Istorija, Intelektualų vaidmuo

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 28 d. 23:41

11     

    

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Negaliu nepasidalinti vakar vykusios konferencijos įspūdžiais. Ją organizavo Nevėžio gyvenvietės bendruomenė pagerbti poeto partizano Broniaus Krivicko šviesų atminimą.

Nors esu dalyvavusi daugybėje konferencijų Lietuvoje ir užsienyje, nepamenu, ar kurioje iš jų būtų buvus pasiekta tokia aukščiausio akademinio lygio, auditorijos, įskaitant vaikus, įsitraukimo, vietos bendruomenės aktyvumo ir nuoširdumo dermė.

Suspėjome atvažiuoti tik į patį renginį, kuriame jau šurmuliavo ką tik iš žygio prie partizanų bunkerio ir B. Krivicko kapo, esančio netoliese, Putiliškių kaimo kapinaitėse, grįžęs jaunimas ir vyresni žygeiviai, atvykę pagerbti savo žymiojo kraštiečio iš įvairių Šiaurės Lietuvos vietovių.

Konferencija prasidėjo Krivicko eilėmis, palydėtomis dramatiškais kanklių garsais.

Rasma Buzienė, atstovaujanti Nevėžio bendruomenę ir Stipruolių (!) kaimą, papasakojo, kaip į žygeivystę įtraukia vaikus, įskaitant ir mažiukus. Klausant šios pilnos energijos šviesios moters ir žiūrint vaikų žygelių nuotraukas (o jų jau būta daugybės, tiek pėsčiomis, tiek dviračiais, slidėmis ar tiesiog ant tėvelių kupros…) teko net kelis kartus nejučiom nubraukti susižavėjimo ašarą…

Po to Jūsų nuolanki tarnaitė kalbėjo apie pokaryje ir dabar vykstančio hibridinio karo prieš Lietuvą ir partizanų atminimą ypatumus, taip pat skaidrėse parodė, kaip, kiek neįprasta forma, Vilniuje bus įamžintas B. Krivicko atminimas. Kokiu būdu ir kur? Palikime tai intrigai. Nors patys smalsiausi galės tai sužinoti jau netrukus, pažiūrėję konferencijos video įrašą, kuris, tikiuosi, bus greit paskelbtas.

Kaip visada puikus prof. Vykintas Vaitkevičius pasidalino naujo tyrimo duomenimis ir įžvalgomis. Jo pranešime buvo keltas ir nūdienai itin aktualus klausimas – koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime sistemai?

Kiek partizanų tarpe būta inteligentų, kokia buvo jų socialinė kilmė, išsilavinimas, interesai? Kokią procentinę visų kovotojų dalį jie sudarė? Pagal kokius kriterijus partizanai priskirdavo kovotoją inteligentams ir kokias specialias užduotis jam skirdavo?

Atsakymus vėlgi palieku intrigai ir pranešimo pažiūrėjimui, jis tikrai to vertas.

Po arbatos pertraukėlės literatūrologas dr. Gediminas Mikelaitis perskaitė nuostabų pranešimą apie Krivicko, kuris, primenu, žuvo būdamas vos 32 m. amžiaus, poezijoje atsispindėjusius gilius dvasinius išgyvenimus ir ieškojimus. Kaip ribinėje egzistencinėje situacijoje atsidūręs kūrėjas išgyvena santykį su Dievu ir kančia, kaip jis ieško prasmės ir iš ko semiasi drąsos bei įkvėpimo, atrodytų, beviltiškoje padėtyje? Labai lauksime šio pranešimo paskelbimo, jį svarbu skaityti atsidėjus, susikaupus, ne sykį, apmąstant kiekvienam iš mūsų iškylančias dilemas.

Tikra vyšnia ant torto tapo paskutinis, B. Krivicko kūrybos tyrinėtojo ir jo raštų sudarytojo bei leidėjo, irgi šiaurės aukštaičio Virginijaus Gasiliūno perskaitytas, ar veikiau, išraiškingai iškalbėtas pranešimas. Kaip žinia, sovietmečiu Poeto atminimą buvo bandyta ištrinti negrįžtamai, galbūt dėl to jis plačiajai auditorijai lieka nepelnytai mažai žinomas ir neįvertintas iki šiol. Kaip juokavo pranešėjas, 1970 m. visgi „šiek tiek Krivicko pasirodė“.

