Aplinkosaugos politika, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Prezidentė pateikė Seimui ratifikuoti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 26 d. 9:54

11     

    

Prezidentė pateikė Seimui ratifikuoti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį

Ketvirtadienį, kai visų dėmesys buvo nukrypęs į Seimą, kur vyko šurmulingas Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymas, BNS išplatino žinią, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir pati išvykusi į 27 NATO valstybių viršūnių susitikimą Belgijoje, pateikė Seimui ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) ir Kanados išsamųjį ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS, angl. CETA), geriau žinomą CETA pavadinimu.

Svarbi ir kita žinia – svetainės ceta.lt teigimu, šis Europos Sąjungos ir Kanados CETA susitarimas bus pradėtas laikinai taikyti jau liepos mėnesį, tačiau Lietuvos politikai ir valdininkai vengia kalbėti apie tai, kas keisis jau artimiausiu metu, ir informuoti visuomenę apie tai, kodėl šiai sutarčiai buvo taip aktyviai priešinamasi Vakarų Europoje, o pilietinė iniciatyva surinko per 3,5 mln. ją remiančių parašų (žr. ČIA).

Tie, kurie populiarina praėjusių metų spalio 30-ąją pasirašytą CETA sutartį, paprastai pabrėžia tą faktą, kad bus panaikinta net 99 proc. muitų, ir nori įtikinti, kad tai savaime pagerins Lietuvos prekybos sąlygas tarp ES ir Kanados, nes lietuviškos prekės bei paslaugos turėtų lengviau patekti į Šiaurės Amerikos rinką, o Lietuvos įmonės turės galimybę dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos paskaičiavimais, vien liberalizavus muitus Lietuvos eksportuotojai neva sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Bent hipotetiškai tai turėtų paskatinti Lietuvos smulkųjį ir vidutinį verslą plėsti eksportą į Kanadą ir kurti papildomas darbo vietas.

Tačiau ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimo propaguotojai nutyli, kad prekybos muitai tarp Šiaurės Amerikos šalių ir Europos ir dabar yra labai maži ir kad tikrasis CETA taikinys yra vadinamosios netarifinės kliūtys, t.y. skirtingos taisyklės ir normos, taikomos socialinei sferai, viešosioms paslaugoms, darbo santykiams, maistui, aplinkai ir kitoms sritims. Vadinasi, įsigaliojus CETA sutarčiai visi vadinamieji europiniai standartai – reikalavimai maisto saugai, sveikatos apsaugai, viešiesiems pirkimams, duomenų apsaugai ir daugeliui kitų labai jautrių sričių – bus pritaikyti prie Kanados, t.y. taps kur kas menkesni, o Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai.

Be to, šiuo susitarimu atveriamas kelias dereguliuoti ir liberalizuoti viešąsias paslaugas, t.y. Europa privalės į viešųjų paslaugų sritį įsileisti privačias, pelno siekiančias Kanados įmones ir suteikti joms naujų, iki tol neregėtų teisių. Be to, arbitražo teismų sistema užtikrins, kad Kanados investuotojai keltų milijoninius ieškinius Europos valstybėms, persigalvojusioms ir nusprendusioms susigrąžinti iš  užsienio investuotojo kontrolę viešųjų paslaugų srityje.

Tiesa, vykstant deryboms visos ES valstybės narės turėjo galimybę pareikalauti nacionalinių išlygų, t.y. nurodyti sritis, ir taip apsaugoti savo viešąsias paslaugas nuo CETA sutartimi privalomos liberalizacijos, dereguliacijos ir privatizacijos. Deja, Lietuva tokia galimybe nepasinaudojo ir nenumatė jokių išlygų nei švietimo, nei sveikatos priežiūros, nei vandens ar energijos tiekimo, nei vaistų platinimo, nei kitų jautrių sričių, nors kitos šalys (pvz., Suomija, Bulgarija) apgynė savo teisę pačioms tvarkytis teikiant šias paslaugas ir jas reguliuojant.

Naujuoju išsamiuoju susitarimu CETA steigiamos ir naujos viršnacionalinės ir viršeuropinės institucijos: Investicinių teismų sistema ir Jungtinis komitetas. Šioms institucijoms suteikiama galia vertinti ir atmesti nacionalinius teisės aktus bei keisti europinius teisės aktus bei standartus, ir demokratinė kontrolė joms nebus taikoma. Šios naujos institucijos ES valstybes nares dėl priimamų ar keičiamų visuomenei naudingų įstatymų galės bausti. Dar daugiau – Jungtinis komitetas galės keisti ir patį CETA susitarimą. Taigi nerinkti eurokratai įgis galią savo nuožiūra keisti tai, dėl ko balsuos ir kam pritars išrinktieji atstovai – parlamentarai.

