Pilietybė

Prof. Vytautas Radžvilas: Paskutinė vinis į Lietuvos karstą

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gegužės 20 d. 20:32

38     

    

Prof. Vytautas Radžvilas: Paskutinė vinis į Lietuvos karstą

Justina Gafurova | vakarozinios.lt

Lietuvoje mažėjant gyventojų, politinis elitas problemą spręsti, ko gero, bandys dalydamas lietuvių pilietybes kaip nuolaidų korteles. Artėjant rinkimams vėl vis dažniau keliamas dvigubos pilietybės klausimas. Visos politinės jėgos iš šios idėjos bando pasipelnyti. Jis vakar turėjo būti aptartas Politinės tarybos posėdžio metu, kuris, deja, buvo atšauktas.

Kam svetur gyvenantiems ir kitų valstybių pilietybes turintiems tautiečiams papildoma Lietuvos pilietybė? Nostalgija? Svajonės senatvėje grįžti į protėvių žemę? Norai atgauti nosavintą giminaičių turtą? Praktiškai nemokamos (palyginti su Vakarais) medicinos paslaugos?

„Vakaro žinios“ atvertė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir skaičiavo, kiek piliečiais tapę tautiečiai įgytų teisių ir pareigų. Neabejotinai piliečiu būti apsimoka!

Argi ne keista, kai gvildenant dvigubos pilietybės klausimą, nuolat eskaluojamos piliečių teisės ir dvigubos pilietybės nauda, tačiau visai pamirštama paminėti, kad pilietis neatsiejamas ir nuo jam priklausančių pareigų? – „Vakaro žinios“ paklausė filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo.

Svarstant pilietybės klausimą iš tiesų nuolatos minimos teisės, tačiau beveik niekada neprisimenamos pareigos. Toks abejingumas pareigoms nėra atsitiktinis, nes jis itin aiškiai atskleidžia sumanymo įteisinti dvigubą ar net keleriopą pilietybę tikslą. Turintis tik teises ir neturintis pareigų pilietis, griežtai šnekant, yra nebe savo valstybės pilietis. Jis paprasčiausiai yra tam tikros teritorijos gyventojas, kuris, būdamas laikinai apsistojęs toje teritorijoje, iš tiesų gali naudotis tam tikromis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis. Bet politinės teisės ir pareigos, kurios ir sudaro pačią pilietiškumo esmę, šiuo atveju išnyksta. Taip yra todėl, kad keleriopos pilietybės skatinimas yra visame pasaulyje vykstančio nacionalinių valstybių naikinimo proceso dalis.

Stengiantis įtvirtinti keleriopą pilietybę, norima visų valstybių piliečius nupolitinti ir atsaistyti juos nuo savo tėvynės ir šitaip paversti klajokliška darbo jėga. Tokia jėga ir yra lanksti, nes tai yra žmogus, kuris prie nieko nėra prisirišęs, kuris gali, vaizdžiai kalbant, klajoti paskui didesnį eurą ar dolerį.

Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių gyventojų. Ar sąžininga, kad kitoje šalyje dirbantys, ten mokesčius mokantys ir gyvenantys žmonės vis tiek nori Lietuvoje rinkti valdžią, net jei į tėvynę jie niekuomet ir neplanuoja sugrįžti?

Dvigubos pilietybės įteisinimas turi tikslą galutinai ištrinti iš žmonių sąmonės autentišką pilietybės instituto prasmę. Štai kodėl ir Lietuvoje po kelerių metų švenčiant valstybės jubiliejų, ketinama organizuoti renginį, kurio metu 4 milijonai lietuvių giedotų Lietuvos himną. Nors savaime ši mintis atrodo jausminga ir graži, tikroji paskirtis yra kita – mėginama įbrukti mintį, kad kažkur pasaulyje išsibarstę lietuviai dar gali būti realiai naudingi savo šaliai. Be abejonės, kai kurie iš jų išlaiko sentimentus ir prisirišimą prie savo krašto, kartais padaro gerų darbų, bet išplaunamas supratimas, kad pilietis pirmiausia yra nuolatinis šalies gyventojas, kuris, naudodamasis savo teisėmis, tuo pat metu kasdien vykdo savo piliečio pareigas.

Panaikinus šitą supratimą, šalis galutinai neturėtų piliečių ir net jeigu jos gyventojai vadintųsi Lietuvos piliečiais, pilietiškumas ir pilietinė savimonė niekuo nesiskirtų nuo buvusios sąvokos „Tarybų Lietuvos pilietis“. Realiai mes buvome milžiniškos teritorijos, sovietinės imperijos valdiniai, o Lietuvos pilietybė buvo viso labo formalus žaisliukas. Šią sovietinę praktiką dabar mėginama atgaivinti ir plėtoti naujais metodais, todėl pastangos įtvirtinti keleriopą pilietybę iš tikrųjų yra šalies piliečių ištautinimo ir išvalstybinimo proceso dalis.

