Lietuvos Respublikos Apeliacinio Teismo išteisinantis nuosprendis Eglės Kusaitės byloje skatina šią bylą vertinti ne tik siaurame teisiniame kontekste.
Akivaizdu – pasinaudodama Eglės Kusaitės byla Rusijos žvalgyba atliko operaciją. Ir tos operacijos tikslas buvo ne kas kita, bet Lietuvos ir jos valstybinių institucijų diskreditacija. Kodėl tai sakau? Pirma – kaip pasakė Apeliacinis teismas, nusikaltimo sudėtis atsirado tada, kai buvo išduota Rusijos ambasados viza. Rusijos ambasada ją išdavė, nors buvo gavusi informaciją iš Valstybės saugumo departamento, kad šitas žmogus kelia grėsmę Rusijai. Tačiau vizą išdavė. Rusija pamatė, kad šitą situaciją galima panaudoti tam, kad būtų diskredituota Lietuvos valstybė. Vienaip tuomet, jeigu Valstybės saugumo departamentas būtų leidęs jai išvažiuoti. Rusijoje ji, be abejo, būtų buvusi sulaikyta – būtų pasakyta, kad ši lietuvė atvyko vykdyti Rusijoje teroristinių aktų inspiruota Lietuvos institucijų. Kitaip tuomet, jeigu E.Kusaitę sulaikys VSD – ir tada bus galima vienaip ar kitaip sukelti nepasitenkinimą Valstybės saugumo departamento veiksmais bent šalies viduje.
Taip manau todėl, kad iš vykdyto tyrimo matyti, jog su FSB galėjo būti bendradarbiaujama dar iki E. Kusaitės sulaikymo. Tai buvo bendra Valstybės saugumo departamento ir FSB operacija bendradarbiaujant kovoje prieš terorizmą. Bet VSD neįvertino vieno svarbaus dalyko – kad už FSB stovi ne kas kitas, kaip Rusijos žvalgybos valdyba, ir kad ji būtinai pasinaudos tuo bendradarbiavimu tam, kad būtų diskredituotas pats Valstybės saugumo departamentas.
Bet būta ir kito tikslo. Lietuva ne kartą išreiškė paramą Čečėnijai pasmerkdama karinius nusikaltimus, kurie ten buvo vykdomi. Tokia vienos iš Europos Sąjungos valstybių pozicija buvo nenaudinga Rusijai. Ir Gatajevų byla, ir E.Kusaitės byla buvo pasinaudota taip, kad Lietuva daugiau neberemtų Čečėnijos žmonių, kurių atžvilgiu vykdomi kariniai nusikaltimai, nusikaltimai prieš žmogiškumą. Valstybės saugumo departamentas nesuvokė, kad jie tėra priemonė siekiant tikslų, kurie neturi nieko bendro su Lietuvos valstybės tikslais. Jie kažkodėl šią situaciją įvertino grynai procedūriškai – pagal Baudžiamojo kodekso procesą. Ir visiškai ignoravo tą faktą, kad jie bendradarbiauja su priešiška valstybe, turinčia Lietuvos atžvilgiu priešiškų tikslų. Ir todėl, kad su Rusija bendradarbiavo tarsi su draugiška šalimi, prisiėmė visą atsakomybę už tolesnę to tyrimo eigą. Būtent šito Rusijos žvalgyba ir siekė.
Ir dabar jau galime reziumuoti, kokių tikslų pasiekta ta operacija. Visų pirma, praktiškai nebeliko tokio Čečėnijos žmonių, kurių atžvilgiu yra vykdomi kariniai nusikaltimai ir nusikaltimai prieš žmogiškumą, palaikymo, kokį Lietuva kadaise rodė. Ir jau niekas iš Europos Sąjungos valstybių Čečėnijos klausimo nebekelia. Tokiu būdu Lietuva vienaip ar kitaip buvo padaryta Rusijos įtakos šalimi. Lietuva praktiškai yra išeliminuota iš žmogaus teisių gynėjų – ji nebegali sakyti, kad gina žmogaus teises. Po šito dalyko ji jau nebegali pasisakyti dėl Čečėnijoje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų – žudymų, kankinimų. Kitas dalykas – visa ši byla suskaldė Lietuvos visuomenę, diskreditavo Valstybės saugumo departamentą ir tą pačią Generalinę prokuratūrą. Pasitikėjimas institucijomis, bendradarbiavusiomis su priešiškos valstybės slaptosiomis tarnybomis, joms brangiai kainavo. Kas be ko, toks ir buvo Rusijos žvalgybos tikslas.
