akivaizdu, kad su savo “chytravimais” jis kitus lietuvius laiko jų nesuprantančiais, bet tai tik nelabai jau ir išsilavinusio lietuviško kumetėlio sovietinis mentalitetas…

Dalia - pritariu Rūtai:       2014-03-4 10:17

“Kadangi panele Gribauskaite tupedama prezidento poste tik gilino prarają tarp TAUTOS ir valdžios į kurią įeina ir teisejų dvasios, ir korumpuoti politikai , tai dabar labai puiki proga per rinkimus iššluoti lauk tiek komunistines liekanas iš prezedentūros , tiek nomenklatūrą, sutūpusią Seime”

Kada        2014-03-3 22:59

išeisim į gatves,ponai kurmiai??

ELE       2014-03-3 22:46

[88KO čia stebėtis,kad kt perėmė valdymą iš Seimo,nes išrenkame begalęnevykusių personų kuriosmoka susiskaičiuoti asmeninius pinigus,ovisa kita perleidžia kt.

o oo       2014-03-3 12:57

cia tai bent , ne tik salele iki panagiu isvogta , bet ir Konstitucija

Atrodytu       2014-03-3 12:52

kad KT turetu ginti Valstybes suvereno -Tautos,pilieciu interesus,bet tik atrodo…Zodziu-musu valstybe ne teisingumo,o teisininku…

ruta       2014-03-3 11:37

Kadangi panele Gribauskaite tupedama prezidento poste tik gilino praraja tarp TAUTOS ir valdzios i kuria ieina ir teiseju dvasios ir korumpuoti politikai , tai dabar labai puiki proga per rinkimus issluoti lauk tiek komunistines liekanas is prezedenturos , tiek nomeklatura , sutupusia tiek Seime , tiek kitose siltose vietose . Kadangi Lietuvos prezidentas tiesiogei atsakingas uz teisines dvasias ir teises korifejus , tai ir reikia reikalauti atsakomybes uz Konstituciniu galiu uzurpavima !

To komunizmas- 2014-03-3 8:19        2014-03-3 8:36

Kas yra kapitalizmas? Dar didesnis blogis ar panacėja nuo visų ligų?

Ale       2014-03-3 8:10

tai mes visi savo nuolankumu ir abejingumu valstybės valdymui tai išauginome. Darius Kuolys kaip dokichotas kalbėjo, kalbėjo apie konstitucines teises… Dabar atsibudimas prasidėjo, palaikykime laisvės šauklius.

komunizmas-       2014-03-3 7:19

totalus blogis!!!Tai velnių išmislas

Kritikas Pikčiurna       2014-03-3 5:45

Brangieji, visais laikais visuomenės nekritiškai įtikėjusios į dogmas ant savo sprando užsisodindavo žynius, kurie jais manipuliavo. Šiuolaikinė visuomenė įtikėjo į formalios teisės visagalybę ir ant sprando užsisodino teisininkų klaną su KT priešakyje. O teisė viso labo yra tik visuomenės susitarimas. Teisininkų pareiga profesionaliai padėti sklandžiai ir neprieštaringai tuos susitarimus suformuluoti, įgyvendinti bei tobulinti. O jie nusprendė mūsų susitarimus pakeisti siaurais interesais pagrįsta savo nuomone. Tai jau yra teisininkų klano diktatūra.
Taip atsitiko todėl, kad pusę Seimo narių atstovauja partinę nomenklatūrą ir nėra piliečius atstovaujančios daugumos. Kai Seime prasideda rietenos dėl galių, priimami įstatymai pilni prieštaravimų, o tai ir yra prielaida tik save atstovaujantį KT tarti paskutinį žodį. Kai du pešasi - trečias laimi. Tokia padėtis užprogramuota esamoje rinkimų sistemoje. Jos nepakaitus padėtis iš esmės nesikeis. Aukščiausio rango teisėjai, praėję profesinį teisinės bendruomenės filtrą, ir išaiškinę visuomenei savo teisinės sistemos bei valstybės vizija, turi būti renkami. Tik taip jie gali įsipareigoti įgyvendinti pilietinės visuomenės susitarimą. Visuomenės pilietiškumas yra lemiama prielaida, nes durnių ir bažnyčioj stumdo…

kita forma - o buvo taip visada       2014-03-2 23:35

visada komunistai valdė, dabar valdo per KT (komunistinis konstitucijos teismas)

nusiritome       2014-03-2 23:33

Lietuvoje stebime demokratijos saulelydi. Austa konstitucine diktaturos ausra.


Rekomenduojame

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.