Galima drąsiai sakyti, kad tokios pilietybės įtvirtinimas būtų viena iš paskutinių vinių į visais atžvilgiais silpstančios Lietuvos karstą. Kartu yra akivaizdu, kad tokia akcija gali pasisekti, nes, nelaimei, ir tarp mūsų tautiečių, kurie šiandien yra palikę Lietuvą, esama nemažai žmonių, kurie nuoširdžiai mano tą Lietuvą mylį, tačiau reikalaudami tos dvigubos pilietybės jie dažnai patys to nesuvokdami parodo, kad jie Lietuvą griauna.

Gal yra ne tik sentimentai, bet ir išskaičiavimas būti piliečiu šalies, kur pigesnis sveikatos draudimas, o ir atviros sienos?

Be jokios abejonės, kad tarp norinčių Lietuvos pilietybės esama įvairių žmonių. Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad vieni jos nori iš egoistinių paskatų, kiti – vedami gana naivoko ir paviršutiniško sentimentalumo Lietuvai. Bet visais atvejais ši pozicija yra negarbinga, nes realiai reiškia, kad yra apgaudinėjami, neretai net ir apvaginėjami tie Lietuvos piliečiai, kurie savo kasdieniu darbu ir sunkiu prakaitu kuria visas tas gėrybes, kuriomis norėtų naudotis tie, kurių ryšys su Lietuva yra paliudytas tik paso, bet ne darbų.

Viena svarbiausių piliečio pareigų – prisidėti prie šalies išlaikymo. Ar sąžininga, kad dvigubos pilietybės savininkai nemokės mokesčių, tačiau Konstitucija jiems suteikia teisę gauti pensijas?

Paprasta kalba tai vadinama parazitavimu ir gyvenimu kitų sąskaita. Turi būti aiškiai suprasta, kad tos visos paslaugos, kuriomis naudojasi Lietuvos piliečiai, yra vis dėlto nenukritusios iš dangaus, joms suteikti reikalingas lėšas sukuria mūsų, esančių Lietuvoje, darbas. Todėl žmonės, kurie jausmingai kalba apie savo meilę Lietuvai, pirmiausia turėtų pasverti savo sąžinę ir pagalvoti, ar keleriopos pilietybės reikalavimas yra pateisinamas.

Ar pati Lietuva iš dvigubų piliečių gausos kokios nors naudos gautų?

Galima nedviprasmiškai pasakyti, kad nauda, kurią tariamai gauna Lietuva, faktiškai yra niekinė, palyginti su milžiniškais politiniais, socialiniais ir ekonominiais praradimais, kurie būtų patirti įvedus keleriopos pilietybės institutą. Niekas neneigia, kad kai kurie išeiviai padaro Lietuvai gana daug ir gal svarstytinas klausimas, kaip už ypatingus, tačiau pasveriamus nuopelnus tokiems žmonėms dovanoti pilietybę. Tačiau nėra abejonių, kad didžioji dalis kitų, siekiančių tokių teisių, Lietuvai nieko neduoda ir neduos.

Galų gale piliečių rankose svarbūs ginklai – referendumas, galimybė keisti Konstituciją ir net valstybės valdymo formą. Ar nereikėtų susirūpinti tuo, ką susitelkę vadinamieji piliečiai vėliau galėtų padaryti Lietuvai, prieš dalijant pilietybę į kairę ir į dešinę?

Be jokios abejonės. Jeigu kalbame apie pilietybės suteikimą, negalime iš akių išleisti ir paprasčiausio nacionalinio saugumo aspekto. Apskritai praktika, kai šalies valdymo reikalus sprendžia asmenys, kurie šią šalį geriausiu atveju mato kartą per kelerius metus tarsi turistai, yra ydinga. Tai būtų lygiai tas pats, kaip žmogus, ilgam ar net visam laikui iškeliavęs iš savo namų, pretenduotų tvarkyti kasdienius tuose namuose likusios šeimos reikalus. Tai yra ir amoralu, ir pavojinga.

Lietuvos Respublikos piliečių PAREIGOS

Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kiekvieno piliečio pareiga bendradarbiauti su administracinėmis institucijomis ir jų neklaidinti.

Lietuvos Respublikos piliečių TEISĖS

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenustato kitaip.

Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.

Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas Seimo nariu.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas Respublikos prezidentu.

Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Piliečiai gali inicijuoti referendumą, jei jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje.

Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę tapti teisėjais.

Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.

Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.

Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.

Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.

Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Lietuvos Respublikos piliečiai turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos Konstitucija

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

neorda       2016-05-29 7:46

Kaip pastaraisiais dešimtmečiais lietuviai “neteko” tos Lietuvos pilietybės, kai ES visur gali gyventi ir dirbti su Lietuvos pasu.

Pikasas5       2016-05-23 8:34

Kai buvo sprendžiamas turėtos pilietybės atėmimo klausimas, viena pareigūnė pasidžiaugė, kad taip bus “tiesiamas tiltas tarp Lietuvoje gyvenančių ir emigravusių” (su atimtomis teisėmis). Tokie aiškinimai yra labai keisti. Esu įsitikinęs, kad jie prieštarauja realybei. Dažnas emigrantas, sužinojęs, kad jam atimta turėta pilietybė, o palikta tik tiems kelintos kartos palikuonims, kurie lietuviškai gal temoka tik kelis žodžius, galėjo suvokti ko Lietuvos valdžia siekia. Lietuvių tautos vienybės ar išnykimo spartinant emigrantų asimiliaciją Pasaulio tautų terpėje? Komunikaciniai ryšiai dabar leidžia neprarasti ryšių su gimtine. Visokiems aiškintojams “apie jungiančius tiltus” nepavyks visiškai tų ryšių sunaikinti, kad ir kaip kažkas stengiasi “įkalti paskutinę vinį į Lietuvos karstą”.

Al.       2016-05-23 1:29

Užgrobęs valdžią komunočekistinių kolaborantų luomas ,,kuria Lietuvą” ? O jų išvytas iš šalies milijonas Lietuvių skubiai nurašomas kaip prarastas ? Tada sekančiu etapu atvežama tiek pat svetimšalių - kaip jau seniai reikalauja ,,darbdaviai” ? Pirmoji darbo dalis pavedama ,,patriotams”, antroji - ,,kosmopolitams”, bet abiejų dalių užsakovas tas pats ir jo tikslas, manau, sunaikinti lietuvius ir Lietuvą. Jei tai būtų tik pinigų klausimas, mes taip ryškiai nesiskirtume nuo aplinkinių tautų.

Pikasas4       2016-05-22 23:38

RETRO KOMENTARAS 2010 11 20
Kai pamačiau, kokius konstitucinės teisės ekspertus prezidentė Dalia Grybauskaitė pasikvietė pasitarti dėl Pilietybės įstatymo, supratau, kad ruošiamas ne teisinis, bet politinis sprendimas. Taip ir atsitiko. Ir taip bus iki tol, kol Lietuvos teisinėje sistemoje atsiras tokios naujos jėgos, kurios sugebės pasipriešinti sovietinius laikus menantiems kadrams ir jų atžaloms.

Dar E.Kūrio vadovaujamas Konstitucinis teismas pateikė išaiškinimą, kuris peržengia ir paties KT teisines ribas, numatytas svarbiausiame mūsų šalies teisiniame akte. Akcentuočiau du pagrindinius, mano supratimu, svarbiausius tada padarytus nukrypimus nuo Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų:

1. KT neturi teisės keisti Konstitucijoje esančių lietuviškų žodžių prasmės ir reikšmės.

2. KT neturi teisės siaurinti Seimo galių, apsisprendžiant dėl to, kas parlamentui pačioje Konstitucijoje yra šiuo klausimu leista padaryti.

Jei E.Jarašiūno vadovaujama speciali komisija manė, kad pakeitus esamus žodžius “atskirus atvejus” į “išskirtinius atvejus” ji pasiekė norimą, tikriausiai, užsakyminį rezultatą, tai giliai klysta. Abiejų esamų ir komisijos pakeistų žodžių prasmės yra analogiškos, nes lietuvių kalboje nei žodžio “atskiras”, nei žodžių “išskirtinis ” ar koks “išimtinis atvejis” nei skaičiumi, nei kiekiu, nei reikšme ribų neturi. Atskiras atvejis gali būti ir vienas asmuo ir asmenų grupė, ir tam tikra nuoroda, apimanti tam tikrą, net ir didelį skaičių asmenų. Kokį variantą kuriuo atveju pasirinkti yra išskirtinė Seimo teisė, nes tik Seimas kuria ir priima įstatymus, tad niekam nevalia tos teisės kvestionuoti. 12 str. yra nuoroda, kad “pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas” ir tuo viskas pasakyta. Vietoj to, kad KT ar LR Prezidentė pasikviestų lietuvių kalbos specialistus ir padėtų tašką, jau beveik keturis metus tąsomi užsienyje gyvenančių nemažo skaičiaus Lietuvos piliečių nervai ir kantrybė. Žarstyti atvykusioms lietuvių delegacijoms įvairius, jas tenkinančius pažadus, pasirodo, kai kam kur kas lengviau, negu preciziškai laikytis LR Konstitucijos.

