Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Prezidentas Valdas Adamkus apie grėsmę, kylančią iš politinės ir vertybinės regiono atskirties

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugpjūčio 28 d. 11:21

10     

    

Prezidentas Valdas Adamkus apie grėsmę, kylančią iš politinės ir vertybinės regiono atskirties

Jūsų dėmesiui siūlome Prezidento Valdo Adamkaus kalbą, pasakytą priėmus Lenkijos Prezidento Lecho Kaczynskio vardo „Prometėjo“ apdovanojimą, skirtą už diplomatinę veiklą siekiant mūsų regiono valstybių integracijos. Apdovanojimą įteikė Anna Fotyga – Lenkijos vadovo Lecho Kačynskio bendražygė, buvusi užsienio reikalų ministrė ir nuoširdi Lietuvos draugė.

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,
Aukštai gerbiama Ministre Anna Fotyga,
Garbūs svečiai, Ponios ir ponai,

Ir džiaugiuosi, ir jaudinuosi būdamas šiandien čia, kartu su Jumis.

Džiaugiuosi, nes visada gera susitikti su bičiuliais, bendraminčiais, panašiai laiką ir pasaulį suprantančiais žmonėmis. Džiaugiuosi, nes lietuviai ir lenkai ir vėl susitinka. Taip ir norisi pasakyti – kaip senais gerais laikais: jungiami bendrų darbų, bendrų Europos ir pasaulio vizijų, bendrų rūpesčių ir darbų.

Pasakytame sakinyje norėčiau pabrėžti žodį bendrų. Ir, jeigu tai būtų įmanoma, norėčiau pasidalyti savo apdovanojimu su daugybe žmonių. Nes tikrai nė vieno darbo nebūčiau padaręs vienas – be sąjungininkų, be bendraminčių.

Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo vienas iš jų. Sakau buvo, bet mano atmintyje jis ir šiandien ne buvo, o yra. Mintyse matau šio žmogaus akis ir girdžiu jo balsą, prisimenu jo geranoriškumą, jo meilę savo tėvynei, savo šalies kaimynams ir savo Europai, jo įsipareigojimą, kad tie jausmai virstų konkrečiais darbais.

Man pasisekė: Dievo ir lemties valia aš gavau didelę dovaną – šio žmogaus draugystę. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo mano bičiulis ir artimas bendražygis, su kuriuo petys petin kovojome už Europos laisvę ir suvienijimą. Jis nekėlė sau tikslo į istoriją įrašyti Lenkijos ar juo labiau – savo vardo. Jo vienintelis tikslas buvo grąžinti Europai savivertės jausmą ir nuostatą, kad Europos garbė ir didybė – ne piniguose, ne technologijose, o pirmiausiai – vertybėse.

Už šias vertybes kovodamas, už jas paguldęs galvą jis į istoriją įrašė ir save, ir Lenkiją. Tokių asmenybių, tokių lyderių šiandien labai trūksta – ne tik man, bet ir visam mūsų žemynui, visam šiandienos pasauliui.

Todėl jaučiuosi labai pagerbtas, kad mane išskyrėte iš kitų kandidatų ir skyrėte Prezidento Lecho Kaczynskio vardo Prometėjo apdovanojimą. Nuoširdžiai dėkoju.

Prezidentas Kaczynskis buvo didis politikas, turėjęs aiškią politinę viziją: suvienyti mūsų regioną „nuo jūros iki jūros“, paversti jį svarbiu politiniu, ekonominiu, kultūriniu Europos centru. Jis kėlė tikslą užbaigti tai, ko siekė Jogailaičiai ir Habsburgai, ką puoselėjo ir puoselėja Lenkijos valstybės vadovai – nuo pirmojo Lenkijos Respublikos Prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus iki šiandien valstybei vadovaujančio Andrzejaus Dudos. Ką bandėme atkartoti ir mes, burdami regiono šalis į „Vilniaus dešimtuką“ ar „Bukarešto devynetuką“.

2006-aisiais metais Prezidentas Kaczynskis sveikino tarptautinės konferencijos „Keturios šalys – vienas kelias“ dalyvius. Toje konferencijoje pristatyti ambicingi planai nutiesti „Via Carpatia“ magistralę, kuri sujungs Klaipėdą Lietuvoje ir Salonikus Graikijoje.