Kyla klausimas: kodėl Valstybės saugumo departamentas, tas jo padalinys, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – kova su terorizmu, nesugebėjo įvertinti, kad svetimos valstybės žvalgybos institucija tą kovą gali panaudoti būtent tam, kad būtų diskredituota pati kova su terorizmu?
Yra tiktai du paaiškinimai: vienas – neprofesionalumas, dirbtinai susiaurintas požiūris į atliekamą tyrimą. Antras dalykas – Valstybės saugumo departamente, jo minėtame padalinyje, gali dirbti žmogus, veikiantis Rusijos žvalgybos naudai.
Koks galėtų būti teisinis šios problemos vertinimas? Čia susiduriame su tam tikra procesine inercija. Teismai ar prokuratūra šitą bylą nagrinėjo taip, tarsi tai būtų Lietuvos piliečio atliktas nusikaltimas Lietuvos atžvilgiu, tarkim, ruošimasis pasikėsinti į kokią nors valstybinę instituciją ar valstybės asmenį. Atliekami tam tikri teisiniai procesiniai veiksmai per laiką įgyja pagreitį ir jau sustoti, pasižiūrėti kiek kitaip į tai, kas vyksta, tarsi nebegalima. Toks, manau, ir buvo pagrindinis Rusijos tikslas – užvesti tokį teisinį procesinį suktuką, į kurį įsiveltų kuo daugiau valstybinių institucijų – VSD, prokuratūra, visų instancijų teismai – ir kad taip būtų sukelta kuo daugiau priešiškumo mūsų visuomenėje. Ir visos šios valstybinės institucijos šiame procese buvo diskredituotos.
Ir negali sakyti, kad visi šiame procese dalyvavę asmenys yra akli ar riboti. Žinoma, yra ir tokių, bet šalia tų aklų ar ribotų yra ir tokių, kurie tikrai žino, kur ir kaip nukreipti tą aklumą, tą ribotumą, juo pasinaudoti.
Paskutiniame metiniame pranešime Respublikos prezidentė neigiamai įvertino Valstybės saugumo departamentą ir pakritikavo Generalinę prokuratūrą. Į tai atkreipė dėmesį visi šį pranešimą komentavę ir tuo net stebėjosi. Tačiau svarbu pastebėti ir kitką: tai ji padarė tik dėl vienos bylos, t.y. tik dėl slaptos informacijos nutekinimo bylos, kurioje įtariamoji yra jos artimiausios komandos žmogus – patarėja Daiva Ulbinaitė.
Vertindami piliečių iniciatyvas, pavyzdžiui, 320 000 piliečių paremtą iniciatyvą dėl referendumo, valdantieji nedelsia joms kabinti etiketės, kad tai yra „minkštosios“ Rusijos galios poveikis. O juk ir E.Kusaitės, ir Gatajevų bylose iš tikrųjų buvo panaudotos net nebe „minkštosios“, o tikrai „kietosios“ Rusijos galios, tačiau visi apsiskelbę „minkštųjų“ ir „kietųjų“ galių specialistais kažkodėl iki šiol tyli.
Kas dėl konkrečių pareigūnų. Bet kuris prokuroras tėra tik to proceso, teisinio suktuko, sudėtinė dalis, matanti daug ką per savo prizmę. Tačiau ir E. Kusaitės, ir Gatajevų bylos jau nebepriklauso prokuroro kompetencijai – užkirsti kelią valstybės diskreditavimui ir neįvelti kitų institucijų į tą procesą – kad valstybinės institucijos nepradėtų veikti prieš pačią valstybę – yra VSD kompetencija. Vadinamasis bendradarbiavimas su FSB turėjo būti permąstytas tą pačią akimirką, kai buvo sužinota, jog Rusijos ambasada vis tiek išdavė E.Kusaitei vizą, nors Lietuva ir suteikė neigiamos informacijos apie tą asmenį. Tą pačią akimirką VSD turėjo savęs paklausti: tai reiškia tik viena – norima, kad Lietuva ją sulaikytų. Kodėl? Tai reiškia ir kitką: viskas – čia jau prasidėjo kitas žaidimas. Koks? Buvo pasinaudota mūsų pasitikėjimu, greičiausiai iki tol viskas buvo daroma, kad manytume, jog dalyvaujame bendroje antiteroristinėje operacijoje, tačiau tą pačią akimirką VSD turėjo suvokti: viskas – čia nebėra vien tik antiteroristinė operacija. Arba – šią neva antiteroristinę operaciją Rusija naudoja kitiems tikslams.
