Prof. Vytautas Daujotis: „Lietuvos teismų sistema save saugos iki galo“

Tiesos.lt siūlo   2014 m. kovo 25 d. 2:18

5     

    

Prof. Vytautas Daujotis: „Lietuvos teismų sistema save saugos iki galo“

respublika.lt

Lietuvoje įstatymo viršenybė yra toli ir vis tolsta nuo tiesos, teisingumo ir demokratijos. Dabar ji yra tik kaukė, maskuojanti nuogos galios viršenybę. „Teisingumo vykdymas“ virto galingųjų aptarnavimo priemone, o valstybės teisėsauga pasidarė priklausoma nuo kriminalizuotų politikų, verslininkų ir vykdomosios valdžios grupuočių įtakos bei pinigų. Nors per daugelį metų dėl nacionalinių aferų valstybė prarado milijardus litų, nebuvo ištirta nė viena rezonansinė baudžiamoji byla, kurioje figūravo įtakingi politikai ir turtingi asmenys. Nebaudžiamumas skatina vis didesnes nacionalines aferas. Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, Lietuvos visuomenės pasitikėjimas teismais yra žemesnis nei valstybėse, kurias mes pasišaipydami vadiname bananinėmis. 2013 metais Lietuva buvo 94-a tarp tirtų 108 valstybių. Lietuva pasirodė esanti tokia pati kaip Albanija, Kosovas, Zambija, bet gali didžiuotis, kad jos teismai šiek tiek geresni nei Madagaskaro, Kirgizijos, Liberijos, Tanzanijos. Neteisingumas naikina valstybę – demoralizuoja visuomenę, ją supriešina ir verčia emigruoti iš šalies, kurią valdo su politika ir teisėsauga suaugusios kriminalinės struktūros.

Lietuva nėra vienintelė tokia valstybė pasaulyje. Įstatymo viršenybė gimė daug anksčiau nei demokratija. Nedemokratiškoje valstybėje įstatymo viršenybė neapsaugo jos piliečių nuo valdžios užgaidų ir piktavališkumo. Teisingumu grindžiamai įstatymo viršenybei būtina demokratija. Problemų sprendimo būdai yra žinomi, bet sprendimas sunkus. Tai suprantama – kriminalizuota valdžia netrokšta atsikratyti kriminalo. Dažnai lieka tik Maidano kelias. Deja, jei ir laimingai baigiasi Maidanas, laimingos pabaigos problema yra ta, kad niekas iš tikrųjų nesibaigia. Tad ir po sėkmingo Maidano vis tiek reikėtų spręsti, kaip įtvirtinti teisingumą. Kokios galimybės civilizuotai kurti teisingumą (kartu ir demokratiją) Lietuvoje?

Pagrindinė sąlyga – nepriklausomi ir atskaitingi teismai. Nepriklausomybė ir atskaitingumas yra priešybės, jos turi būti subalansuotos išsaugant valdžių atskyrimo principą. Teismų atskaitingumas pasiekiamas per veiksmingą parlamentinę ir visuomeninę kontrolę. Teisėsaugos parlamentinės kontrolės Lietuvoje nėra. Atvykę į Seimą, teisėsaugos pareigūnai atvirai tyčiojasi iš jo. Seimas turi galių atkurti parlamentinę kontrolę, bet visiškai susitaikė su antikonstitucinėmis ribomis, kurias jam nustatė Konstitucinis Teismas (KT).

Visuomeninė kontrolė yra veiksmingiausia, kai visuomenė turi sprendžiamąjį balsą skiriant teisėjus. Tai įmanoma dviem būdais. Visuomenė arba tiesiogiai renka teisėjus, arba jos atstovai sudaro daugumą nepriklausomoje institucijoje (taryboje, komisijoje), atrenkančioje kandidatus į teisėjus (galutinė skyrimo teisė paprastai priklauso kuriai nors valdžios institucijai – pavyzdžiui, prezidentui ar ministrui). Teisėjai dažniausiai yra skiriami, bet kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Japonijoje, JAV, jie yra ir renkami. Lietuvoje teisėjų rinkimas nebūtų pats geriausias kelias. Pakanka paminėti, kad rinkimams reikalingi pinigai, o korumpuotoje šalyje dideli pinigai dažniausiai išrenka tinkamiausią ne numatytoms pareigoms eiti, o tarnauti galingiesiems.

Lietuvoje visuomenė neturi jokios įtakos formuojant teisėjų korpusą. Čia taip pat pasidarbavo KT, kuris daug nuveikė įtvirtinant teismų savivaldą kaip visišką izoliaciją nuo visuomenės. Pagrindinius Lietuvos teismų veiklos klausimus sprendžiančioje teismų savivaldos institucijoje – Teisėjų taryboje – nėra nė vieno visuomenės atstovo. Pagal Konstituciją Teisėjų taryba gali tik patarti prezidentui dėl teisėjų karjeros: „Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija“ (112 str. 5 d.). Tačiau KT doktrina „išaiškino“, kad šioje nuostatoje žodžio „pataria“ prasmė yra „nurodo“ arba „įsako“: prezidentas gali rinktis tik iš kandidatų, kuriuos nurodo Teisėjų taryba, kuri dabar yra sudaryta iš 23 narių. Taryba formuojama pagal griežčiausius hierarchijos kanonus. Trys nariai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai – automatiškai tampa tarybos nariais. Be to, šie trys teismai išrenka iš savų dar po tris narius. Teismų pirmininkai, aišku, geriausiai žino, kurie turi būti išrinkti. Tad jau 12 (dauguma) „teisingai“ išrinktų narių. Penki apygardų teismai išsirenka po vieną narį. Administraciniams apygardų teismams skirta viena vieta, apylinkių teismams – penkios vietos. Visiškai aišku, kieno rankose svertai parenkant kandidatus, iš kurių privalo rinktis prezidentas.