Šiandien „Via Carpatia“ sudaro „Trijų Jūrų iniciatyvos“ vieną iš kertinių taškų. Džiaugiuosi, kad šis projektas sėkmingai plėtojamas, kad sulaukė ir regiono šalių, ir Europos Komisijos, ir Jungtinių Valstijų administracijos dėmesio. Kalbame jau ne tik apie transporto, bet ir apie energetikos bei skaitmeninės infrastruktūros sujungimą į bendrą tinklą.

Prezidento Kaczynskio vizija įgauna labai aiškią veiklos kryptį.
Šia proga, jei leisite, turėčiau du nedidelius prašymus.

2001-aisiais, Lietuvą ir Lenkiją sveikindamas su atkurtų diplomatinių santykių dešimtmečiu, turėjau garbės pasakyti: „Šiais – neįtikėtinų greičių ir galimybių laikais kelionė Vilnius – Varšuva vis dar nepateisinamai ilga. Tai iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai. [...] Turiu vilties, kad jau netolimoje ateityje bus nutiesti nauji, šiuolaikinius standartus atitinkantys greitkeliai ir geležinkelio linijos. Kad mūsų šalis sujungs energetinis tinklas, vamzdynai, modernūs telekomunikaciniai ryšiai.“

Prabėgo 20 metų, bet minėtos jungtys dar nebaigtos. Tad mano pirmasis prašymas: ar negalėtume judėti šiek tiek greičiau? Ar galiu tikėtis dar savo akimis pamatyti Vilnių ir Varšuvą jungiantį greitkelį, o Baltijos šalių energetikos sistemas – pilnai integruotas į europinius tinklus?

Suprantu: yra planai, projektai, konkursai, finansavimo modeliai. Bet jiems derinti mes išeikvojome tiek laiko ir energijos, kad kelio gale jaučiame ne džiaugsmą, ne norą susiimti ir pagaliau užbaigti paskutinį etapą, o didelį nuovargį.

Raginu nepasiduoti, rasti vidinių jėgų ir paskutinį etapą įveikti greičiau nei planuota. Antra: labai prašau, nepamirškime savo rytinių kaimynių, kaip jų niekada nepamiršdavo ir Europos lygiu klausimus keldavo Prezidentas Kaczynskis.

Vis gilėjanti socialinė ir ekonominė regiono atskirtis, šiandien galime pasakyti – ir politinė atskirtis, vertybinė atskirtis – tampa grėsminga. Matome, kas vyksta Baltarusijoje. Ties Europos Sąjungos išorine siena iškilo ne tik Astravo monstras. Iškilo aukšta socialinio–ekonominio atsilikimo siena, lydima atviro autoritarizmo.

Tai – mirtinai pavojingas derinys. Mes ilgai ir daug apie tai kalbame, bet nei Rusija, nei Baltarusija ištisus dešimtmečius nesikeičia. Tai mūsų ilgalaikiam saugumui kelia ne mažesnę grėsmę, nei Astravo atominė elektrinė. Todėl tikiuosi, kad plėtodami „Trijų Jūrų iniciatyvą“, numatysime vietą ir mūsų Rytų kaimynėms: Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui. Neabejoju, kad joje vietos rastųsi ir demokratinei Baltarusijai. Tokia būtų buvusi Prezidento Kaczynskio valia, tokia yra mūsų garbės skola – tęsti Jo pradėtus darbus, realizuoti Jo viziją.

Ponios ir ponai. „Mano tikslas – užtikrinti, kad mūsų santykiai su kitomis šalimis spartintų ir mūsų pačių vidinius pokyčius, keltų mūsų savivertę ir stiprintų ryšį su tėvyne. Tai pasieksime, atmesdami nacionalinius kompleksus, nustoję akcentuoti savo silpnybes, nustoję kitus kopijuoti. Kad būtume traktuojami kaip didi Europos tauta, reikia norėti tokia būti. Jei siekiame, kad mus gerbtų kiti, pirmiausia pradėkime gerbti save.“

Tai pasakė Prezidentas Kaczynskis, ir aš šiandien pasirašau po kiekvienu savo bičiulio ir bendražygio žodžiu. Jo šviesaus atminimo vardan, vilties gyventi laisvoje, saugioje ir teisingoje Europoje, laisvame, saugiame ir teisingame pasaulyje.