Ir tai yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausimas: kas vis dėlto įvėlė Valstybės saugumo departamentą į tokią E. Kusaitės veiksmų tyrimo eigą? Kiek prie to prisidėjo pati Rusijai? O kiek tie asmenys, kurie E. Kusaitės veiksmų tyrimą nukreipė į Valstybės saugumo departamentą. Ir tokio tyrimo lygmuo, ir pats VSD bei FSB glaudus bendradarbiavimas rodo – tą padarė aukštas VSD pareigūnas. Ir tada kyla klausimas: jeigu tas asmuo yra vienas iš vadovų, atsakingų už antiteroristinę veiklą, tai abejočiau, jog tai yra vien tik jo nekompetencija.
Ką mes sužinojome iš VSD šių metų ataskaitos? Kaip jie vertina savo pačių kompetenciją, galimybes kovoti su Lietuvai kylančiomis grėsmėmis? Kad VSD jautriai reaguoja į kritinę nuomonę valdžios atžvilgiu – neva tai gali būti naudinga Rusijai, kad Lietuvai kelia grėsmę tai, jog VSD nežino verslininkų vizitų į Rusiją tikslų ir pan. Dar daugiau – VSD net pasisako, kad jie vadovaujasi kaltumo prezumpcija. Bet tada ir kyla klausimas: kodėl jie tą kaltumo prezumpciją taiko atrankiniu būdu, t.y. asmenims, kurie vienaip ar kitaip išreiškia kritiką vertindami valstybės institucijų ar esamų politikų veiksmus? Ir kodėl kaltumo prezumpcija VSD nesivadovauja tada, kai žmonės ar net jų pačių pareigūnai nori informuoti apie nuslepiamus tyrimus? Turiu omeny tai, kas nutiko aukšto rango Valstybės saugumo departamento karininkui Vytautui Pociūnui po to, kai jis prasitarė apie savo atliktą tyrimą: jis buvo ištremtas į Baltarusiją ir ten žuvo itin mįslingomis aplinkybėmis. Kodėl ta kaltumo prezumpcija buvo pritaikyta Vytautui Giržadui, Vitalijui Gailiui, tačiau ne tiems asmenims, kurie E. Kusaitės byloje atliko veiksmus, priešiškus valstybei, ir tiesiogiai diskreditavo VSD, pakirto visuomenės pasitikėjimą šia institucija? Juk akivaizdu – vadinamojoje „bendroje antiteroristinėje operacijoje“ FSB „bendradarbiavo“ su VSD kaip su pele ir padarė viską, kad VSD galiausiai patektų į spąstus. E. Kusaitės byla – tai Rusijos žvalgybos pelėkautai VSD.
Pastarųjų įvykių Ukrainoje fone pamirštame: Putino Rusijos karinė agresija prieš Europos valstybę Ukrainą prasidėjo ne nuo Gruzijai priklausančių teritorijų užgrobimo, bet nuo brutalaus suverenios Ičkerijos Respublikos sunaikinimo. Būtent tada Putino Rusijos valstybinis terorizmas įstūmė dalį čečėnų į terorizmo žaizdrą ir tai leido Putinui po kovos su tarptautiniu terorizmu skraiste paslėpti toli siekiančius imperinius tikslus. Deja, nesugebėję ar nenorėję laiku tai įvertinti, per tokias inspiruotas E. Kusaitės ir Gatajevų bylas ir mes tampame Putino pagalbininkais, padedančiais paruošti sąlygas būsimai agresijai mūsų pačių atžvilgiu.