viengubas profesorius       2016-05-22 20:57

tikrai, būdamas Anglijos piliečiu galiu pirkti žemę, nekilnojamą turtą, sėdėti Vilniaus savivaldybėje, Europarlamente! Tai kam man ta dviguba pilietybė? Oligarchinio seimo aš rinkti nesiruošiu. Kaliniai tegul balsuoja.

> Profesoriui 2016-05-21 18:07       2016-05-22 19:55

Koks gali būti lietuvio samoningumas, priėmusio svetimos valstybės pilietybę ir nusprendusio negrįžti gyventi į Lietuvą? Kokia gali būti lietuvio meilė lietuviškai kultūrai, kuris Lietuvą iškeičia į skanesnį užsienio valstybės teikiamą pyragą?

Alvydas       2016-05-22 16:16

Tikiuosi, jog visi mąstantys gerai supranta, jog planas suteikti Lietuvos pilietybę visiems pasaulio lietuviams yra žymiai didesnio plano “Lietuva be lietuvių. Lietuva tik virtualioje erdvėje - 2030” viena iš sudedamųjų dalių. To pačio plano dalis yra ir 2004-ais metais pravestas įstojimo į ES referendumas. Kaip žinome, ir šis referendumas vyko laužant įstatymus, tiksliau, palengvintomis sąlygomis, leidžiant balsuoti ne vieną, bet dvi dienas. Taigi, referendumams, vedantiems į laisnišką valstybės susinaikinimą, valdžiažmogiai skiria “žalią gatvę”, apeinant netgi Lietuvos įstatymus bei pačią Konstituciją.

Nevatnikas > T. Vatnikaitė 2016-05-21 22:44        2016-05-22 15:46

O aš, kaip “nevatnikas”, manau visiškai priešingai, negu “vatnikai”: kuo daugiau Lietuvos piliečių, tuo Lietuvai geriau. Todėl reikia suteikti Lietuvos pilietybę visiems pasaulio žmonėms ir visas pasaulis bus mūsų!!!

Van Bastenui       2016-05-22 10:34

gražiai nusišnekėjai:
-„Jau dabar Londone pilna rusų su Baltijos valstybių pasais ... Po 10 metų dauguma Lietuvos piliečių bus rusai“.

Visiems komentatoriams !!!       2016-05-22 10:31

Tai dar iki šiol nesupratot kas rašinėja niku T. Vatnikaitė  T. Vatnikienė ir tyčiojasi iš jūsų ? Apgailestauju.

Van Basten       2016-05-22 9:18

Jau dabar Londone pilna rusų su Baltijos valstybių pasais - pigiausias būdas rusams be vizų po ES judėti ir gyventi. Kas bus, jei įteisins dvigubą pilietybę? Po 10 metų dauguma Lietuvos piliečių bus rusai.

Matas       2016-05-21 23:39

Matas

T. Vatnikaitė       2016-05-21 22:44

Pritariu savo mamos nuomonei: kuo mažiau Lietuvos piiečių, tuo geriau. Mano tėtis irgi taip pat galvoja.

>Aš prieš dvigubą pilietybę       2016-05-21 21:38

taip stipriai dirbat Tautos labui, kad greit Lietuvėlės nebeliks.

atai       2016-05-21 21:36

Kurs chazariją Lietuvoje?

Aš prieš dvigubą pilietybę       2016-05-21 21:19

Jokių popierinių LR piliečių. Niekas nedraudžia lietuviams grįžti į Tėvynę ir dirbti Tautos labui, bet kategoriškai prieš tuos, kurie atsisakę pilietybės vėl norėtų ją turėti ir naudotis visu tuo, ką mes sukūrėm ir puoselėjom. Yra teisės, yra pareigos. Neturit ar nenorit turėti pareigų Lietuvai , nenorėkit nei teisių. O apie balsavimą rinkimuose iš vis net kalbos negali būti. Tik to betrūko, kad jie rinktų mums valdžią čia negyvendami, vien dėl to, kad turi LR pasą, bet neturi jokių pareigų.