Tas „šiek tiek“ – tai Krivicko rankos, uždėtos ant peties bičiuliui Vytautui Mačerniui, fragmentas, likęs pirmajame Mačernio raštų leidime, iškirpus jo galvą iš grupinės nuotraukos…

Gasiliūnas parodė, kaip Krivicko kūrybos fragmentų rankiojimas ir dėliojimas jam tapo tikru detektyvu, pilnu neišdildomų nuotykių ir atradimų. Naujausias jų įvyko ką tik, prieš pat šią konferenciją.

Nors konferencijos plakatui (žr. komentare) buvo parinkta gerai žinoma Poeto, sėdinčio tarp dviejų kitų kovotojų, nuotrauka, tik jos išdidinimas leido ponui Virginijui netikėtai geriau įsižiūrėti į tai, kas gi pavaizduota ant jo liemenės ir, būnant puikiu Krivicko poezijos žinovu, čia pat rasti sąsają tarp megzto briedžio ir vienoje jo baladžių pavaizduoto įspūdingo girių karaliaus, kurį pakerta netikėtas šūvis.

Broniaus Krivicko talentas buvo toks pat daugiašakis ir galingas kaip tas jo eilėse pavaizduotas miško žvėris, taip pat tragiškai ir nepelnytai nukautas priešo rankos…

Renginys baigėsi vietos moterų ansamblio, kuriame būta ir tikros partizanų ryšininkės (!), ir visų dalyvių kartu traukiamomis partizanų dainomis bei Maironio ir J. Naujalio „Lietuva brangi“. Išties, Lietuva nepražus, jei bus ją branginančių ir šią meilę vaikams gebančių perduoti žmonių…

Nuotraukoje visi konferencijos pranešėjai ir vienas Prielipa, atkartojantis ant peties uždėtos rankos triuką.


Iš kairės į dešinę: Virginijus Gasiliūnas, Rasma Buzienė, prof. Vykintas Vaitkevičius, Jūsų nuolanki tarnaitė, dr. Gediminas Mikelaitis ir Vilius Čepaitis. Nuotraukos aut. A. Stalilionis.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

2010 metai       2019-10-29 20:57

Pagaliau atgijo pokario partizanų dvasia. Susisprogdino savanoris infiltravesis į TS LKD išdavikų partiją. Į orą išlėkė jų, Rusios imperijai atgyti skirtas bunkeris, http://www.villacomfort.lt

A.Kraujelio sesuo Janina Šyvokienė        2019-10-29 14:44

„Brolis 17 metų skelbė laisvę okupuotoje Lietuvoje. Kai atrodė, kad nebėra jokios vilties, jis matė vieną tikslą - kovoti iki galo. Nepalūžo net ir apsuptas, sužeistas - gyvas nepasidavė. Ant jo kruvinų marškinių čekistai rado drobulėje įrištą medalikėlį ir Agotos duoną. Ilgus metus nešiojausi brolio prašymą:
žinau, kad laisvės nesulauksiu, jūs sulauksite, jūsų daug - 6 seserys,
suraskite mano kaulus ir deramai palaidokite.“
Partizano žmona Janina Snukiškytė-Mykolaitienė, šalia vyro buvusi iki pat paskutinės akimirkos, laidotuvių dieną vis šluostė ašaras ir nežinojo, ką daryti, kai žmonės ėjo prie jos sakydami: „Noriu nusilenkti…“

>Nenugalėtasis Bronius Krivickas!       2019-10-29 13:31

Taip, todėl šios poeto ir partizano Broniaus Krivicko paprastos,
bet dramatiškos eilutės, užrašytos žeminės šaltyje, drėgmėje, nepakeliamai maudžiant sąnarius, prieblandoje, parašytos dieną naktį stribų medžiojamo jaunuolio, sminga giliau nei vyną šiltoje troboje gurkšnojančio prancūzų egzistencialisto A. Kamiu kairuoliški, maištingi žodžiai.

