Teisėkūros iniciatyvos, Seimas

Povilas Urbšys. Nustokime apgaudinėti kitus ir save

Tiesos.lt redakcija   2015 m. rugsėjo 15 d. 17:24

7     

    

Povilas Urbšys. Nustokime apgaudinėti kitus ir save

Seimas, sugiedojęs himno žodžius „ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, atsiraitojęs rankoves kibo į darbą Lietuvos žmonių labui.

Kokie gi tie svarbiausi pradžios darbai? Žinoma, tie, kurie arčiausiai kūno.

Seimo didžiuma ryžtingai ėmėsi konstitucinės pataisos, kuri leistų asmeniui, sulaužiusiam priesaiką, vėl po dešimties metų ją suklijuoti ir prisiekti „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“, lyg nieko nebūtų buvę.

Šiam Seimo sprendimui daugiausia prieštaravo konservatoriai, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos daugumai palaikius, pavyko surinkti konstitucinę balsų daugumą. Matyt, liberalai taip nusprendė atsidėkoti vienam iš liberalizmo idėjų Lietuvoje puoselėtojui, savo bendražygiui ir Liberalų sąjungos pirmininkui, vėliau – Liberalų demokratų partijos įkūrėjui Rolandui Paksui. Žinoma, geriau vėliau, negu niekad.

Kitas Seimo darbo pradžios sprendimas – tai kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos teismai nepažeidžia Tautos – suvereno – teisės išdrįsdami pakartotinai nušalinti nuo pareigų politikus, kuriuos rinkėjai vėl išrenka į tas pačias pareigas ir suteikia tuos pačius valdžios įgaliojimus nešvariems galams paslėpti.

Iš 108 balsavusių Seimo narių net 105 buvo už šį kreipimąsi. Apsivienijo visi – ne tik partiniai, bet ir nepartiniai. Net garsusis antikorupcijos šauklys Naglis Puteikis neatsispyrė pagundai nuspausti mygtuką „už“. Su Linu Balsiu balsavę „prieš“ pasijutome tarsi baltos varnos.

Kai kas pasakys: o kas čia tokio? Pirmuoju atveju konstitucinę pataisą priimti buvo būtina, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Rolando Pakso teises, už priesaikos sulaužymą uždraudusi iki gyvos galvos tapti Seimo nariu ir prezidentu.

Nors tas pats Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad žmogaus pensija – tai turtas, todėl iš pradžių nusavinta, o vėliau grąžinama dalis turi būti paveldima, tačiau mirusių pensininkų (o tokių Lietuvoje 167 tūkst.) artimieji nusavintų pensijų grąžinimo niekaip negali sulaukti, nes, kaip matome, prioritetai – ne tie.

Antruoju atveju Seimas net nesikėsino į Konstituciją. Tik paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar teismų sprendimai nepažeidžia piliečių teises išsirinkti tai, ką jie nori. Šis nesusipratimas kilo, kai teismai korupcinėse bylose dar kartą nuo pareigų nušalino Visagino ir Radviliškio merus, šįkart jau išrinktus tiesiogiai.

Akivaizdu, kad susirūpinimas dėl varžomos žmonių pasirinkimo teisės yra veidmainiškas. Šio kreipimosi tikslas – gauti Konstitucinio Teismo indulgenciją korupciniais nusikaltimais įtariamiems politikams ir ateityje užtikrinti jų neliečiamybę. Tokiu būdu žmonių sąmonėje būtų galutinai įtvirtinta nuostata, jog tokių politinių veikėjų brukimas į valdžią ir jų išrinkimas yra pamatinė mūsų politinės kultūros norma.

Toks kreipimosi atsiradimas Lietuvą dar labiau atitolina nuo vakarietiškos politinės kultūros tradicijų – neįsivaizduoju, kad Anglijos, Švedijos, Danijos ar Islandijos parlamentuose galėtų gimti tokios iniciatyvos. Bet kuris politikas ir politinė jėga, išdrįsusi apie tai net užsiminti, taptų politiniu savižudžiu, nes politinės etikos principai ten netapatinami su baudžiamojo proceso nekaltumo prezumpcija. O štai Rusijoje ar kokioje buvusioje Sovietų Sąjungos Azijos valstybėje tokie kreipimaisi jų parlamentą tik papuoštų.

Jei ir mes tokie norime būti, ką gi. Bet kam tuomet ta vakarietiškos demokratijos kaukė, kuria retkarčiais prisidengiame, ypač kai imame mokyti kitus, kaip reikia teisingai ir sąžiningai gyventi? Nustokime apgaudinėti kitus ir save.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

O kam rašyti       2015-09-16 11:26

jeigu argumentuotas straipsnis jau parašytas? Man honoraro nereikia. Nuorodos į Alfą prie straipsnio nėra, reiškia savo nuomonę tiražuoja.

Vytautui Ju.       2015-09-16 10:55

Tai ir parašyk argumentuotą straipsnį. Kas trukdo?

Vytautas Ju.       2015-09-16 10:27

Būtent, neapgaudinėkite kitų. Alfoje šalia šio straipsnio yra ir V. Vasiliausko straipsnis apie tą patį, tik diametraliai priešingas ir argumentuotas. Nemanau, kad turėčiau kalbėti apie tai, ką talpinti svetainėje, bet objektyvumo ir padorumo dėlei jis turėtų atsidurti šalia šio straipsnio.

Įdomu       2015-09-16 8:18

O ką seimas sako apie tai, kad Konstitucija leidžia seimo nariui sėdėti ir ministro kėdėje? T. y. savo ministerijai priiminėti palankius sprendimus? Arba Tarybos narys sėdi ir ministerijoje, ir miesto taryboje, apie kurios darbą sužino tik iš žiniasklaidos?

Nedaug       2015-09-16 7:42

Nedaug žmonių-dauguma prie lovio.
Dar ir parsidavusią žiniasklaidą visiškai užvaldis ir kiaulių ūkis suklestės.Tai vakcina nuo maro-todėl ir balsuoja sutartinai.

sorry       2015-09-15 18:30

ne ta pirsta paspaudziau. Tai bus +3 smile

kodėl ?       2015-09-15 17:43

Nieko šiais klausimais neparašė portalas puteikio.link


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.