Dar kartą dėkoju už įvertinimą ir parodytą dėmesį – nuoširdžiai Ačiū.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

erlas       2020-08-30 7:56

įeinu į tiesos.lt ir maitau: pilnas koridorius tapkių

Uzsienio politika kiau Lino rankose        2020-08-29 15:52

Sakau tiesiai - kokia chūja čia reik kištis, ten kur nereik. Patys subinėj sėdim, o apsimetam, kad dar gelbstim kitus. Gruzijos neišgelbėjom, Ukrainai Krymo negražinom.. baltarusų irgi nepašersim.

Lenkamanas, norintis       2020-08-28 20:46

ko? Kad mes vėl prarastume Pietryčių Lietuvą? Kokios jis nacionalinės kilmės, gal yra žinančių? Ką mokykloje mokytojai sako ne visada galima pasitikėti, patikslinkite.

Iš tiesų       2020-08-28 20:30

Eksprezidentas V.Adamkus -vienas iš pagrindinių perteklinių prolenkiškų Lietuvos politikų, šioje lenkiškumo brolystėje galėtų lygintis su premjeru S.Skverneliu.Be to giliai užsikrėtęs,deja,  liberalizmo virusu.Tad,nenuostabu ,kad yra labai mėgstamas ,,Visuomeninio” transliuotojo LRT.

Tai       2020-08-28 20:01

žmogus tuščia vieta, tuščios mintys, tušti darbai, jokių emocijų jo atžvilgiu, tiesiog vakumas.

Lenkija privalo žinot savo vietą        2020-08-28 18:18

Bet juk akivaizdu ,kad Baltarusijoje socialinio atskirtumo siena Baltarusijoje žymiai žemesnė. Tai pirma. Antra - Baltarusijoje ,pasirodo,yra įstatymas leidžiantis atšaukti savo įsipareigojimų nevykdančius deputatus, o Lietuvoje - jo jau 30 metų reikalaujama - ir net diskusijos pasibaigė ta tema.Apgailėtina. Taip gali būti tik diktatūrą ,š.atv.oligarchijos diktatūrą, velkančiose antidemokratijose. Ar tai nepanašu , broliai lietuviai ,į mūsų šalelę? Adamkus gali šimtą kart kartoti “demokratija” ,nuo to lietuviams nė kiek ne geriau , o akivaizdžios diktatūros požymių ne mažiau…

an1       2020-08-28 15:39

aidamokai neturėtų valdyti gojų tautas

Laumėjantis       2020-08-28 13:53

O kur žodelyčiai ,,reiškia” bei ,,taip sakant”?

Vytautas        2020-08-28 13:30

Šlepetinis Adamkus turėtu pūti kalėjime uz Mažeikiu naftos vadovo Kiesaus ir jo 25’mecio sunaus nužudymą!!! Kur liepei paslėpti ju nupjautas galvas, Tapkini brude tu!??

Kis       2020-08-28 11:35

Kantrybes,neuzilgo susitiksite,jeigu busite ne skirtingose barikadu puseje?


Rekomenduojame

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: kas vyksta Turkijoje ir kodėl dėl šio projekto verda aistros, o mūsų LRT tyli?

Tomas Baranauskas apie „imuniteto pasą“: tai „šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“

Kastytis Braziulis. Į kokius „Vakarus“ plaukia mūsų laivas ir dėl ko dabar laužo galvas jo „vairininkai“? arba Kiek dar mus valdys 2K

Dominykas Vanhara. Pandemijos valdymas?

Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

Vaidas Augūnas. Šimašiaus prioritetai

Vytautas Radžvilas. LGGRTC atsidūrė buvusių SSRS kolaborantų ir represinių struktūrų atstovų atžalų rankose

Dovilo Petkaus pokalbis su kun. Ričardu Doveika: „Krikščionybė yra tuščio kapo religija“

„Vargdieniai? O gal niekšai?!“ – Viktoras Gerulaitis apie dabartį: „Šis laikas – blogiausias“

Zigmas Tamakauskas. In memoriam: Adolfas Gurskis

Dainius Rudzevičius. Apie konservatorių „ėjimą į Vakarus“. Atsakymas Andriui Kubiliui

Nida Vasiliauskaitė. Apie prietaringuosius ir madinguosius

Dievo Gailestingumo savaitė balandžio 4–11 dienomis

Tomas Baranauskas apie tikėjimą mokslu: Jūs išsilavinęs ar atsisakote skiepo?

Vytautas Budnikas. Ar mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms?

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.