Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Prezidentas Valdas Adamkus apie grėsmę, kylančią iš politinės ir vertybinės regiono atskirties

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugpjūčio 28 d. 11:21

10     

    

Prezidentas Valdas Adamkus apie grėsmę, kylančią iš politinės ir vertybinės regiono atskirties

Jūsų dėmesiui siūlome Prezidento Valdo Adamkaus kalbą, pasakytą priėmus Lenkijos Prezidento Lecho Kaczynskio vardo „Prometėjo“ apdovanojimą, skirtą už diplomatinę veiklą siekiant mūsų regiono valstybių integracijos. Apdovanojimą įteikė Anna Fotyga – Lenkijos vadovo Lecho Kačynskio bendražygė, buvusi užsienio reikalų ministrė ir nuoširdi Lietuvos draugė.

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,
Aukštai gerbiama Ministre Anna Fotyga,
Garbūs svečiai, Ponios ir ponai,

Ir džiaugiuosi, ir jaudinuosi būdamas šiandien čia, kartu su Jumis.

Džiaugiuosi, nes visada gera susitikti su bičiuliais, bendraminčiais, panašiai laiką ir pasaulį suprantančiais žmonėmis. Džiaugiuosi, nes lietuviai ir lenkai ir vėl susitinka. Taip ir norisi pasakyti – kaip senais gerais laikais: jungiami bendrų darbų, bendrų Europos ir pasaulio vizijų, bendrų rūpesčių ir darbų.

Pasakytame sakinyje norėčiau pabrėžti žodį bendrų. Ir, jeigu tai būtų įmanoma, norėčiau pasidalyti savo apdovanojimu su daugybe žmonių. Nes tikrai nė vieno darbo nebūčiau padaręs vienas – be sąjungininkų, be bendraminčių.

Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo vienas iš jų. Sakau buvo, bet mano atmintyje jis ir šiandien ne buvo, o yra. Mintyse matau šio žmogaus akis ir girdžiu jo balsą, prisimenu jo geranoriškumą, jo meilę savo tėvynei, savo šalies kaimynams ir savo Europai, jo įsipareigojimą, kad tie jausmai virstų konkrečiais darbais.

Man pasisekė: Dievo ir lemties valia aš gavau didelę dovaną – šio žmogaus draugystę. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo mano bičiulis ir artimas bendražygis, su kuriuo petys petin kovojome už Europos laisvę ir suvienijimą. Jis nekėlė sau tikslo į istoriją įrašyti Lenkijos ar juo labiau – savo vardo. Jo vienintelis tikslas buvo grąžinti Europai savivertės jausmą ir nuostatą, kad Europos garbė ir didybė – ne piniguose, ne technologijose, o pirmiausiai – vertybėse.

Už šias vertybes kovodamas, už jas paguldęs galvą jis į istoriją įrašė ir save, ir Lenkiją. Tokių asmenybių, tokių lyderių šiandien labai trūksta – ne tik man, bet ir visam mūsų žemynui, visam šiandienos pasauliui.

Todėl jaučiuosi labai pagerbtas, kad mane išskyrėte iš kitų kandidatų ir skyrėte Prezidento Lecho Kaczynskio vardo Prometėjo apdovanojimą. Nuoširdžiai dėkoju.

Prezidentas Kaczynskis buvo didis politikas, turėjęs aiškią politinę viziją: suvienyti mūsų regioną „nuo jūros iki jūros“, paversti jį svarbiu politiniu, ekonominiu, kultūriniu Europos centru. Jis kėlė tikslą užbaigti tai, ko siekė Jogailaičiai ir Habsburgai, ką puoselėjo ir puoselėja Lenkijos valstybės vadovai – nuo pirmojo Lenkijos Respublikos Prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus iki šiandien valstybei vadovaujančio Andrzejaus Dudos. Ką bandėme atkartoti ir mes, burdami regiono šalis į „Vilniaus dešimtuką“ ar „Bukarešto devynetuką“.