Lyg to būtų maža, išankstinio įspėjimo (angl. early warning) principas įpareigos ES ir jos valstybes nares teikti teisės aktų projektus CETA jungtiniam komitetui anksčiau nei nacionaliniams parlamentams ar Europos Parlamentui, o jungtinis komitetas turės galią atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį investuotojų interesų. Be to, net ir nutraukus CETA susitarimą, pavyzdžiui, kurios nors šalies iniciatyva, investicijų apsaugos nuostatos galios dar 20 metų nuo susitarimo nutraukimo dienos: jis veiks net pasibaigęs (daugiau apie CETA keliamas grėsmes skaitykite ČIA).

Todėl Prancūzijos parlamentarai iškart ir kreipėsi į savo šalies Konstitucinį Teismą prašydami įvertinti, ar CETA atitinka Prancūzijos teisę. Tą planuoja padaryti ir Slovėnija. Olandai ruošiasi referendumui dėl CETA. Be to, prognozuojama, kad CETA gali įstrigti ir Vokietijos parlamente. O mes?

O Lietuvoje – tyla. Ir skuba. Kodėl? Ar norime pagarsėti kaip pirmi ratifikavę CETA, suvokiamą kaip varžančią valstybių suverenią galią, tapusą nuolaidžiavimo korporacijoms ir viešojo intereso išdavystės simboliu? Ir net neskaitę? Kartą jau buvo nutikę su Europos Konstitucija – negi norisi pakartoti?

Be to, abejonių kelia ir laikinas susitarimo taikymas jo nė neratifikavus Seime. Ypač daug nerimo sukėlė neseniai monografiją išleidusių Agnės Limantės ir Aistės Augustauskaitės nuomonė: „Tarptautinių sutarčių ratifikavimas parlamente suteikia galimybę įstatymų leidėjui peržiūrėti vykdomosios valdžios parengtą ir suderintą susitarimą – atstovaujamoji valdžia tokiu būdu yra įgaliota atlikti vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę. Laikinas sutarties taikymas sumažina parlamento vaidmenį“.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tarabildai       2017-05-27 7:22

Propatrijonams kalbėti su “prastuomene” ne fasonas.

Tarabilda pamiršote parašyti       2017-05-27 7:14

ir kviesti į mitingą prie prezidentūros, kad prezidentė nesišieptų kiekvienam iš kitų šalių. Pasižiūrėkit į nuotrauką.

Tarabilda       2017-05-26 23:17

Būtų labai teisinga, jei Pro Patria dabar kreiptųsi ne su peticija į nežinia ką, o į Lietuvos žmones ir kviestų į mitingą.

va dabar tai reiketu daryti mitinga prie seimo       2017-05-26 21:02

o ne del alkoholio ribojimo.
Bet Lietuvoje mitinguojama tada, kai organizatoriai yra gerai apmokami liberastu-globalistu.

Julius Puras       2017-05-26 18:50

“O Lietuvoje – tyla. Ir skuba. Kodėl?”

Už tai kad šešėlinė Lietuvos santvarka yra valdoma demokratija. Tai yra viena iš autoritarizmo formų. Žiniasklaida visumoje neobjektyvi ir valdoma stambaus kapitalo. Seime atsitiktiniai žmonės save vadinantys politikais ir atstovaujantys stambų kapitalą.

Lietuva galima būtų pasakyti dabar randasi šešėlinėje vidinėje okupacijoje kuria įtakoje išorinės stambaus kapitalo jėgos.

Valstiečiai,kaip       2017-05-26 16:39

tikri lietuviai turėtų labai atsargiai,šimtą kartų atidėti,palaukti,išdiskutuoti su visuomene,-na,kaip tikras valstietis senovėje darydavo.Niekada neskubėdavo.Tūkstantį kartų atmatuoti…ir pasipriešinti skubai.

taip       2017-05-26 15:39

Taip forsuojama, visais frontais. Didžioji dauguma žmonių nuskendę darbuose ir išgyvenimuose, suglostyta informacija be jokių abejonių ar kritinės minties per LRT, jauni jos nežiūri, seni pripratinti tikėti valstybiniu žodžiu. Aklavietė. Vėl lendam pirmi į maišą. Seimas su Pranckiečiu priešakyje pritars net neištartiems Prezidentės žodžiams, jau matėme. 
Bet kodėl nestovime prie savo parlamentarų biurų tie, kas suvokia to žingsnio svarbą? Nes nebetikime, kad jie ką nors sprendžia? Dar nė vieni taip žiauriai nenuvylė.

O ratifikavus       2017-05-26 15:24

Ar daug gausim GMO iš Kanados ir Amerikos?

Leidimas gautas       2017-05-26 13:17

Pirmyn valstiečiai, ratifikuokit.

G.P.       2017-05-26 13:16

Reikia daryti spaudimą Seimui. Personaliai kiekvienam seimūnui.

seimas       2017-05-26 12:27

Mums tai nesvarbu: žiniasklaidoje skelbsim įvairias skandalingas naujienas, puls rusai, ar dar kitus variantus ir tyliai priimsim įstatymą , kuris gali būti girnapuse plukiančiam po kaklu.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.