Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

delfi.lt

Vadinkite mane optimistu, paveiktu šv. Kalėdų nuotaikos: esu įsitikinęs, kad verčiame kitą istorijos puslapį. Tas, kuriame vyravo susipriešinimas, pyktis, agresija, veidmainystė ir propaganda, jau perskaitytas. Skaityti iš naujo gali tik palikti antriems metams kurso kartojimui.

Deja, kai kurie jų – įtakingi, bet, laimei, jų nedaug. Neišvengiamai daugėja suprantančių, kad tik išmintingomis, nuosaikiomis ir nuosekliomis pastangomis galime įveikti virusą, iškilusias ekonomines bei finansines ar užsienio politikos problemas.

Nustoję tikėti bei pasitikėti baimės, konfrontacijos ir priešpriešos propaganda, kuri mus atvedė į rekordinių perteklinių mirčių valstybę, vykdančią trumparegišką ir neskaidrią užsienio politiką. Teisinės valstybės krizė kone kiekviename žingsnyje ir kiekviename sprendime. Jei sveikatos ir pabėgėlių iššūkiai bent iš dalies buvo mums primesti, tai visuomenės susikalbėjimo ir užsienio reikalų krizės, kuri grasina milžiniškomis ekonomikos ir finansų problemomis – sukurta mūsų pačių. Lyg būtų maža, Advento laikotarpiu Seimo nariai prasivardžiavo „asilais“.

Ką čia bepridursi: intelektualus „bazaras“ nuo „užsičiaupk“ iki „gal į snukį“. Drąsesni kumščius ir paleido. Kiti lyg keršydami uždraudė Seimo nariams į Seimą atvykti: arba skiepas su PGR‘u, arba negali balsuoti. Ir tai ne „Dviračio žinių“ siužetas, o Tautos atstovybės paskutinės savaitės įvykių kaleidoskopas. Visuomenėje įsivyravęs emocinis smurtas, kurį minėjau prieš keletą mėnesių, prasiveržė jau ir fiziniu pačiuose Seimo rūmuose. Su policija ir ikiteisminiais tyrimais. Dabar smurtą artimoje aplinkoje galime stebėti iš toli (...nutolusios Tautos atstovybės).

Baimės, diskriminacijos, priešpriešos ir žeminimo, neteisės pandemija skleidžiasi visu grožiu jau ir ten, kur būtina ieškoti sutarimo ir konsensuso.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Lietuva patiria didžiulę užsienio reikalų politikos krizę, prasidėjusią nuo netoliaregiško ir neskaidraus veikimo Baltarusijos atžvilgiu iki besiplečiančio konflikto su Kinija, kuris gresia milžiniško masto nuostoliais Lietuvos ekonomikai ir finansams. Krizė tik prasidėjo, o nuostolius jau galime prognozuoti Lietuvos geležinkeliuose ir Klaipėdos uoste, nuostolius skaičiuoja ne tik Lietuvos gamintojai, eksportuojantys produkciją į Kiniją, bet ir gamyboje naudojantys kiniškus pusgaminius.

Užsienio investuotojai Lietuvoje grasina stabdyti ne tik gamybą jau veikiančiose įmonėse, bet ir būsimas investicijas. Lietuvos investicinis klimatas amžiname įšale gali sustingti ilgam, o Kinija nesustoja gąsdinusi kitomis atsakomosiomis priemonėmis. Kad ir kaip prašytume, visų ekonominių ir finansinių nuostolių nepadengs Europos pandeminės ar kitokios išmokos. Lyg mums buvo maža baltarusiškų pabėgėlių, Rusijos tranzito į Karaliaučių rūpesčių ir kariuomenės sankaupos prie Ukrainos sienos.

Pyktis ir priešprieša išstūmė išmintingą ir tvirtą lyderystę įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje.

Teisminė grandis kitų dvejų grandžių tiek pažeminta (turiu mintyje gilią reputacinę krizę bei itin žemą finansavimą), kad su dideliu apgailestavimu tenka konstatuoti: bent jau kol kas valstybės gyvenime Teisėjų balsas nėra girdimas visuomenėje. Žinoma, tam yra nemažai ir kitų priežasčių: Teisėjas negali pareikšti išankstinės nuomonės dėl bylos, o Teismo vykdomas teisingumas, deja, yra lėta vertybė. Jis neskirtas greičiu konkuruoti su abejotino teisėtumo politiniais sprendimais, išskyrus retas išimtis, kai pats kreipimasis į Teismą sustabdo teisės akto galiojimą.

Lyderystės ir tinkamų sprendimų vakuumas gimdo nusivylimą. Pastarasis – nepasitikėjimą. O nepasitikėjimas gimdo nestabilumą ir realius iššūkius valstybingumui.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

• 
• 
• 
•