Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Krikščionių pilietinis veikimas, Religijų dialogas, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Prancūzų istoriko knygoje – ir apie lietuvių disidentę

Tiesos.lt siūlo   2018 m. birželio 19 d. 23:00

1     

    

Prancūzų istoriko knygoje – ir apie lietuvių disidentę

Viena iš paskutinių Diddier Rance knygų taip pat yra skirta vienuolikai katalikų-išpažinėjų Rytų Europoje, kurie išgyveno vieną iš baisiausių persekiojimų.

Prancūzas Didier Rance yra gerai žinomas 20 amžiaus krikščionybės istorikas. Tačiau tai ne vienintelis jo pašaukimas. Kaip pasakoja jis pats 2017 metų interviu britų interneto portalui „Churchtimes“, potraukį istorijai jis pajuto anksti, baigė istorijos studijas, tačiau 1973-aisiais lankydamasis Kaire, Egipte, matydamas gatvėse gyvenančias šeimas, be galo skurdžias, pagalvojo, kad daktaro disertacija gali palaukti. Didžiulės Afrikos teritorijos tuo metu kentėjo nuo baisios sausros, ir Didier Rance įsiliejo į tarptautinių organizacijų, tokių kaip kad UNICEF, humanitarinį dabą.

Šis kelias, anot istoriko, jį, gimusį katalikiškoje šeimoje, tačiau ilgą laiką save vadinusį „agnostiku“, vėl sugrąžino prie tikėjimo. „Būti krikščioniu nereiškia laimėti nenusipelnytą premiją gyvenimo loterijoje, tačiau atsiraitoti rankoves, tapti Jėzaus bendradarbiu, kad padėtum visiems laimėti tokią premiją“, – sakė Rance, 1980 metais pradėjęs darbuotis tarptautinėje katalikiškoje humanitarinėje organizacijoje „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“. Po eilės darbo metų jis tapo šios organizacijos direktoriumi Prancūzijoje. Sukūręs šeimą, sulaukęs trijų vaikų, taip pat buvo įšventintas vedusiu diakonu ir įstojo į pranciškonų tretininkus. 

Darbas „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ organizacijoje vėl atvėrė akis leisdamas pamatyti ne vien poreikius, bet ir persekiojimą. Vos po kelių mėnesių, prisimena Didier Rance, nuo jo darbo pradžios Čekoslovakijoje vietinis saugumas „pasirūpino“ vieno vienuolio mirtimi. Prancūzijoje tai beveik niekam nerūpėjo. Taip jis pradėjo kaupti žinias apie krikščionis kankinius, tikėjimo išpažinėjus, apie anksčiau ar esamuoju laiku vykstančius dalykus, ypač rytų Europoje, bet taip pat ir kitur. Ir taip, po daugelio metų darbo humanitarinėje srityje vėl pabudo istoriko pašaukimas.

Šiuo metu jau du tuzinus knygų ir apybraižų, daugybę mažesnės apimties straipsnių išleidęs Didier Rance neslepia, kad jam labiausiai patinkantis istorijos rašymo būdas yra biografinis, kai istorija pasakojama per konkretaus žmogaus gyvenimą, pasirinkimus, patyrimus. Tai nėra kokia naujovė: vienas iš didžiausių prancūzų istorikų Jacques Le Gof savo akademinės karjeros pabaigą taip pat skyrė biografijoms.

Viena iš paskutinių Diddier Rance knygų taip pat yra skirta vienuolikai katalikų-išpažinėjų Rytų Europoje, kurie išgyveno vieną iš baisiausių ir sistemiškiausių krikščionybės persekiojimų. Kai kurie vardai yra žinomi: po sovietinės eros pabaigos jie buvo pripažinti savo tautos herojais, kai kas tapo vyskupu ir net kardinolu. Kitų narsa buvo ir yra žinoma tik mažam ratui.