T. Vatnikienė       2016-05-21 18:21

Gerai žinomas faktas - Lietuvos piliečių pasaulyje yra žiauriai per daug. Todėl teisingas yra autoriaus siūlymas jų skaičių drastiškai mažinti. Prisiminkime kaip visada istorijos laikais motina Rusija globojo ir rūpinosi lietuviais. Ir dabar išmintingi lietuviai, kaip gerb. prof. Radžvilas supranta, kad gausūs Rusijos piliečiai, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse pasirūpins Lietuvos interesais kai tik to prireiks.

Profesoriui       2016-05-21 18:07

Dabar nebe sovietiniai laikai. Dabar tautietis, gyvenantis bet kurioje pasaulio dalyje, net ir kitoje Žemės gaublio pusėje, gali bet kuriuo metu skaityti beveik kiekvieną Lietuvos žiniasklaidos leidinį, klausytis Lietuvos radijo stočių, žiūrėti lietuvišką televiziją, bendrauti su tautiečiais. Sąmoningas, vakarietiškos kultūros pasisėmęs tautietis Anglijoje, JAV ar Australijoje tikrai daugiau atneš naudos Lietuvai negu prasigėręs Lietuvos pilietis lietuviško kaimo užkaboryje.

Julius Puras       2016-05-21 18:01

Mano akstesneme komentare jūs manęs nesupratote. Aš norėjau pasakyti kad Lietuvos Respublika kriminaliu nusikaltėlių kurie užvalde teisėsauga, žiniasklaida ir visa politika yra diskredituota. Ir čia yra didžiausia bėda idant Lietuvos išeivija nesiekia dvigubos pilietybės.

Kam taip nusipaistyti       2016-05-21 17:50

LR piliečiai, šiuo metu dirbantys užsieniuose yra šaukiami į privalomąją karo tarnybą. Ir jeigu jie ne verktiniai, tarnauti atvyksta. Neklaidinkite žmonių ir dėl pensijų - neturės mūsų išeiviai privalomojo darbo stažo Tėvynėje, tenkinsis emigracijoje uždirbta senatvės gerove. Tik rimtas Lietuvos priešas gali skirstyti lietuvius į savus ir svetimus. Va, čia tai jau ne vinys į valstybės karstą, o visa armatūra…

kacius       2016-05-21 17:50

Išvardinta daug „Lietuvos Respublikos piliečių TEISIŲ“, bet nepaminėta pagrindinė žmogaus teisė - teisė į darbą. Kodėl emigracija vis auga? Nejau dėl nemeilės Tėvyniai?
„ Apskritai praktika, kai šalies valdymo reikalus sprendžia asmenys, kurie šią šalį geriausiu atveju mato kartą per kelerius metus tarsi turistai, yra ydinga.“ Bet kai tuos pačius reikalus sprendžia asmenys, izoliuoti nuo visuomenės kalėjimuose, „moralu ir ne pavojinga“.
Nors ir labai liūdna, tenka pripažinti, kad ir profesoriams retkarčiais pavyksta labai gražiai nusišnekėti.

Socialistams ir komunistams radžvilams       2016-05-21 17:42

Eikit sau su savo kolektyvizmo filosofijom. Pilietybės tai tik kelionėms reikalingo dokumento - paso turėjimas ir moralinių-emocinių ryšių su Lietuva priminimas. Nieko daugiau.

Kubiliukas        2016-05-21 16:52

Iškovojom teisę emigruoti!

Leila-Rachele       2016-05-21 16:46

ačiū prof. Vyt. Radžvilui už sąžiningą, subalansuotą ir kartu principingą poziciją dvigubos pilietybės klausimu. Neabejotina, kad masinis dvigubos pilietybės įteisinimas būtų ne tik Lietuvos valstybės gan greitos pabaigos pradžia, bet lietuvių tautos. Pilietybė nėra saldainis, kurį visi skanauja. Pilietybė nuolatinis darbas valstybei ir pareiga tautai. O išties tautai ir valstybei labai nusipelniusius asmenis Respublika turi ir šiandien galimybių pagerbti daugybe kitų formų (medaliai, ordinai, etc. imtinai iki išimtinio pilietybės suteikimo).

>Faktas       2016-05-21 16:29

Kuo skubiau užsiregistruok pas psichiatrą - smarkus proto ligos paūmėjimas, gal paguldys į psichiatrinę, nes esi pavojingas aplinkiniams.

