Geroji Naujiena

Popiežius Pranciškus: Žiūrėkime į Dievo mums duotus ženklus

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gruodžio 31 d. 23:21

0     

    

Popiežius Pranciškus: Žiūrėkime į Dievo mums duotus ženklus

Vatikano radijas

Paskutinės metų dienos vakarą popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo pirmiesiems Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės Mišparams. Per tradicines padėkos už beišbaigiančius metus pamaldas buvo giedamas ketvirtą amžių siekiantis šlovinimo ir dėkojimo himnas „Te Deum“.

„Koks didžiai prasmingas šis mūsų susibūrimas šlovinti Viešpatį užbaigiant šiuos metus, – sakė Pranciškus padėkos Mišparų homilijoje. – Bažnyčia įvairiomis progomis jaučia pareigą su džiaugsmu šlovinti Dievą šios nuo seno ją lydinčios maldos žodžiais. Mes džiaugiamės ir esame dėkingi Dievui už jo buvimą mūsų istorijos įvykiuose. Mes dažnai pajuntame, kad vien mūsų balso negana, kad turime įsijungti į visos Dievo tautos giedamą šlovinimo giesmę. „Te Deum“ giesmėje mes šaukiamės angelų, pranašų, visos kūrinijos pagalbos ir visi kartu šloviname Dievą. Šiuo himnu prisimename visą išganymo istoriją, kurioje slėpiningu Dievu sumanymu turi sau priklausančią vietą ir ką tik praėjusių metų mūsų gyvenimo įvykiai.“

„Šiais Jubiliejaus metais, – kalbėjo popiežius, – ypatingai skamba žodžiai himno pabaigoje: „Būk mums, Viešpatie, gailestingas, nes Tu vienas esi mūsų viltis.“ Mus nuolatos lydintis Dievo gailestingumas padeda suprasti tai, kas jau už mūsų, o viltis mums drąsina žengti į naujus metus.

Galime minėti praėjusių metų dienas vien tik peržvelgdami džiugius arba skausmingus faktus bei įvykius, bet galime taip pat stengtis suprasti, ar jautėme juose atnaujinantį ir mums padedantį Dievo artumą. Turime pamąstyti, ar pasaulio įvykiai klostėsi pagal Dievo valią, ar buvo vadovaujamasi vien žmonių planais, kuriuose daug privačių interesų ir galios siekimo bei smurto.“

„Mūsų akys tebūnie sutelktos visų pirma į ženklus, kuriuos Dievas mums davė, kad pajustume jo gailestingąją meilę, – sakė Pranciškus paskutinės metų dienos vakaro pamaldų homilijoje. – Neužmirškime ir tų dienų, kurias paženklino smurtas, mirties, neapsakomos nekaltųjų, pabėgėlių, neturinčiųjų pastogės, ir stokojančiųjų žmonių kančios. Šių metų dienas pripildė taip pat ir didžiojo gerumo, meilės ir solidarumo gestai, nors apie juos ir nekalbėta televizijos žinių laidose. Blogis neturi ir negali nustelbti šių meilės ženklų. Gėris visada laimi, net jei kartais jis atrodo silpnas ir paslėptas.“

Marijos, Dievo Gimdytojo iškilmės pirmųjų Mišparų homilijos paskutinę dalį popiežius skyrė Romos miestui, kurio vyskupas jis yra. Pranciškus paminėjo sunkumus, su kuriais teko miesto gyventojams susidurti pastaraisiais metais, o taip pat palinkėjo, kad Roma, ištikima savo krikščioniškoms šaknims bei Marijos – Salus populi romani – Romiečių globėjos – užtariama, ir toliau liudytų tikėjimą, svetingumą, brolybę ir taiką. Homiliją Šventasis tėvas užbaigė himną „Te Deum“ užbaigiančiais žodžiais: „Šloviname Tave, Viešpatie. Tu vienas esi mūsų viltis. Nenusivilsime per amžius“.

Mišparams pasibaigus, popiežius Pranciškus išėjo į Šv. Petro aikštę ir aplankė jos centre, prie obelisko, įrengtą Kalėdų prakartėlę.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.