Politika, Šiaurės Amerika

Prof. Povilas Gylys. Donaldas Trampas: anądien „marginalas“, šiandien – prezidentas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. lapkričio 27 d. 21:58

8     

    

Prof. Povilas Gylys. Donaldas Trampas: anądien „marginalas“, šiandien – prezidentas

„Respublika“

Dar vasarą, rodos, „The Washington Post“ aptikau man atminty įstrigusią kažkokio Amerikos aštrialiežuvio išpoškintą frazę: „Jei išrinksime Donaldą Trampą (Donald Trump), JAV bus pilietinis karas. Jeigu išrinksime Hilari Klinton (Hillary Clinton), kils pasaulinis karas.“

Tai su humoro doze pasakytas ir labai talpus, kondensuotas posakis, atspindintis bent dalies analitikų, žurnalistų, politikų ir apskritai kritiškai mąstančių JAV ir pasaulio piliečių požiūrį.

Tas Amerikos šmaikštuolis, gal net kiaušingalvis, pirmąja savo posakio dalimi norėjo pasakyti tai, kad jo šalies diduomenė, isteblišmentas, tikėtina, lengvai nesitaikstys su „išsišokėliu“, „marginalu“ Donaldu, jų ratui nepriklausančiu prezidentu ir provokuos vidinį politinį konfliktą – JAV galingieji prieš „nesavą“ prezidentą.

Kita aštrialiežuvio posakio, pareiškimo dalis yra aliuzija į tai, kad buvusios valstybės sekretorės H.Klinton retorika tarptautinės politikos klausimais buvo karinga ir kad jai užėmus aukščiausią politinį postą ta retorika galėjo virsti rimtais pasaulinio lygio konfliktais. Gal net trečiuoju pasauliniu karu.

Amerikos, apskritai Vakarų isteblišmentas investavo daug, siekdamas, kad laimėtų sava kandidatė į prezidentus. Ir rodės, kad „marginalas“ Donaldas bus tikrai nugalėtas. Tačiau įvyko tektoninis politinis poslinkis – nepaisant vos ne totalaus Vakarų elito pasipriešinimo, lietuviška nomenklatūra irgi aktyviai dalyvavo tame pasipriešinimo judėjime, laimėjo svetimas. Tai sukėlė šoką, neigiamų emocijų cunamį. Neatgavę savitvardos kai kurie galingieji iš inercijos ir sutrikimo kurį laiką išrinkto prezidento adresu vis dar laidė nepagarbias, netgi įžeidžias replikas. Prireikė keleto dienų grįžti į politines realijas – amerikiečių nacija kad ir neidealiuose, bet pakankamai laisvuose rinkimuose išsirinko savo šalies prezidentą.

Tie Jungtinėse Valstijose, kas sakosi išpažįstą demokratijos principus, neturėtų sakyti: „Tai ne mano prezidentas!“ Reikėtų sakyti kitaip: „Tai nebuvo mano kandidatas, bet po rinkimų pripažįstu jį kaip šalies vadovą, kaip mano prezidentą.“ Tokios yra demokratinio valdžios formavimo taisyklės. Priešingu atveju rizikuojama nusiristi iki vidinio politinio konflikto. Gal net iki pilietinio karo. Apie jo grėsmę ir norėjo įspėti anksčiau cituotas JAV aštrialiežuvis. Mat jeigu po rinkimų, kad ir kas juos laimėtų, pralaimėjusi pusė nepripažįsta jos netenkinančio rezultato ir tas nepripažinimas reiškiamas agresyviais veiksmais, fizine prievarta laimėjusių atžvilgiu, pogromais ir tai sukelia simetrinę reakciją iš laimėjusių pusės, iškyla pavojus, jog nuo argumentų bus pereita prie abipusės prievartos. Tik to JAV ir pasauliui betrūko…

Užtikrinu įtariuosius – pasakyta visai nereiškia, kad patys protestai yra negalimi, nepriimtini. Piliečiai turi teisę reikšti savo nuomonę. Juk rinkimai nėra politinio proceso pabaiga ir su rinkimais nuomonių įvairovė neišnyksta. Žmonės ne tik gali, bet ir turi galvoti apie ateities rinkimus, apie ateities politinius pokyčius, kurie šiandien pralaimėjusiems kitą kartą gali būti palankesni. Kad taip įvyktų, politinės jėgos – judėjimai ir partijos – turi ruoštis. Ir ruoštis jau kitą dieną po praėjusių rinkimų. Tačiau, pirma, neturėtų būti kvestionuojami teisėtais pripažinti rinkimų rezultatai, amerikiečių nacijos pareikšta valia (apie rinkimų rezultatų klastojimą beveik nieks nekalba). Antra, protestas turėtų būti civilizuotas. Agresyvesnės protesto formos galbūt būtų suprantamos išaiškėjus faktams, kad rinkimai buvo klastojami. Gaila, kad ir nesant duomenų apie galimą rinkimų klastojimą, į kurį būtų įsivėlę laimėtojai, fizinės prievartos nebuvo išvengta…

