Povilas Urbšys. Nutylėtas Konstitucinio Teismo nutarimas

Tiesos.lt redakcija   2014 m. kovo 11 d. 14:00

6     

    

Povilas Urbšys. Nutylėtas Konstitucinio Teismo nutarimas

Šių metų pradžioje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) netiesiogiai nurodė, kad referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams būtų neteisėtas. Tačiau nei šiame išaiškinime, nei kituose dokumentuose nė žodžiu neužsimenama apie kitą – 1994 m. liepos 22 d. – KT nutarimą.

Tai, kad apie šį labai svarbų nutarimą niekas nekalba, susidaro įspūdis, jog šį dokumentą norima pamiršti, o gal net ignoruoti.

Trumpai priminsiu priešistorę. Tuometinė TS inicijavo piliečių referendumą „Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių bei akcijų ir pažeistos teisėsaugos“ ir pirmą kartą piliečių padedami surinko apie 600 000 parašų.

Tuometinė valdančioji dauguma, kurios pagrindą sudaro LDDP, siekdama, kad referendumas neįvyktų, priėmė Referendumo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo apribota Tautos išraiškos valia. Tada TS kreipėsi į KT prašydama išaiškinti, ar Referendumo įstatymo pakeitimai nepažeidžia Konstitucijos.

Tai, kas įvyko prieš dvidešimt metų, aktualu ir šiandien: kaip ir anuomet, taip ir šiandien kalbama, kad negalima rengti referendumo, kuris turėtų ekonominių pasekmių, kad pirmiausia turėtų būti pakeistas vienas ar kitas Konstitucijos straipsnis ir tik tada gali vykti referendumas dėl naujos įstatymo redakcijos…

Nors pakaktų tiesiog prisiminti, ką KT konstatavo savo 1994 m. liepos 22 d. nutarime:

Konstitucijos 3 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto. Neneigiant to, kad piliečiai turi teisę būti informuojami apie referendumu priimamų įstatymų ar jų nuostatų ekonomines ir kitokias pasekmes, įvairūs referendumui teikiamų klausimų vertinimai galimi agitacijos dėl referendumo metu, tačiau tuo negali būti sąlygojamas referendumo skelbimas ir vykdymas. Todėl susiejant teisę skelbti ir vykdyti referendumą ekonominiais klausimais su ekonominės ekspertizės dėl būsimų pasekmių atlikimu yra ribojamos suverenios Tautos galios, o tai prieštarauja Konstitucijos 3, 4, 9 ir 33 straipsniams.

Tačiau ir dabar, praėjus dvidešimčiai metų, konservatoriai, Tėvynės Sąjungos nariai, patys inicijuoja Vyriausybės išvadų pateikimą dėl ekonominių pasekmių, nors tai, KT nutarimu, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Be to, tąkart KT aiškiai pasisakė ir dėl to, kaip kai kurie konstitucinės teisės žinovai interpretavo šių metų KT išaiškinimą, – neva šiuo metu piliečių inicijuojamas referendumas galėtų įvykti tik tada, jei bus pakeistas Konstitucijos 148 straipsnio 3 dalis.

Prieš dvidešimt metų tuo klausimu KT pasakė:

Kai įstatymo nuostatų projektas teikiamas referendumui, įstatymo leidėjas yra Tauta. Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia. Referendumo įstatymo papildyto 12 straipsnio antrosios dalies nuostata, kad konstatavus referendumui teikiamo teisės akto projekto neatitikimą Konstitucijai „pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas“, susieja referendumo paskelbimą su Konstitucijoje nenumatyta sąlyga – Konstitucijos keitimo klausimo nagrinėjimu. Ši nuostata ydinga ir dėl to, kad Konstitucijos keitimo klausimas būtų nagrinėjamas nežinant Tautos valios, kuri bus pareikšta per balsavimą dėl pateikto referendumui teisės akto projekto. Todėl ši nuostata prieštarauja Konstitucijos 3, 4 ir 9 straipsniams.

