Povilas Urbšys. Kodėl lietuvis turi mažiau galių negu Lietuvos lenkas?

Tiesos.lt redakcija   2014 m. liepos 14 d. 1:39

8     

    

Povilas Urbšys. Kodėl lietuvis turi mažiau galių negu Lietuvos lenkas?

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Tautinių mažumų įstatymą.

Gal nuskambės paradoksaliai: iš principo nesvarbu, koks jis bus, svarbu tai, kad priėmus įstatymą tokiu pavadinimu Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių atstovų statusas pasikeistų iš esmės, – mat pagal tarptautinę teisę tautinių mažumų gyvenama teritorija siejama su jai priklausančiomis etninėmis žemėmis.

Lietuvos lenkai, kalbėdami apie būtinybę priimti Tautinių mažumų įstatymą, apeliuoja į lietuvius, gyvenančius Lenkijos teritorijoje. Ir dvikalbiai užrašai, kuriuos galime pamatyti Punsko krašte, mums dažnai rodomi kaip svarbus argumentas. Tačiau nutylimas vienas esminių skirtumų tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijoje gyvenančių lietuvių: lietuviai Punsko krašte yra tautinė mažuma, gyvenanti savo protėvių etninėse žemėse, ir jai, kaip tautinei mažumai, Lenkija pagal tarptautinius įsipareigojimus privalėjo leisti vartoti dvikalbius užrašus.

O Lietuvos lenkų statusas Lietuvoje yra visai kitas – jie yra tautinė bendrija, dėl istorinių priežasčių susidariusi lietuvių etninėse žemėse, ir, kaip tautinė bendrija, ji turi kitokias teises nei tautinė mažuma. Beje, tautinių mažumų sąvokos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra – matyt, Konstitucijos kūrėjai suvokė, kad kitoks tautybių, gyvenančių Lietuvoje, teisinis statusas iškreiptų istorinį ir teisinį santykį su Lietuvos valstybe.

Štai kodėl Tautinių mažumų įstatymu, nesvarbu, koks būtų jo turinys, mes iškreiptume savo tautos istoriją – juk Lietuvoje nėra kitų tautybių etninių žemių. Ir todėl Tautinių mažumų įstatymas reikštų, kad mes patys, savo noru atsisakome lietuvių tautai priklausančių etninių žemių Lietuvoje, kuriose kompaktiškai gyvena ne lietuvių tautybių žmonės. Užliptume vėl ant to paties grėblio kaip ir 1989 metais, kai LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė ne Tautinių bendrijų, bet Tautinių mažumų įstatymą – jo neigiamas pasekmes jaučiame ir šiandieną.

Be to, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisos atveria papildomą galimybę sukurti paralelinę asmenvardžių sistemą mūsų valstybėje bei valstybinėse institucijose ir tokiu būdu dar labiau padėtų įtvirtinti tautinių bendruomenių išskirtinį statusą Lietuvos valstybėje.

Lietuvos Seime yra pritarta ir Politinių partijų įstatymo pataisoms, kuriomis išbraukiama kaip privaloma nuostata, kad Lietuvos politinių partijų veikloje gali dalyvauti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Ši nuostata į Lietuvos įstatymus įtraukiama vadovaujantis Lietuvos pasirašyta Stojimo į ES sutartimi. Jeigu bus priimta tokia Politinių partijų įstatymo nuostata, jose galės dalyvauti ir kitų valstybių piliečiai iš Europos Sąjungos, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Pagal šį įstatymą jie galės „formuoti ir išreikšti savo interesus ir politinę valią, dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą ir į savivaldybių tarybas“.