2006-aisiais metais Prezidentas Kaczynskis sveikino tarptautinės konferencijos „Keturios šalys – vienas kelias“ dalyvius. Toje konferencijoje pristatyti ambicingi planai nutiesti „Via Carpatia“ magistralę, kuri sujungs Klaipėdą Lietuvoje ir Salonikus Graikijoje.

Šiandien „Via Carpatia“ sudaro „Trijų Jūrų iniciatyvos“ vieną iš kertinių taškų. Džiaugiuosi, kad šis projektas sėkmingai plėtojamas, kad sulaukė ir regiono šalių, ir Europos Komisijos, ir Jungtinių Valstijų administracijos dėmesio. Kalbame jau ne tik apie transporto, bet ir apie energetikos bei skaitmeninės infrastruktūros sujungimą į bendrą tinklą.

Prezidento Kaczynskio vizija įgauna labai aiškią veiklos kryptį.
Šia proga, jei leisite, turėčiau du nedidelius prašymus.

2001-aisiais, Lietuvą ir Lenkiją sveikindamas su atkurtų diplomatinių santykių dešimtmečiu, turėjau garbės pasakyti: „Šiais – neįtikėtinų greičių ir galimybių laikais kelionė Vilnius – Varšuva vis dar nepateisinamai ilga. Tai iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai. [...] Turiu vilties, kad jau netolimoje ateityje bus nutiesti nauji, šiuolaikinius standartus atitinkantys greitkeliai ir geležinkelio linijos. Kad mūsų šalis sujungs energetinis tinklas, vamzdynai, modernūs telekomunikaciniai ryšiai.“

Prabėgo 20 metų, bet minėtos jungtys dar nebaigtos. Tad mano pirmasis prašymas: ar negalėtume judėti šiek tiek greičiau? Ar galiu tikėtis dar savo akimis pamatyti Vilnių ir Varšuvą jungiantį greitkelį, o Baltijos šalių energetikos sistemas – pilnai integruotas į europinius tinklus?

Suprantu: yra planai, projektai, konkursai, finansavimo modeliai. Bet jiems derinti mes išeikvojome tiek laiko ir energijos, kad kelio gale jaučiame ne džiaugsmą, ne norą susiimti ir pagaliau užbaigti paskutinį etapą, o didelį nuovargį.

Raginu nepasiduoti, rasti vidinių jėgų ir paskutinį etapą įveikti greičiau nei planuota. Antra: labai prašau, nepamirškime savo rytinių kaimynių, kaip jų niekada nepamiršdavo ir Europos lygiu klausimus keldavo Prezidentas Kaczynskis.

Vis gilėjanti socialinė ir ekonominė regiono atskirtis, šiandien galime pasakyti – ir politinė atskirtis, vertybinė atskirtis – tampa grėsminga. Matome, kas vyksta Baltarusijoje. Ties Europos Sąjungos išorine siena iškilo ne tik Astravo monstras. Iškilo aukšta socialinio–ekonominio atsilikimo siena, lydima atviro autoritarizmo.

Tai – mirtinai pavojingas derinys. Mes ilgai ir daug apie tai kalbame, bet nei Rusija, nei Baltarusija ištisus dešimtmečius nesikeičia. Tai mūsų ilgalaikiam saugumui kelia ne mažesnę grėsmę, nei Astravo atominė elektrinė. Todėl tikiuosi, kad plėtodami „Trijų Jūrų iniciatyvą“, numatysime vietą ir mūsų Rytų kaimynėms: Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui. Neabejoju, kad joje vietos rastųsi ir demokratinei Baltarusijai. Tokia būtų buvusi Prezidento Kaczynskio valia, tokia yra mūsų garbės skola – tęsti Jo pradėtus darbus, realizuoti Jo viziją.