Taigi tada KT vienareikšmiškai pareiškė, kad piliečių dalyvavimas valdant šalį yra ypač svarbi, aukščiausia suverenios galios išraiška ir kad būtent per referendumą turi būti nustatyta tikroji tautos valia.

Praėjus dvidešimčiai metų konservatoriai, socialdemokratai, liberalai, darbiečiai ir dalis tvarkiečių Seime, sutelktomis jėgomis, darydami dirbtines kliūtis, bando uzurpuoti aukščiausią žmonių valią.

Tai, kad 1994 metų referendumas vyko rugpjūčio 27 dieną, t.y. paskutinį vasaros savaitgalį, turėjo lemiamos įtakos, jog jis žlugo – tąkart prie balsavimo urnų atėjo mažiau nei 50 procentų balsavimo teisę turinčių piliečių ir referendumo klausimui pritarė tik 36 procentai. Akivaizdu: ir dabar parinkta data, birželio 29 d., siekiama to paties – kad šitas referendumas tiesiog neįvyktų.

Vienintelis skirtumas – 1994 metais, kai LDDP paankstino referendumo laiką, numatydama tokį, kuris nepatogus žmonėms, tuometinė Tėvynės Sąjunga, dabartiniai konservatoriai, protestuodami dėl tokios jų savivalės, paliko salę... Kaip matome, partijos, kurios kadaise konfrontavo dėl politinių vertybių, šiuo metu demonstruoja monolitinę vienybę.

Jau žinoma, kad atskirai surengti referendumą kainuos 12 milijonų litų. Šiame kontekste apgailėtinai skamba Darbo partijos deleguotos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės kalbėjimas apie tai, kad taip elgiamasi tik dėl to, jog žmonės nesusipainiotų – neva jie tokie nesąmoningi, jog nežinos, už ką balsuoja: už referendumą, už prezidentą ar už europarlamentarus. Kai rinkėjas balsuoja už partiją ar prezidentą – jis, suprask, yra sąmoningas, bet kai tik jis paima referendumo biuletenį, jis iškart tampa kažkoks nesusipratėlis…

Taip bandoma įtvirtinti žmonių sąmonėje, kad jie yra minia, kurią reikia ganyti nukreipiant prie vienos ar kitos balsavimo urnos. Taip žeminami ne tik tie, kurie yra už referendumą ir kurių bijomasi, bet ir tie, kurie turi kitokią nuomonę – taip žeminamas mūsų visų orumas.

P.S. Visą nutylimą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą galima perskaityti ČIA.

 

P.P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Taigi       2014-03-11 23:43

KT nieko nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodė, tai konservos su liberastais prikūrė, kad Konstitucinis teismas pasakė, kad referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams būtų neteisėtas. Vieną kartą atidžiai perskaitykite vasario 24 d. nutarimą.

Nežinot paskutinių naujienų?       2014-03-11 21:17

“Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali būti atidėtas” skaitykit delfi
Jeigu bus pažeisti įstatymų reikalavimai, numatantys referendumo surengimo datą, referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams gali būti nukeltas rudeniui, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

pensininkams gražinti       2014-03-11 20:58

pensijas pinigėlių nėra,o atskirai ruošti referendumui jie mes kaip į balą 12000000.Veidmainystė.Reikia pensininkams organizuotis prie seimo ir nurodyti deputatams šaltinius,-nešvaistyti lėšų ir referendumą rengti kartu su rinkimais.

Reikia budėti prie seimo ir       2014-03-11 20:56

viešinti šį KT nutarimą.

Juozas       2014-03-11 18:36

Reiketu rinkejams buti vieningiems ir biuletenius i Europos parlamenta perbraukti, o prezidentu rinkti nepriklausanti jokiai partijai drasu, tvirta, sazininga be jokiu sleifu biografijoje zmogu, kuris tikrai gina liaudi, girdi jos balsa. Mano seima balsuos uz N.Puteiki. Jis nepataikauja partiju lyderiams, turi savo nuomone, todel konservatore Jukneviciene ji lygina su Brazauskiene.

lietuvis        2014-03-11 17:29

slykstu


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.