Turint omenyje, kad Lietuvos žmonių ir valdžios susvetimėjimas tik stiprėja, tad ir kitų tautybių atstovų, ypatingai Lietuvos lenkų, noras turėti kitokį – išskirtinį – statusą tik stiprės: kaip ir lietuviai, jie nesijaučia visaverčiais Lietuvos valstybės piliečiais. Ir jei lietuviai tam bando priešintis spontaniškai ir neorganizuotai, tai Lenkų rinkimų akcija šį nusivylimą Lietuvos valdžia išnaudoja Lietuvos lenkų bendruomenės pilietiniam tautiniam susitelkimui.

Manau, paminėti įstatymai – Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose bei Politinių partijų – sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos lenkų bendruomenei dar labiau įtvirtinti savo identitetą ateityje ir imtis aktyvesnio politinio veikimo – kelti reikalavimus, kad būtų pripažintas išskirtinis jų gyvenamosios teritorijos administracinis statusas. Toks veiksmas išties būtų logiškas – juk Tautinių mažumų įstatymas Lietuvos lenkams, gyvenantiems Vilniaus krašte, leis teigti, jog jie gyvena neva jiems priklausančiose etninėse žemėse. Ir būtų keista, kad jie nepasinaudotų suteiktomis galimybėmis sustiprinti savo tautiniu pagrindu sukurtą partiją ne Lietuvos piliečiais.

Tokiu būdu sisteminių Lietuvos politinių partijų savanaudiškumas ir trumparegiškumas jau ima veikti prieš Lietuvos valstybę, esminius jos pagrindus. Galima suprasti, kodėl Lietuvos lenkai sovietiniais laikais tapatino save ne su Lietuva, o su tam tikra Sovietų Sąjungos teritorija. Ir tai suprantama – sovietinė valdžia ir neskatino Lietuvos lenkų integruotis į lietuvių visuomenę. Tačiau ir po nepriklausomybės atgavimo nė viena Lietuvos politinė partija nejautė poreikio suformuoti strategiją, kaip integruoti Vilniaus krašte gyvenančius Lietuvos lenkus į atsikūrusią Lietuvos valstybę ir paversti juos visaverte Lietuvos pilietinės visuomenės dalimi. Deja, visiškai taip pat nutiko ir su Lietuvos lietuviais.

Tą vakuumą užpildė lyderiai, atsiradę iš pačių Lietuvos lenkų, kurie ir ėmėsi tą visuomenės dalį pilietinti – burti Lietuvos lenkus kaip politinę bendruomenę. Norime to ar nenorime, bet dabar jau turime pripažinti, kad Vilniaus krašto lenkai Lietuvoje yra viena pilietiškiausia ir labiausiai susitelkusi mūsų visuomenės dalis.

Lietuvio nusivylimas savo valstybe virto abejingumu jos likimui, o Lietuvos lenko – veikimu už savo išlikimą. Todėl dalis lietuvių į valdžią renka tuos, kurie rūpinasi tik savo išlikimu, o Lietuvos lenkai renka tuos, kuriems rūpi bendruomenės išlikimas. Gal būtent todėl šiandien lietuvis jaučiasi turįs mažiau galių negu Lietuvos lenkas? Nors ir vieną, ir kitą jų išrinkti atstovai siekia atskirti nuo Lietuvos valstybės.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tamsta,       2014-07-17 9:38

dėl Venckienės aš parašiau savo nuomonę. Labai užjaučiu tą šeimą, tačiau kovojantis žmogus turėjo solidžiau elgtis, nereikėjo taip užgauliai kalbėti, o svarbiausiai mažiau pasitikėti politikais.

> Gerb. " kas link Venckienės"       2014-07-16 3:04

Lietuvoj “tiesos” prabilo ir dvieju mergaiciu asaromis. Jus pagalvojot apie Venckienes sunu? Ir dar, jei jis taip mano, “kad tiesos reikia ieškoti Lietuvoje, net jeigu ir pasiliktum vienas”( tik Jus pacituoju)- tai Lietuvoj nepasiliksi vienas karys savo noru- busi paliktas su visais jau esanciais po velena. Ar tikrai nuosirdziai pateisinat Urbsio pozicija?