Faktas       2016-05-21 15:23

kad šis Radžvilas yra vienas iš Rusijos vatnikų propagandistų armijos, veikiančių prieš Lietuvą. Suprantama kad kuo daugiau šalies piliečių pasaulyje, tuo šalis stipresnė, tuo daugiau palaikymo ji gali sau užsitikrinti pasaulio valstybių vyriausybėse, o tai labai svarbu siekiant Lietuvos palaikymo užsienio šalyse. Bet prakeikti vatnikai neriasi iš kailio kad lietuviai emigrantai būtų kuo labiau atstumti nuo Lietuvos, kad nesijaustų jos dalimi, nebūtų jos piliečiais. Tokius niekšus reikia sodinti už Lietuvos valstybės išdavystę.

purams stasiams & co       2016-05-21 15:23

užtenka vienos skeltanagių-ruskių pilietybės komentarams rašinėti. Tai kam dar ta dviguba?

Atsipeikekit       2016-05-21 13:04

tik dviguba pilietybe! Ji atnes investicijas is nesvarbu kokiu laiku isbegusiu del okupaciju ar del skurdo . Sitiek Vakaruose ir JAV yra gabiu ir turtingu tautieciu bei dirbanciu , kaip sakoma , ant arkliuko stovinciose imonese. Tautieciai griis su verslais , bus imoniu direktoriai , o cia vietiniai gaus darba vakarietiskose imonese ir uzdarbi , aisku , jei moki vakaru kalbas ir turi reikiama issilavinima. Didziausi turtai slypi dviguboje pilietybeje ir jinai BUS!!!. Per26 metus Lietuvos valdzios bijo tai padaryti, uztat joms negeda buti is paskutiniuju ES. Pilietybe bus ji neisvengiama !

Julius Puras       2016-05-21 8:42

Niekas iš lietuvių išeivių tos dvigubos pilietybės nereikalauja ir niekam jos nereikia. Visokie radžvilai marcinkevičiai gyvena iliuzijų pasaulyje su pačių sukurtos visados nuskriausto ir visados didžiausios aukos sovietine lietuviška tapatybe.

>dar nuo Sąjūdžio laikų       2016-05-21 8:24

Kas nekenčia tėvynainių? Atsipeikėkite. Tegul jie grįžta nors šią minutę, mes visi laukiame. O kas jums sakė, kad mes laukiame pabėgėlių “išskėstomis rankomis? Ar su lietuvių tauta mūsų valdžia kalbasi? Ji vykdo ištikimai Briuselio nurodymus. Tai kokia čia kaltė Profesoriaus - nesupratau jūsų komentaro.
Emigracija - Lietuvos nelaimė. Tauta nukraujavusi kaip niekada, bet dviguba pilietybė nesustiprins Lietuvos, nes emigrantai - nori to, ar nenori - tolsta nuo Tautos, nuo Jos skaudulių. Jų atžaloms Lietuva bus tik egzotiška šalis, kur galima atvykti pasižvalgyti ir t.t.
Tikri Lietuvos patriotai turi gyventi savame krašte, keisti dabartinę politiką, čia dirbti. Emigrantai pasirinko lengviausią kelią - spjovė į viską ir išvažiavo. O jūs, likę Lietuvoje, tvarkykitės kaip išmanote. Mums jau nerūpi. Tiesa, duokite mums dar pilietybę. Bet pilietis yra tas, kuris gyvena savo šalyje, o jei pasirinkai kitą šalį - tu tos šalies pilietis. Tau lieka tik tautybė.

Kiek liberaluose       2016-05-21 8:16

yra krikščioniškumo?Kiek jo gali būti?Kiek Kristus buvo liberalas?Lietuvos liberalai-primityvios džiunglės ar yra ir išimčių?

dar nuo Sajudzio laiku (II),       2016-05-20 22:49

pasitaisau: ne per 20 min., bet per 20 sekundziu viskas patenka i krauja…

dar nuo Sajudzio laiku,       2016-05-20 22:41

ne visos filosofo Radzilo destomos mintys tiko visiems. Jis neretai klydo. Dabar, apzvelgus i padazytus profesoriaus plaukus, primenu, kad bet kokie dazai ar tepalai, uztepti ant odos arplauku,  per dvidesimt minuciu issikverbia i zmogaus krauja, neretai gana neigiamai paveikia zmogaus organus. Smegenis, kepenis, inkstus, sirdi ir t.t. Kas garantuos, kad sis str. nera to poveikio isdava? Sitaip neapkesti tevynainiu ir isskestom rankomis priimti pabegelius be dokumentu?!

Dėdė Pikasui       2016-05-20 22:35

Nelabai aiški Jūsų laikysena daugelio lietuvių savanoriško Lietuvos pilietybės atsisakymo prisiekiant atvejais (kaip kad JAV pilietybės priėmimo atveju prisiekiama ir atsisakoma ankstesnės pilietybės).

