Europa

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Tiesos.lt siūlo   2021 m. gruodžio 2 d. 10:16

3     

    

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

propatria.lt

Prancūzijoje aidi paskalos, jog rasistines ir antisemitines remarkas laidantis kandidatas bandys savo jėgas šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks 2022 metų pavasarį. Visgi tokios paskalos gavo dar daugiau dėmesio paaiškėjus, jog Éric Zemmour, kuris ir yra vadinamas rasistu ir antisemitu, nors pats yra žydas, turi šansų išeiti į antrą etapą ir susirungti su dabartiniu Prancūzijos prezidentu Emmanuel Macron.

Kaip tokios paskalos pasklido? Ar Zemmour tikrai yra rasistas? Ar jį tikrai palaiko radikali dešinė, kaip teigia politinė kairė? Ar tikrai Prancūzija yra tik per plauką nuo fašizmo?

Žinoma ne. Iš tikro, kas vyksta Prancūzijoje, galima pavadinti žodžio laisvės plėtra. Pirmą kartą per 40 metų televizijoje ir radijuje atsirado vietos atviroms diskusijoms apie imigraciją, islamą, masinės migracijos skatinimą, kuris kyla iš elito pusės.
To priežastis yra Zemmour, kuris ir įnešė šias temas į žiniasklaidą. Prieš tam įvykstant, netgi abstrakčios kalbos apie migrantus buvo laikomos rasistiškomis. Netgi pats susirūpinimas apie greitai kintantį Prancūzijos identitetą buvo laikomas radikalios dešinės naratyvu, o savęs laikymas prancūzu kartais sugretinamas su nacizmu. Kiekvienas, kuris drįsdavo kritikuoti musulmonų imigraciją, islamą, buvo iškart laikomas rasistu, „palaikančiu Jean-Marie Le Pen“.

Visgi Zemmour su Jean-Marie Le Pen (partija „Nacionalinis frontas“) pagalba pavyko tai pakeisti. Le Pen buvo pirmasis, kuris kritikavo musulmonų imigraciją ir kėlė klausimus apie patį islamą. Visgi jis tai darė karikatūriškai ir iškreiptai, perspausdamas, todėl žiniasklaidai ir socialistų partijos lyderiai dažnai tuo pasinaudodavo jį demonizuodami. Dėl to buvo demonizuojamos ir problemos, kurias bandė spręsti „Nacionalinis frontas“ – šalies identiteto problemą, sekuliarizmą, konkurenciją rinkoje, moterų statuso klausimą.

Kai istorikas Georges Bensoussan 2016 metais radijuje iškėlė klausimą apie antisemitizmą musulmonų tarpe, jis buvo persekiojamas „anti-rasistinių“ asociacijų ir galiausiai atsidūrė teisme. Nors jis buvo išteisintas tris kartus, įvairūs bauginimai turėjo pasekmių. Kas po tokio ilgo bylinėjimosi maratono turėtų drąsos vėl kelti klausimus apie islamo vietą Vakaruose, ypač Prancūzijoje?

Tokie kaltinimai, jog Zemmour yra rasistas, kyla ne vien iš žmonių, kurie ir yra susiję su imigracija, jos skatinimu, tačiau ir iš daugelio kitų islamistinių, „anti-rasistinių“ organizacijų. Dažniausiai teisininkai Zemmour išteisina, tačiau ne visada. 2011 metais jis buvo nuteistas už teiginį, jog „Prancūzijos žmonės, kurie yra iš imigrantų šeimų, policijos yra sustabdomi dažniau, nes juodaodžiai ir arabai dažniau pažeidžia kelių eismo taisykles… Tai yra faktas.“ Zemmour buvo nuteistas vien dėl to, nes tokio teiginio įrodyti neįmanoma. Nuo Antrojo pasaulinio karo Prancūzijos įstatymai draudžia minėti žmogaus kilmę oficialiose statistikose. 2020 metais Zemmour taip pat buvo nuteistas už „neapykantos skatinimą“.

Kaltinimai rasizmu ir antisemitizmu Zemmour palietė ir iš žydų bendruomenės. Vyriausiasis Prancūzijos rabinas neseniai paskelbė, jog Zemmour „tikrai yra antisemitas, neabejotinai ir rasistas“. Francis Kalifat, „Žydų institucijų atstovavimo tarybos“ prezidentas, kreipėsi į žydus ir prašė jų nebalsuoti už kandidatą. Žydų aukštuomenė jį taip pat kaltino tuo, jog jis palaiko Philippe Pétain, nori atkurti „Vichy“ režimą, kuris anksčiau kolaboravo su nacistine Vokietija. Zemmour yra sakęs, jog Philippe Pétain „gynė Prancūzijos žydus, atiduodant kitoje tautoje gimusius žydus nacistams, visgi tai buvo būtinas okupacijos kompromisas.“ Jis taip pat teigė, jog „skaičiai kalba patys už save – Prancūzijoje 40% svetur gimusių žydų buvo išnaikinta, o 90% prancūzų žydų išgyveno.”

Visgi niekas iki galo nesupranta, kodėl Zemmour užsimina apie „Vichy“ režimą ir Antrą pasaulinį karą, tačiau kaltinimų stiprumas neužkerta kelio jam būti ypatingai populiariu tarp žydų bendruomenės.

Pats Zemmour neneigia savo žydų kilmės ir reguliariai vaikšto į sinagogą. Jis aiškiai teigia, jog nėra sionistas, tačiau aiškiai pasako, jog nėra ir anti-sionistas, greičiau jis teigia, jog pirmiausiai priklauso Prancūzijos kultūrai ir jos civilizacijai. Zemmour labiau panašus į „Napoleono“ tipo žydą – kuomet religinis identitetas yra paliekamas privačiai sferai.