Ponios ir ponai. „Mano tikslas – užtikrinti, kad mūsų santykiai su kitomis šalimis spartintų ir mūsų pačių vidinius pokyčius, keltų mūsų savivertę ir stiprintų ryšį su tėvyne. Tai pasieksime, atmesdami nacionalinius kompleksus, nustoję akcentuoti savo silpnybes, nustoję kitus kopijuoti. Kad būtume traktuojami kaip didi Europos tauta, reikia norėti tokia būti. Jei siekiame, kad mus gerbtų kiti, pirmiausia pradėkime gerbti save.“

Tai pasakė Prezidentas Kaczynskis, ir aš šiandien pasirašau po kiekvienu savo bičiulio ir bendražygio žodžiu. Jo šviesaus atminimo vardan, vilties gyventi laisvoje, saugioje ir teisingoje Europoje, laisvame, saugiame ir teisingame pasaulyje.

Dar kartą dėkoju už įvertinimą ir parodytą dėmesį – nuoširdžiai Ačiū.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

erlas       2020-08-30 7:56

įeinu į tiesos.lt ir maitau: pilnas koridorius tapkių

Uzsienio politika kiau Lino rankose        2020-08-29 15:52

Sakau tiesiai - kokia chūja čia reik kištis, ten kur nereik. Patys subinėj sėdim, o apsimetam, kad dar gelbstim kitus. Gruzijos neišgelbėjom, Ukrainai Krymo negražinom.. baltarusų irgi nepašersim.

Lenkamanas, norintis       2020-08-28 20:46

ko? Kad mes vėl prarastume Pietryčių Lietuvą? Kokios jis nacionalinės kilmės, gal yra žinančių? Ką mokykloje mokytojai sako ne visada galima pasitikėti, patikslinkite.

Iš tiesų       2020-08-28 20:30

Eksprezidentas V.Adamkus -vienas iš pagrindinių perteklinių prolenkiškų Lietuvos politikų, šioje lenkiškumo brolystėje galėtų lygintis su premjeru S.Skverneliu.Be to giliai užsikrėtęs,deja,  liberalizmo virusu.Tad,nenuostabu ,kad yra labai mėgstamas ,,Visuomeninio” transliuotojo LRT.

Tai       2020-08-28 20:01

žmogus tuščia vieta, tuščios mintys, tušti darbai, jokių emocijų jo atžvilgiu, tiesiog vakumas.

Lenkija privalo žinot savo vietą        2020-08-28 18:18

Bet juk akivaizdu ,kad Baltarusijoje socialinio atskirtumo siena Baltarusijoje žymiai žemesnė. Tai pirma. Antra - Baltarusijoje ,pasirodo,yra įstatymas leidžiantis atšaukti savo įsipareigojimų nevykdančius deputatus, o Lietuvoje - jo jau 30 metų reikalaujama - ir net diskusijos pasibaigė ta tema.Apgailėtina. Taip gali būti tik diktatūrą ,š.atv.oligarchijos diktatūrą, velkančiose antidemokratijose. Ar tai nepanašu , broliai lietuviai ,į mūsų šalelę? Adamkus gali šimtą kart kartoti “demokratija” ,nuo to lietuviams nė kiek ne geriau , o akivaizdžios diktatūros požymių ne mažiau…

an1       2020-08-28 15:39

aidamokai neturėtų valdyti gojų tautas

Laumėjantis       2020-08-28 13:53

O kur žodelyčiai ,,reiškia” bei ,,taip sakant”?

Vytautas        2020-08-28 13:30

Šlepetinis Adamkus turėtu pūti kalėjime uz Mažeikiu naftos vadovo Kiesaus ir jo 25’mecio sunaus nužudymą!!! Kur liepei paslėpti ju nupjautas galvas, Tapkini brude tu!??

Kis       2020-08-28 11:35

Kantrybes,neuzilgo susitiksite,jeigu busite ne skirtingose barikadu puseje?


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.