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam
Parašyk komentarą
Komentarai
juokinga,nes pasalinus venckiene is gyvuju tarpo kaip dauguma garliavos veikeju,butu padetas taskas visoje pedofilijos byloje.taigi cia parasyti argumentai juokingi,nes jeigu butu uzmusta kameroje venckiene,tai prokurorai ir ekspertai sutartinai patvirtintu,kad uzspringo skrandzio turiniu,arba prigere kriaukleje.
Povilo Urbšio pozicija dėl N.Venckienės apkaltos
2013 rugsėjo 30 d. Panevėžio apylinkės teismas pripažino kaltais dėl tarnybinių pareigų neatlikimo Kauno miesto Panemunės policijos komisariato buvusį viršininką E. Kuckailį ir tyrėją R. Kairienę. Prieš penkerius metus šie pareigūnai pagal D. Kedžio pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dukters tvirkinimo. Dėl šių pareigūnų kaltės nebuvo atlikti neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie būtų leidę nustatyti tiesą byloje. Šio neveikimo kainą žino visa Lietuva – tai žmonių gyvybės, suluošinti Deimantės ir kitų žmonių likimai. Ar dėl šių policijos pareigūnų nusikalstamų veiksmų buvo nors vienas D. Kedžio skundas? Nebuvo. Ar N. Venckienė nors kartą yra pasmerkusi tuos policijos pareigūnus? Nepasmerkė. Negana to, teisiami pareigūnai prašė, kad Venckai būtų apklausti kaip jiems palankūs liudininkai. Būtent šių pareigūnų nusikalstamas neveikimas atvėrė pedofilijos žaizdą, dėl kurios N. Venckienė, pasak jos pasekėjų, neva buvo išvaryta iš Seimo ir pasislėpė, tuo parodydama, jog jos jau nebedomina Deimantės likimas. Kovoti, ko gero, buvo naudinga tol, kol mergaitė buvo jos rankose.
Pedofilijos skandalo įkarštyje už Utenos vaikų namų globotinių tvirkinimą buvo sulaikytas Seimo nario E. Pupinio padėjėjas G. Gaižauskas. Seimo narys neatsisakė savo etatinio padėjėjo sekretoriaus paslaugų, nes laukė, kol byla bus perduota teismui. Anot tuometinio Seimo nario E. Pupinio, tyrimų būna visokių - jie gali tęstis iki begalybės. N. Venckienė ir jos artimiausia aplinka nereikalavo šio Seimo nario politinės atsakomybės už savo elgesį. Šie faktai akivaizdžiai parodo, jog pedofilijos tema Seimo narei N. Venckienei aktuali tiek, kiek naudinga jai asmeniškai.
Dabar daug kalbama apie priešiškų jėgų suinteresuotumą neleisti N. Venckienei grįžti į Lietuvą, tačiau dalis taip teigiančių bet kokia kaina siekia išsaugoti Seimo narės statusą. Jie daro viską, kad N. Venckienė negrįžtų, nes būdama Seimo nare, ji gali tikėtis palankesnio sprendimo dėl politinio prieglobsčio suteikimo kitoje valstybėje.
Nenustebčiau, jeigu svarstymas dėl apkaltos proceso pradėjimo N. Venckienei – tai tik generalinė repeticija dėl Seimo nario V. Uspaskicho, kuris jau buvo pasiprašęs politinio prieglobsčio Rusijoje, kuris nerimastingai laukia Apeliacinio teismo sprendimo ir kuris taip dažnai pastaruoju metu pradėjo važinėti į Rusiją savo asmeniniais reikalais. N. Venckienės atvejis gali tapti precedentu ir V. Uspaskichui. Tada turėsime du Seimo narius užsienyje: vienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitas – Rusijoje. Liks tik organizuoti Seimo išvažiuojamuosius posėdžius, kad užtikrintume šių Seimo narių visavertę parlamentinę veiklą. Juokinga, jeigu nebūtų graudu.
o kur ponas buvo visa procesa ?
kur kiti draugai is seimo buvo ?
juodojo sąrašo atstovas-šiukšlė, ar verta dėl jo paistalų diskutuoti?