O dabar apie trečiąjį pasaulinį. Iš tos informacijos, kuri man buvo prieinama JAV rinkimų kampanijos metu ir pastarosiomis dienomis, susidariau įspūdį  – prezidentas elektas bus tvirtas savo šalies nacionalinių interesų gynėjas. Atrodo, kad tai darydamas jis gali imtis ir „kietų“ bei neįprastų priemonių. Pavyzdžiui, keisdamas tarptautinę ekonominę politiką, kuri galėtų turėti protekcionistinių bruožų, nukreiptų prieš pasaulyje įsigalėjusią liberalią ekonominę tvarką, kurios dalis yra, pavyzdžiui, NAFTA organizacija (Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimas). Daug kas sako, jog baimė dėl galimo laisvos prekybos sutarčių peržiūrėjimo yra viena pagrindinių puolimo prieš D.Trampą priežasčių.

Yra pagrindo manyti, kad gana „kieta“ bus ir jo tarptautinio saugumo politika. Nėra požymių, kad jis nulenkęs galvą trauksis iš visų ar pagrindinių tarptautinės politikos frontų. Jis tikrai atsižvelgs į savo šalies strateginius interesus, į viešąją ir ekspertų opiniją bei pagrindinių šalies galios centrų nuomonę.

Kita vertus, esama požymių, kad, peržiūrėdamas tarptautinės politikos strategiją, prezidentas D.Trampas bus linkęs ieškoti išeičių iš užsitęsusių ir daug aukų bei išteklių pareikalavusių konfliktų. Vienas jų – karas Sirijoje. Prezidentas elektas, sakydamas, kad pagrindinis veiksmų šioje šalyje tikslas yra islamo fundamentalistų likvidavimas, o ne prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) nuvertimas ir kad jis tuo klausimu yra pasiruošęs tartis ir su kitais konflikte dalyvaujančiais subjektais, taip pat ir su Rusija, demonstruoja pragmatizmą, norą pasiekti konkrečių ir visai tarptautinei bendruomenei naudingų rezultatų. Juk kuo ilgiau tęsis konfliktas Sirijoje, tuo didesnė tikimybė, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungą į skudurus draskanti masinės migracijos problema negalės būti greitu laiku išspręsta. Apskritai vertėtų turėti omenyje, kad užsitęsęs konfliktas Sirijoje reiškia nestabilumo didėjimą visuose Artimuosiuose Rytuose. Apie šio regiono geopolitinę svarbą nekalbėsiu – ji gerai žinoma.

Tai tik vienas argumentas parodant, kad naujasis JAV prezidentas yra linkęs savo šalies nacionalinius interesus ginti naudodamas ne vien spaudimo, bet ir derybines priemones. Laikas parodys, kokį „kietų“ ir diplomatinių priemonių derinį ir kokiuose regionuose D.Trampas naudos per artimiausius ketverius metus. Bet indikacijos, kad jis bus linkęs ne tik spausti, bet ir ieškoti išeičių iš tarptautinės politikos aklaviečių, yra viltį teikiančios.

Kai kas ims niurzgėti: o kaip su vertybėmis? Jiems atsakyčiau paprastai – apie ką, ponios ir ponai, kalbat? Gyvename labai netobulame pasaulyje. Demokratija, tikros žmogaus, bendruomenių, tautų teisės jame žengia tik pirmuosius žingsnius. Bet kuriame – demokratiniame, autoritariniame ir pan. – kontekste svarbiausia vertybė yra žmogaus gyvybė. Karas šią vertybę visiškai nuvertina. Pristabdant žmones, šeimas, jų socialinę aplinką traiškančią karo mašiną yra galimybė žmogaus gyvenimui suteikti didesnę vertę. Tai ir yra pagrindinis kovos už vertybes orientyras. Ir jis yra akivaizdus bei daug kam suprantamas. Išskyrus galbūt vadinamuosius liberalus.

Baigti norėčiau keliomis pastabomis apie mūsų nomenklatūros elgseną rinkimų JAV metu. Švelniai pasakysiu – ji buvo nesolidi, provinciali. Nors daug kas prognozavo pergalę demokratei H.Klinton, mūsų galingiesiems nederėjo elgtis vienpusiškai ir aktyviai dalyvauti antitrampiškoje kampanijoje, nereikėjo žarstytis nekorektiškais jo asmenybės ir jo politikos vertinimais. Ypač to reikėjo vengti mūsų užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kurio frazeologija tikrai ne kartą peržengė tiek etiketo, tiek etikos ribas. Taip pat sveiko proto taisyklę – neatmesk galimybės, kad sąjunginės valstybės rinkėjai išrinks ne tavo pageidaujamą kandidatą. Kadangi šios taisyklės nebuvo laikomasi, ministras, jei išliks tame poste, neturės gerų asmeninių santykių su prezidento D.Trampo komandos nariais. O tai yra nuostolis ne tik ministrui, bet ir mūsų valstybei.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Edward Snowden talking about New President Donald        2016-11-28 22:52
Al.       2016-11-28 22:17