Pikasas       2016-05-20 21:26

RETRO 2009m. Nėra kito kelio, kaip vadovautis LR Konstitucijos nuostatomis. Jei jose nurodoma, kad Pilietybės įstatymą, kuriame gali būti nurodyti atskiri dvigubos pilietybės atvejai, priima Seimas, tai tuo turėtų būti ir vadovaujamasi.  Manau, kad prerogatyvą tokių pataisų ruošimui gali turėti Seimo komitetai ar kokia nors specialiai jo sudaryta darbo grupė. Dabar dar ne laikas nustatyti ir įvertinti antikonstitucinius KT aiškinimus, kuriais buvo bandyta iškreipti Konstitucijoje esančių žodžių prasmę ir siaurinti Seimo galimybes, nurodytas toje pačioje Konstitucijoje. Manau, kad ateis ir tam laikas kiek vėliau. Tad visai logiška, kad prezidentinė grupė atmetė tas KT manipuliacijas , kaip nepriimtinas, t.y. neatitinkančias pačios Konstitucijos nuostatų. Dabar svarbiausia numatyti tuos atskirus atvejus, kurie leistų neatriboti išvykusių emigrantų lietuvių, kurie, kaip Konstitucijoje pabrėžta turi turi Tautos suvereno teises. Gali pakakti net vieno atskiro atvejo, numatančio lietuvių teises į pilietybę, kuris išspręstų daugumą problemų. Tuo pačiu paliekant Prezidentui teisę nagrinėti ir priimti sprendimus dėl pavienių atvejų. Jei būtų ruošiamas referendumas tuo klausimu ir būtų paliesti visi kada nors turėję LTSR piliečių pasus, tai galėtumėm susilaukti tokių problemų, kurių įstatymu nebeturėtumėm teisės išspręsti. Nors kol kas Pilietybės įstatyme nenumatyta procedūra, kaip Lietuvos piliečiams gali būti atimama Lietuvos pilietybė, kaip to reikalauja Konstitucija, tačiau kai kurie veiksmai, kad ir neteisėti, jau daromi. Šį pilietybės neteisėtą atiminėjimo procesą verta nedelsiant stabdyti, o Lietuvos piliečių teises išsaugoti. Būtent tokių teisių, pasireiškiančių per būsimus rinkimus, kairiosios Lietuvos jėgos labiausiai ir bijo. Jas galima suprati, tačiau pateisinti negalima. Pernelyg maža yra lietuvių tauta, kad ją taip drastiškai naikinti kažkokių funkcionierių įnorių pagalba.

Pikasas2       2016-05-20 21:25

RETRO 2010.12.03 KOMENTARAI prie rašinio: “Seimo daugumai nepavyko įveikti prezidentės veto dėl pilietybės įstatymo” Atsakomybę už šią, dar E.Kūrio vadovaujamo konstitucinio teismo pradėtą veikimą bandant keisti LR Konstitucijos nuotatas, turės prisimti visi, kas prie jos prisidėjo. Kol kas neužteko jėgų, kad Konstitucija būtų apginta. LIETUVOS VISUOMENĖS SKALDYMAS Lietuvos istorija žino daug faktų, kada Lietuvos vardas ir lietuvių tautybė buvo bandoma ištrinti iš Pasaulio žemėlapio. Mūsų šalis pergyveno Lietuvos lenkinimą Vazų laikais, rusinimą Carinės Rusijos imperijoje, prieškario ir pokario stalininį genocidą, tautinės savimonės išplovimą gūdžiais sovietinės imterijos okupacinio režimo metais. Teko kantriai laukti, kol sovietinė imperija pradėjo braškėti iš vidaus ir atėjo gorbačiovinės “perestrojkos” laikotarpis. Tik tada galėjome vėl pilna krūtine traukti “Lietuva brangi” ir pasijusti esantys Tauta tarp Pasaulio tautų. Kaip sovietinės specialiosios tarnybos veikė įtakodamos LSSR gyventojų santykius su lietuviais emigrantais tarpukaryje – atskira skaudi tema. NKGB, MGB, MVG, KGB pastangos buvo didžiulės, tačiau bent jau Vašingtone buvo saugoma Nepriklausomos Lietuvos trispalvė. Ką padarė Lietuvos antros bangos emigrantai, kad Lietuva nebūtų visiškai užmiršta sunku būtų komentaro apimtyje netgi trumpai suminėti. Tai labai erzino sovietinių okupantų tarnybas ir buvo stengiamasi ne tik Europoje, bet ir už Atlanto supriešinti lietuvius per KGB kontroliuojamą “Tėviškės” organizaciją ir kitaip. Net ir tik šiek tiek palankesnė tokiems ryšiams “Šviesa-Santara” tuomet neturėjo didesnio palaikymo emigrantų tarpe. Vyresnioji, sakyčiau, sąmoningesnė ir labiau politiškai užsigrūdinusi karta pradėjo keliauti Anapilin, o jaunesni lietuviai ne visada sugebėdavo perprasti skaldytojų užmačias.