Taip, galima sutikti su teiginiu, kad VSD padėjo diskredituoti Lietuvą. Bet negalima nutylėti, kad ir Lietuvos aukštoji valdžia suteikė tokią pat pagalbą. Ir ne tik šioje byloje. Pedofilijos byloje Lietuvos valdžia galutinai diskreditavo teisėsaugą ir Lietuvą. Tai nusikaltimas, prilygintinas valstybės griovimui, pareigūnų priesaikų išdavystei. Už tai tokie pareigūnai nusipelnė būti teisiami. Suprantama, kad Lietuvos “teismai” čia yra bejėgiai ir nekompetentingi.
kiek buvo Rusijos kurstomu konfliktu ir pilietiniu karu, kiek isijungdavo Rusijos saugumo propagandos ruporas- kas karta budavo kartojama: atakuoja “Pabaltijo snaiperiai”, kariauja “smogikai is Lietuvos”, “smogikai is Latvijos”. Tai dabar Rusijos saugumas neabejotinai dekingas Grinai ir Valiui, nes nebereikia juokinti pasauli vien “Pabaltijo snaiperiais”, bet galima propagandai naudoti ir labai konkrecia potencialios “mirtininkes” pavarde. Cia valstybingumui fundamentalus klausimas: kas organizavo tokia LT dovana Rusijos saugumui.
Didžiausia bėda, kad Grybauskaitė ne tik tylėjo, bet ir gynė Griną, Vaišnorą, Valį, Raulušaitį.
Per 5 metus joks žurnalistas nepaklausė Grybauskaitės, kodėl ji taip elgeėsi.
Nesuprantu vieno. Urbšio minimi faktai buvo žinomi seniai. Kodėl jis taip ilgai tylėjo? Kodėl tylėjo beveik visi visų partijų seimo nariai, visi teisininkai?
Gal labai gerai, kad dabar yra nauji prezidento rinkimai. Nes mes dar išgirsime ne tą, apie ką buvo nuslėpta. Visą laiką galvojau, negi juodi debesys bus virš mūsų brangios Lietuvos. Tik vienas aišku, kad Lietuvą valdo juodoji ranka be mūsų aukštų pareigūnų pagalbos, kuriai vadovaujant užmušamas garbus pareigūnas Baltarusijoje. Pamatė, kad nusikaltėlių neieškoma, o pliurpia apie nelaimingą atsitikimą, taip ir prasidėjo pedofilijos byloje tokių nelaimingų atsitikimų virtinė, nepaklusnių žmonių mirtis, liudininkai randami kilpose, balose, psichuškėse. Dabar 100% įsitikinusi, kad Drąsius Kedys buvo uždarytas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, kur buvo nuodijamas vaistais, bei naudojami tramdomi marškiniai ir užmuštas, nes tokioje pozoje rado numestą kaip šunį (Stankūnaitės žodžiai).
Tikiu, kad pagaliau visi šie žmogžudžiai pradės vieną kitą naikintis kaip musės, nes jau lipama ant kulnų visu pagreičiu.
Išeitų, kad VSD ir prokuratūra dirba prieš Lietuvą. Vadovais parinkti dundukai, kurie nemato, kas vyksta jų panosėje. Tik kas juos parinko?
negaliu pamirsti, kad Urbsys seime balsavo uz Venckienes suemima. Kada jis pats atsakys i klausima- kodel jis tai padare?
Ne tik Kusaites byla jie sufabrikavo . Taip pat yra ir su pedofilijos byla . Auksti prokuraturos ir VSD pareigunai isivele i sia istorija uztai byla buvo neistirta o issijuokta padarant aa teva (kuri galimai patys ir nuzude)nusikalteliu .Cia taip pat saugumieciu darbas . Kas pagaliau prades tirti is naujo tokias rezonancines neaiskias bylas o tai daryti butina ,nes suzlugdyti nekaltu zmoniu gyvenimai .
bet tas veikejas pedofilijos byloje palaike pedofilus ir balsavo pries venckiene.gal urbsys viesai gali paaiskint savo veiksmus…
gerbiamas autorius parase tai, kas ir taip seniai akivaizdu. Keli punktai, kuriu nepaminejo autorius:
1. Kusaitei byla buvo sufabrikuota jau po 2008 08 08 ivykiu, kai Rusija pradejo grobikiska kara ir uzpuole Gruzija. T.y. VSD ir FSB bendradarbiavimo del Kusaites metu buvo akivaizdu, kad Rusija pradejo vykdyti karines akcijas tikslu susigrazinti SSSR teritorijas. Uzpuldama Gruzija, Rusija tuo paciu paskelbe kara ir Lietuvai, kadangi Gruzijos precedentas leidzia karine jega uzimti ir Lietuvos teritorija. Taip iseina VSD ir GP veike prieso naudai.