Istorikas knygoje „Didysis išbandymas. Rytų Europa ir tikėjimo liudytojai persekiojimuose“ mini 40 metų kalintą albaną jėzuitą Antoną Luli, tris kartus mirti nuteistą baltarusių kunigą Kazimierą Swiateką, daug vargo išgyvenusį bulgarų kunigą Gavrilą Belovejdovą, seserį Nijolę Sadūnaitę iš Lietuvos, rumuną Aleksandrą Todea ir kitus.

Šaltinis: RK / Osservatore Romano

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Visko esmė -kompromisai       2018-06-26 13:45

Tokių žmonių, kaip Sadūnaitė, Svarinskas, Matulionis ir dar keletas kitų kunigų, vienuolių, kurie nepripažino jokių kompromisų nei su savo sąžine, nei su okupanto vilionėmis, nedidelis būrelis. Kaip taisyklė - šie žmonės dvasinių jėgų sėmėsi tikėjime. Visi kiti didesniu ar mažesniu laipsniu buvo ir yra konformistai, kuriuos šis pasirinkimas nuveda į šalį nuo principų, arba iš vis nueina šunkeliais, pasirenka išdavystes. Išaugus kritinei masei bekompromisinių asmenybių, visuomenė neabejotinai pradėtų sveikti.


Rekomenduojame

Alina Laučienė. Kada mokytojo profesija bus prestižinė? (I dalis)

Daniel Pipes. Migrantai iš Artimųjų Rytų turi likti savo kultūrinėje zonoje

Andrius Švarplys. Kaip greitai keičiasi mūsų konservatizmas

Vokietijoje gėjams, lesbietėms ir migrantams išskirtos atskiros stovėjimo vietos automobilių aikštelėse

R. Jankūnas. Atsakymas prof. A. Ambrozaičiui: kaip patikrinti, ar vakcinų klinikiniai tyrimai baigti

Jungtinės Tautos nori uždrausti genderizmo kritiką

Vidmantas Misevičius. Mėlynas herbas – nauja norma?

Danutė Šepetytė. Auka ant dvasiškai merdėjančios valstybės altoriaus

Ir vėl tie velnio „kringeliai“ QWX

Almantas Stankūnas. Apie Nacionalinio susivienijimo kandidato Ramūno Aušroto rezultatą neeiliniuose Trakų raj. mero rinkimuose

Suomijos valdžios tyrimas. Migrantai stipriai išsiskiria seksualinių nusikaltimų statistikoje

Vengrija Lenkijos pusėje – reikalauja ES gerbti narių suverenitetą

Tomas Čyvas. Savivaldos dienos proga – politologo žinia: savivaldos Lietuvoje nėra

Justas Sakavičius. Galimybių pasas nepasiekė savo tikslų

Bausmės ir Sankcijos. Marijus Velička

Kard. Sigitas Tamkevičius. Dievas ar Mamona?

Marius Parčiauskas. Lepanto mūšis už katalikybės kūną ir kraują

Vytautas Sinica. Neleisti žmonėms gyventi normalaus gyvenimo!

Karikatūristo žvilgsniu

Nacionalinis susivienijimas apie kainų kilimą: „Energetikos rinkos liberalizavimo žalos klausimą reikia kelti ES mastu“

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl elektros energijos ir dujų kainų kilimo ir jo valdymo

Lenkija atsakė ar laikysis visų Briuselio nurodymų

Vytautas Sinica. Kažkas neįtikėtino vyksta Vilniaus savivaldybėje

Kvietimas pasirašyti peticiją prieš surogacijos įteisinimą Lietuvoje

Jungtinės Karalystės universitetuose kursai apie rasinę įvairovę ir genderistinę tapatybę taps privalomi

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)

Iš propagandos frontų. Linas Slušnys: „Mielieji, pasiskiepykite kuo greičiau – nereikės mirti natūralia mirtimi“

Gintautas Terleckas. Barbarai

Alvydas Mozeris. Apie A. Dulkio paskelbtas žiurkių lenktynes: kuo didesnis sergamumo rodiklis, tuo didesnis šansas merui gauti premiją...

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“. Versija: dujų kainos sukeltos sąmoningai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.