Per Prancūzijos revoliuciją, kuri vyko 1789 metais, Napoleonas išlaisvino žydus – šiems buvo suteiktos visos asmeninės teisės, kaip ir eiliniams Prancūzams. Vietoje to, žydai turėjo atsisakyti savo bendruomeninių taisyklių kaip privalomos santuokos tik tarp žydų. Zemmour pabrėžė, jog būtent tai ir buvo tas faktorius, dėl kurio žydai gerai asimiliavosi į Prancūzijos visuomenę, tačiau musulmonai savo tam tikrų taisyklių išsižadėti nesugeba.

Tam, kad Prancūzija būtų išsaugota, Zemmour teigia, jog pati šalis turi grįžti prie asimiliacijos politikos. Jis norėtų matyti musulmonus „asimiliuotus“ kaip seniai įkurtos Prancūzijos gyventojus. „Mes turime raginti juos (musulmonų migrantus, kurie atvyksta į Prancūziją) tapti tokiais pačiais, savintis istoriją, papročius, gyvenimo būdą, skonį, literatūrą, mokytis kalbą, grožėtis kraštovaizdžiu.“

Zemmour dar nėra oficialus kandidatas prezidento rinkimuose, tačiau per ateinančius šešis mėnesius jis politiškai galės išgyventi tik tokiu atveju, jei pasirodys kaip tinkamas kandidatas žiniasklaidos akiratyje, o tai padaryti galima tik padarius tam tikrą „šurmulį“. Visgi toks šurmulys gali tapti nemalonus ir kartais neskoningas. Filosofas Alain Finkielkraut pastebi, jog Zemmour tokiu būdu gali tapti obsesinio kerštingumo objektu, o toks šurmulys jau taptų žalingas.

Visgi prancūzams svarbiausiu klausimu turėtų likti ne patys Zemmour, tariamai, „rasistiniai ir antisemitiniai“ pasisakymai, o klausimas, ar pati Prancūzija išliks šalimi, kuri turi savo istoriją, papročius ir gyvenimo būdą.


Išversta iš gatestoneinstitute.org

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mortų,       2021-12-2 19:45

nesuprantančių -
(Morta, 2021-12-2 11:04: “Iki kiek reikėjo Prancūzijai nusiristi, kad jos identitetą ir kultūrą stotų ginti žydas”!) -
  kad valstybės įstatymai turi būti lygūs visiems piliečiams, nesvarbu, ar tai Prancūzija, ar Birma (Mjanmar),
niekuo nesiskiria nuo analogiškų Birmos autochtonų budistų pažiūrų į savo šalies musulmonus rohinja.
Mortos įsitikinimas, kad žydai esą kažkokie niekingi padarai, kurie neverti įstatymo, yra laukinis.
Apie laukinių populiarumą Lietuvoje byloja ne tik čia pat pademonstruotas įspūdingas pritarusiųjų skaičius ir kol kas tik apgailėtinas vienetas tarp nepritarusiųjų (o tai gali būti ir redakcijos darbas, demonstruojant svetainės objektyvumą),
bet ir Al.‘o manymas, neva piliečio neautochtono elgesys, kuris kažkodėl leistinas tik autochtonui, yra autochtonų TERORIZAVIMAS.
PS Apie rohinja išsamu internete.

Al.       2021-12-2 18:14

Panašus į Aznavurą. Kuris irgi nebuvo autochtonas. Kaip ir Modiljanis, Pikasas, Greimas ar Mončys, ar net Napoleonas (bet nė vienas jų neterorizavo prancūzų, Dievo ar Progreso vardu).

Morta       2021-12-2 11:04

Iki kiek reikėjo Prancūzijai nusiristi, kad jos identitetą ir kultūrą stotų ginti žydas.

Rekomenduojame

Lenkai ribos NVO įtaką mokykloms, skatins vertybinį lenktyniavimą tarp mokyklų

Krescencijus Stoškus. Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo

Virdžinija – sektinas pavyzdys

Dominykas Vanhara. Labai tikėtina valdančiosios koalicijos sudėties kaita

Vygantas Malinauskas. Žmogaus teisių komitetas siūlo ideologizuoti smurto problemą

Privalomi skiepai gali sukelti sveikatos sistemos griūtį

Kęstutis Girnius. Konfliktas su Kinija – strateginė, ne taktinė ar komunikacijos klaida

Vokietijoje mokesčių mokėtojų pinigais remiami filmai atitinkantys „įvairovės sąrašą“

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

Ar iš tikrųjų Seimo nariai patvirtino buvusių Lietuvos okupacinių režimų teisėtumą?

ES „žalioji darbotvarkė“ nebus taikoma privatiems lėktuvams ir jachtoms

Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“

Draudikas atsisako padengti mirtį dėl vakcinos, nes mirusysis neva dalyvavo eksperimente pats prisiimdamas riziką

Vytautas Sinica. Vyriausybės veiklos apžvalga

Jonas Vaiškūnas. Kalba ne apie kalbą – o apie tai, kur eis demarkacinė linija

Eugenijus Jovaiša. Kalbos išniekinimo projekto autoriai įteisins okupacinių režimų primestą rašybą

Pareigose pažemintas arkivyskupas, susijęs su dokumentu, draudžiančiu laiminti tos pačios lyties poras

Sigitas Besagirskas. Kiek mums kainuos kova su Kinija?

Loreta Strom. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) nerekomenduoja naudoti koronos sertifikato kaip prevencinės priemonės

Peter Kwasniewski. Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.