Jei visos Prūsijos žemės kaimynės jos ir atsisakė, tai dar nereiškia, kad ateityje Rusija jos negalėtų prarasti. Ją gali paimti globon artimiausi prūsų giminės po lietuvių - latviai, arba gali būti sukurta nauja Federacinė valstybė Baltija, kurią sudarytų Latvija, Lietuva, suvienyta Prūsija, gal dar Pomeranija. Arba Prūsija tiesiog taptų neutralia demilitarizuota teritorija, globojama kelių šalių. Vienas komentatorius net siūlė Europos sąjungos sostinę perkelti į Karaliaučių.

To Šiaip,tai kol nebus        2016-11-28 17:20

O ar apie tokią sutartį neteko skaityti ?

1990-aisiais, sprendžiant Vokietijų suvienijimo ir galutinės Vokietijos ir Lenkijos sienos klausimą, tokia konferencija (Final Settlement with Respect to Germany) įvyko. Joje, dar vadinamoje „Sutartis
dvi + keturios“, dalyvavo dvi Vokietijos – Rytų ir Vakarų bei keturios Antrojo pasaulinio karo valstybės nugalėtojos: Sovietų Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Britanija ir Prancūzija. Po konferencijos pasirašytoje sutartyje Vokietija atsižadėjo visų savo iki Antrojo pasaulinio karo turėtų žemių į rytus nuo Oderio-Neisės linijos (sienos su Lenkija). Vėliau šis Rytų Prūsijos ir dalies Vakarų Prūsijos atsisakymas papildomai buvo įtvirtintas Vokietijos ir Lenkijos sutartimi dėl sienos. Taip Kaliningrado srities klausimas buvo išspręstas, ir Lietuva netiesiogiai tai patvirtino 1997 m. pasirašydama su Rusija sutartį dėl sienos, kuri, kaip žinoma, riboja mus su buvusiais Rytprūsiais. Jeigu Lietuva būtų turėjusi abejonių dėl juridinės Kaliningrado srities priklausomybės, sienos sutarties su Rusija pasirašymas būtų buvęs neįmanomas…

Marginalas       2016-11-28 17:08

Jis dar ne prezidentas:
http://m.online.ua/news/759872/

Gyvybės labai svarbu,bet be vertybių       2016-11-28 11:56

jų išsaugoti nepavyks.Gaila,kad vakarai prarado vertybes.Lieka tik nepadorūs mainai.

Šiaip,tai kol nebus       2016-11-28 7:52

teisingai išspręstas Prūsijos klausimas,-tegul tai bus neutrali zona,-tol mes nebūsime saugūs.Be teisingumo nėra taikos.

Apie "gerus" Rusijos       2016-11-28 7:51

ir Trampo santykius galima spręsti iš to,kaip Trampas apibudino Kubos diktatorių.

Sunku patikėti,ar liberalūs vakarai ir       2016-11-28 7:49

liberalios dvasios NATO gins mus,ištikus agresijai?Kai pagalvoji ,vakarai nusiurbė milijoną ir daugiau mūsų emigrantų,mes nusilpom tiek fiziškai,tiek dvasiškai,įsivyravus džiunglių dvasią atitinkančiai liberaliai ideologijai Lietuvoje.Krikščioniška dvasia išguita iš Lietuvos,tai,kas tikrai galėjo būti pagrindiniu mūsų solidarumo ir saugumo garantu.Istorijos ratas kartojasi.Negynė mūsų pokariu…Tik ar atsipirksim tuo,jei bandys atkąsti Baltijos šalių teritorijos kąsnius…Kaip Suomijai Kareliją...Tik dabar priešinsimės ,60 metų pavėlavę.


Rekomenduojame

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Tomas Baranauskas. Tokia policija – grėsmė nacionaliniam saugumui

Audriaus Bačiulio replika apie naująją tvarką „Šimašiaus okupuotame Vilniuje“

Buitinė trauma ar policininkų smurtas? arba Popierius viską pakenčia, o lietuvis?

Vygantas Malinauskas. Kai liberalizmas tampa vyraujančia ideologija

Algimantas Rusteika. Pasaka ne pasaka apie tai, kas visada skęsta, o kas tik paviršiumi plaukioja

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Susipažinkime: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė

Liudvikas Jakimavičius: Pagaliau supratau

Raimondas Navickas. Čia Šimašiaus Vilnius ar Sobianino Maskva?

Vytautas Radžvilas. Taip – tai dar vieno „bananų baliaus“ repeticija

Nida Vasiliauskaitė. Išsilavinusių žmonių Lietuvai nereikia

Algimantas Rusteika. Šį rytą atsibudome nebe Lietuvoj. Back in USSR

Rasa Čepaitienė. Pamiškė

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Patyčių mokyklose aukas atims iš tėvų?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.