 

Pikasas3       2016-05-20 21:24

  RETRO 2011-09-27 Kai kurie Lietuvos teisininkai ir politikai ir toliau klaidina visuomenę aiškindami apie rederendumo Pilietybės įstatymo būtinybę, norint neatimti LR piliečio statuso iš dešimčių tūkstančių laikinai ar ilgesniam laikui emigravusių iš Lietuvos asmenų, gavusių ir kitos šalies pilietybę. Beje, net iš tų, kurie jokiems LR įstatymams tuo laiku neprasižengė. Jau pats tokio įstatymo pataisų taikymas atbuline data prieštarauja Lietuvos Konstitucijos esmei. Planuojamas referendumas, kurio įvykimui nėra jokių sąlygų ir tikimybių galėtų galutinai “įteisinti” antikonsticinę tvarką ir palaidoti pačią kilnią lietuviškumo saugojimo idėją. Kaip žinome, 12-o Konstitucijos straipsnio keitimas leidžiamas tik referendumu. Esant dabartiniam Referendumų įstatymui, ” dvigubos pilietybės” įteisinimo galimybė artima nuliui. Dėl įvairių mano anksčiau jau ne kartą minėtų priežasčių. Kai kurios jų teisingai paminėtos ir šiame rašinyje esančiose PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienės.  Siūlyti referendumą, žinant, kad jis neįvyks ir tuo pačiu nepavyks gali tik nesąžiningas teisininkas ar politikas. Pirmiausia, derėtų bent jau viešu, visuomenėje aptariančiu lygiu įvertinti tuos Konstitucinio teismo aiškinimus, kurie bandė pakeisti Konstitucijoje esančius žodžius ir tuo pačių prasmę, norėjo atimti Seimui teisę savarankiškai priimti Pilietybės įstatymą, kaip tą numato LR Konstitucija. Tokių teisių KT neturi, nes to nenumato pati LR Konstitucija. Tuo pačiu buvo nusižengta Konstitucijos dvasiai, paminant joje įprasmintą Tautos Suvereniteto išskirtinę teisę. Dar labiau nevykę ir antikonstituciniai buvo A.Lydekos komisijos bandymai Pilietybės įstatymo pataisų kūrime. Konstitucijoje 3 straipsnis skelbia, kad “niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių” . Būtų pakakę Pilietybės įstatyme nurodyti vieną pagrindinį ” atskirą atvejį” , kad “lietuvių tautos piliečiai turi teisę į pilietybę ir negali jos prarasti jiems patiems tokio noro nepareiškus” ir 99 procentai problemų būtų vienu ypu išspręstos. Tai kodėl taip nebuvo pasielgta ankstesnio Seimo? Atsakymas gali būti labai paprastas. Panorėta atimti emigravusiems asmenims pilietines teises dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose. Dabartiniai “Lietuvių kortos” sumanytojai būtent tai ir išsako atviru tekstu: ” korta - be pilietybės teisių” . Emigrantų, balsavusių Vakarų šalyse rezultatai rodo, kad jie skiria absoliučia daugumą savo balsų dešinės - centro jėgoms.  Kol nėra įstatyme numatyta pilietybės atėmimo procedūra visi lietuviai , kurie turi dvigubas pilietybes Lietuvos pilietybės prarasti net negali, jei patys tokio noro nepareiškia. Bandant priimti Konstitucijos 12 straipsnį referendumu turi vieną užslėptą pavojų, net ir tada, jei referendumas pasisektų. Atvėrimas kelio į ” dvigubą pilietybę” visiems buvusiems Lietuvos piliečiams , tame tarpe ir kolonistams, gali grėsti kur kas didesnėmis problemomis, negu dabar galima įsivaizduoti.

Užsienio lietuviai,       2016-05-20 20:47

, Lietuvą savo valia palikę lietuviai ir lietuviai Lietuvoje sparčiai miesčionėja,tampa materijos vergais ir nei vienguba,nei dviguba pilietybė Lietuvos neišgelbės,jei nesikeis ES.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.