2. Lietuvos teismuose veikia KGB agentai. “KGB veikla Lietuvoje” paskelbe dokumentus, kad vienas iš KLaipėdos apygardos teismo teisėju yra KGB rezervistas, KGB kursuose igijes sifruotojo kvalifikacija. Maza to, jo tinkamumas darbui KGB buvo patikrintas duodant uzduoti slapta irasyti kun.Tamkeviciaus pamoksla. Jam charakteristika , skirta KGB, rase kita teiseja, dabar dirbanti Vilniaus apylinkes teisme. Teisejas, potencialus “KGB sifruotojas” pasiaiskindamas pareiske, kad anketa ne apie ji. Teismu taryba tam pritare. Kada toks kontingentas teiseju, VSD gali fabrikuoti kokias nori bylas. O ir valstybes perversma surengti vieni juokai.
Saugumo departamentui turėtų vadovauti Kastytis Braziulis.
Tiksliai įvardinti Kusaitės operacijos tikslai.
“Valstybės saugumo departamente, jo minėtame padalinyje, gali dirbti žmogus, veikiantis Rusijos žvalgybos naudai”. Tik vienas? Skamba neįtikimai.
Kodėl mėginama suversti kaltę tik ant VSD, o GP aktyvūs kolaborantai su teroristine organizacija FSB paliekami “ne prie ko”, suvedant viską į procesinę rutiną ir teisininkams būdingą ribotumą?
ačiū už drąsą. Prezidentė turėtų atsistatydinti, nes jos paskirti pareigūnai ir suko tą suktuką.
Kas gali paneigti, jog prezidentė dar vis pririšta prie Burokevičiaus, o šis
prie rusiškų tarnybų ir rusų ambasados ir į tą suktuką įtraukti kai kurie
VSD asmenys, kadaise buvę Pociaus bendraminčiai. Šis pastatas apnuodytas tarsi
givsidabrio garais, iš kurio reikia evakuoti ir sugrįžtančius praleist pro
filtrus, kurie užfiksuotų nuodus skleidžiamus spindulius?
Pamanysite, jog tai iš fantastikos pasaulio. Betgi senoji fantastika virto tikrove. Rytų “fantastikos” kūrėjai racionalūs ir puikiai žino mūsų tautiečių silpnas vietas.
O tokia fantastika virtusi tikrove - Lietuvos tragedija.
Visur ir visada reikalaukite, kad kaltieji, Lietuvos išdavikai būtų nubausti kaip karo nusikaltėliai, kitaip jie dauginsis ir dauginsis jeigu mes tylėsim. Nereik pamiršt ir tų kurie tylėjo žinodami, ar tam pritarė.
dėkui autoriui; įdomu, kad minimas istorijas gaubia politinė tyla, nors siuntinėti visuomenės žmonių laiškai ir kt. Kuo kvepia ta tyla? D. Kuoliui, N. Sadūnaitei, N. Puteikiui ir kt. visada tai rūpėjo.
atvirai pasakoma, kad reikia ieskoti konkretaus asmens is VSD - FSB rysininko ar bendradarbio. Kodel JE nesikiso i sia baisia , fabrikuojama byla, kodel nestabde? Ar ne todel, kad viskas atliekama kartu, glaudziai bendradarbiaujant?! Urbsys turetu vadovauti VSD. ir vis tik klausimas islieka atviras ir iki siol neatsakytas- kaip P.Urbsiui pakilo ranka balsuoti uz Venckienes suemima, pasitenkinus tik 12 sek istrauka is mergaites grobimo is gimtu namu?! Taip pat ir Gailius? Ar jis yra liberastu ikaitas, kad pateko i Seima?!