Vokietijos teisininkas V.G.Haincas (V.G.Heinz), Londone kalbėdamas apie teisėjų skyrimą Vokietijoje, pasakė, kad Vokietijoje visiškai nenaudojama „kooptacijos sistema, kitaip tariant, sistema, pagal kurią teisėjai užpildo savo eiles patys pasirinkdami kandidatus ir palikdami vykdomajai valdžiai tiktai formalų paskyrimo aktą. Vokietijoje tokia sistema neabejotinai būtų antikonstitucinė. Priėmus teisėjų kooptacijos sistemą kiltų akivaizdus pavojus teismų sistemai rutuliotis be jokios visuomeninės kontrolės“. Dabartinė Lietuvos teisėjų skyrimo sistema yra būtent kooptacijos sistema, nors ir KT, ir teisėjų nomenklatūra dažnai pasigiria, kad seka Vokietijos pavyzdžiu.

Skirtingose Vokietijos žemėse teisėjų skyrimo procedūros skiriasi, bet visur laikomasi bendro principo – teisėjai negali skirti kitų teisėjų. Pavyzdžiui, net į aukščiausiuosius Vokietijos teismus – Federalinį teisingumo teismą, Federalinį administracinį teismą, Federalinį darbo teismą, Federalinį mokesčių teismą ir Federalinį socialinį teismą – teisėjus atrenka komitetas, kurį sudaro 16 federalinių žemių teisingumo ministrai (ministrai nebūtinai yra teisininkai) ir 16 narių, kuriuos išrenka federalinis parlamentas. 32 narių komitetas kartu su federaliniu teisingumo ministru po konsultacijų su federaliniu teismu, į kurį turi būti paskirtas teisėjas, skiria teisėją. Nors Lietuvai geriau tiktų mažesnių šalių pavyzdžiai, pateiktas Vokietijos pavyzdys, nes, kaip minėta, Lietuvos teisininkų nomenklatūra mėgsta remtis Vokietijos pavyzdžiu.

Buvo ne vienas bandymas reformuoti nepriklausomos Lietuvos teismus. Visi jie baigėsi nesėkme pirmiausia todėl, kad reforma būdavo patikima patiems teisėjams ir Konstituciniam Teismui, kuris akylai stebėjo, kad nebūtų pažeisti klano interesai. Todėl visos reformos tik dar labiau padidindavo teismų uždarumą ir visuomenės nepasitikėjimą teismais. Paskutinis bandymas buvo 2013 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius tuomet džiaugsmingai raportavo, kad bus užmegzti glaudūs ryšiai su įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžia, rašytiniai teismo posėdžių protokolai keičiami garso įrašais, rengiami išvažiuojamieji Teisėjų tarybos posėdžiai ir dar visa krūva panašaus pobūdžio pastumdymų bei esmės nekeičiančių biurokratinių pakeitimų. Reikia pripažinti, kad teisininkų nomenklatūra yra girdėjusi apie visuomeninę kontrolę, bet jos įgyvendinimą pavertė juodojo humoro spektakliu. Reformoje numatyta visuomenei atverti „užkaltas teismų duris“ – rengti ekskursijas moksleiviams, studentams, bendruomenės ir žiniasklaidos atstovams rengti ekskursijas į posėdžių sales ir teisėjų darbo kabinetus. Iškilmingai paskelbta, kad visuomenės atstovas bus įleistas į Teisėjų garbės teismą – beprasmę biurokratinę instituciją, kuri naudojama auklėjant klanui neįtikusius teisėjus.

respublika.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kritikas Pikčiurna       2014-03-26 11:04

Tiesiai, šviesiai ir be užuolankų. Puikus straipsnis ir puiki analizė. Daugiau tokių principingų teisininkų ir ledai pajudėtų.

komunistai       2014-03-25 14:00

Viska uzvalde Lietuoje.
Todel viskas supuliavo

Baisiausia,kada       2014-03-25 13:54

tas galas.Putinas plėšriai žvelgia.

Brinkazis       2014-03-25 12:47

Nepaprastai svarus ir aktualus straipsnis, kaip, beje, ir ankstesnis prof. Vytauto Daujočio straipsnis apie Konstitucinį teismą. Būtent kadrų atranka, jos principai ir kontrolė, yra esminis visos teisingumo sistemos tinkamo veikimo elementas.

mauzeris       2014-03-25 11:55

Reikia prezidento rinkimuose palaikyti Nagli puteiki. Tada sita problema, ji isrinkus, greitai issisprestu.


Rekomenduojame

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra vyriausieji „Facebook“ cenzoriai?

Karolis Kaklys: Kaip Vijūnėlės dvaro statybos atskleidė visai Lietuvai opias problemas?

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Andrius Švarplys. Parklupdyti Vakarai nesugeba apginti net savęs, tai kaip mes galime iš jų tikėtis pagalbos?..

Ramūnas Aušrotas. Ar Prancūzijos parlamentas paseks Lietuvos pavyzdžiu ir pasmerks surogaciją kaip prieštaraujančią moterų ir vaikų orumui?

Trakų salos pilyje bus pristatyta Daliaus Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“

Raimondas Navickas. Nanto katedrą padegė keršydamas Prancūzijos valdžiai

Agnė Širinskienė. Apie neliečiamuosius

Audrius Bačiulis.Beprotybės kronikos: Leftistinių propagandistų miniai nepavyko parklupdyti didžiausio JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“

Raimondas Navickas. Panašu, kad antisemitizmo ir etninės nesantaikos kurstytojai Lietuvoje išties kelia galvą

Andrius Švarplys. Vyksta didžiulė, giluminė, fundamentali demoralizacija

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.