Nenugalėtasis Bronius Krivickas!:       2019-10-29 11:58

„Jau nėra laimėjimo vilties
Tiktai geismas kautis, kautis lig mirties.“
*******************************************
„O mano broliai, jūs vilties nustoję
Neviltyje pasisemiat jėgos,
Savų dienų saulėlydy sustoję,
Atkaklūs kaunatės lig pabaigos.“
******************************************
„Tos dienos slenka priešmirtinės gražios.“ 
******************************************
Tai apstūs prasmės žodžiai, tikresni ir paveikesni, nei egzistencijos tragiškumą išgyvenusio jo amžininko Albero Kamiu.
******************************************
1952-aisiais po išdavystės daugiau nei 1000(!) MVD vidaus kariuomenės kareivių
apsupo Troškūnų r. Raguvos mišką, kuriame ir buvo srities štabo Visuomeninės dalies
viršininko Broniaus Krivicko – Vilniaus būstinė...
Šlovė nepasidavusiems, šlovė didvyriams!

babute       2019-10-29 11:24

Labai idomu kodel jokios zinutes nera apie partizanu vada A. Slucka ,kuriam Andrioniskyje buvo pastatytas ir pasventintas kryzius. Tai ar jis maziau gerbtinas?

Ramiros       2019-10-29 11:03

Partizanai, yra partizanai, - tautos garbė. Pagarba jiems. Jie atidavė savo brangiausią turtą - gyvybę, už mūsų Laisvę. O stribai (skrebai) yra tautos išgamos. Jie išdavė visų mūsų Tėvynę Lietuvą. Pastebiu, kad jų išperų yra nemažai tarpe mūsų ...

Bronius Krivickas, 1952-ieji:       2019-10-29 11:00

„Labai galimas dalykas, kad nesipriešinimas pavergėjui mūsų tautai būtų buvęs mažiau nuostolingas negu pasipriešinimas. Bet ar tauta galėjo nesipriešinti ir kodėl ji priešinos? Greičiausiai todėl, kad jai pasirodė per daug žema ir negarbinga nusilenkti paniekai, barbarybei, tapti bjauriausių dvasios išsigimėlių mindžiojama verge. Vadinasi, tauta pakilo į kovą gindama savo žmogiškąjį vertingumą, gindama tai, kas visiems laisviesiems ir doriesiems žmonėms yra brangu.“
[„Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“].
************************************************************************
Ar mums ir šiandien, kaip anuomet už mūsų laisvę savo krauju sumokėjusiam partizanui ir talentigam poetui Broniui Krivickui, vis dar “žema ir negarbinga nusilenkti paniekai, barbarybei, tapti bjauriausių dvasios išsigimėlių mindžiojama verge”? - Tuomet privalome keltis ir nedarydami jokių kompromisų susikauti su XXI a. barbarais, “bjauriausiais dvasios išsigimėliais”. Deja, žmonijos priešai veikia ne tik išorėje, bet pirmiausiai kiekvieno mūsų viduje. Nuo to pradėkime ir laimėsime.

Esant prieštaringiems       2019-10-29 9:46

partizanų judėjimo vertinimams,partizanai poetai neša didžiausią viltį,kad ten buvo daug šviesos.Ir jų poezija viena gražiausių.

Kai kalbama       2019-10-29 8:23

apie inteligentijos vaidmenį, ypač kokiame nors pasipriešinime, visai nedera kalbėti superliatyvais. Tai visiškai neprofesoriška. O jei kalbėti apie poetus, tai jų likimaS visada daugiau tragiškas nei herojiškas. Kaip rašė vienas valdžios persekiotas ir tramdytas Nobelio premijos laureatas, “eilutės su krauju, užmuša. Užplūsta gerklę ir užmuša…”

stasys        2019-10-29 7:37

Panašu kad žmonės maloniai praleido laika. Savi savu kompanijoje ir lakas labai greitai bėga . smile

labai teigiamas       2019-10-29 0:46

dar V.Kudirka rašė, kad lietuvį inteligentą pažinsi iš kinkų drebėjimo - tai suteikia dar daugiau džiaugsmo tarybiniams pizdukėliams juos skriausti smile


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.