to Gerb. Ulai        2014-07-15 21:02

Povilo Urbšio pozicija dėl N.Venckienės apkaltos
( Ištrauka iš 2013 11 26 posedžio stenogramos )
 

2013 rug­sė­jo 30 d. Pa­ne­vė­žio apy­lin­kės teis­mas pri­pa­ži­no kal­tais dėl tar­ny­bi­nių pa­rei­gų ne­at­li­ki­mo Kau­no mies­to Pa­ne­mu­nės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­vu­sį vir­ši­nin­ką E. Kuc­kai­lį ir ty­rė­ją R. Kai­rie­nę. Prieš pen­ke­rius me­tus šie pareigūnai pa­gal D. Ke­džio pa­reiš­ki­mą pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl dukters tvir­ki­ni­mo. Dėl šių pa­rei­gū­nų kal­tės ne­bu­vo at­lik­ti ne­ati­dė­lio­ti­ni iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mai, ku­rie bū­tų lei­dę nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je. Šio ne­vei­ki­mo kai­ną ži­no vi­sa Lie­tu­va – tai žmo­nių gy­vy­bės, su­luo­šin­ti Dei­man­tės ir ki­tų žmo­nių li­ki­mai. Ar dėl šių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų nu­si­kals­ta­mų veiks­mų bu­vo nors vie­nas D. Ke­džio skun­das? Ne­bu­vo. Ar N. Venc­kie­nė nors kar­tą yra pa­smer­ku­si tuos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus? Ne­pa­smer­kė. Ne­ga­na to, tei­sia­mi pa­rei­gū­nai pra­šė, kad Venc­kai bū­tų ap­klaus­ti kaip jiems pa­lan­kūs liu­di­nin­kai. Bū­tent šių pa­rei­gū­nų nu­si­kals­ta­mas ne­vei­ki­mas at­vė­rė pe­do­fi­li­jos žaiz­dą, dėl ku­rios N. Venc­kie­nė, pa­sak jos pa­se­kė­jų, ne­va bu­vo iš­va­ry­ta iš Sei­mo ir pa­si­slė­pė, tuo pa­ro­dy­da­ma, jog jos jau ne­be­do­mi­na Dei­man­tės li­ki­mas. Kovoti, ko ge­ro, bu­vo nau­din­ga tol, kol mergaitė buvo jos ran­ko­se.

Pe­do­fi­li­jos skan­da­lo įkarš­ty­je už Ute­nos vai­kų na­mų glo­bo­ti­nių tvir­ki­ni­mą bu­vo su­lai­ky­tas Sei­mo na­rio E. Pu­pi­nio pa­dė­jė­jas G. Gai­žaus­kas. Sei­mo na­rys ne­at­si­sa­kė sa­vo eta­ti­nio pa­dė­jė­jo sek­re­to­riaus pa­slau­gų, nes lau­kė, kol by­la bus per­duo­ta teis­mui. Anot tuo­me­ti­nio Sei­mo na­rio E. Pu­pi­nio, ty­ri­mų bū­na vi­so­kių - jie ga­li tęs­tis iki be­ga­ly­bės. N. Venc­kie­nė ir jos ar­ti­miau­sia ap­lin­ka ne­rei­ka­la­vo šio Sei­mo na­rio po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės už savo el­ge­sį. Šie fak­tai aki­vaiz­džiai pa­ro­do, jog pe­do­fi­li­jos te­ma Sei­mo na­rei N. Venc­kie­nei ak­tu­a­li tiek, kiek nau­din­ga jai as­me­niš­kai.

kas link Venckienės       2014-07-15 12:21

Manau, kad Povilas Urbšys yra iš tų politikų, kurie mano, kad tiesos reikia ieškoti Lietuvoje, net jeigu ir pasiliktum vienas.

Gerb. Ulai       2014-07-14 15:39

As irgi gerbiu P.Urbsy uz daug dalyku,-ir tikrai nuosirdziai. Bet-kai perskaiciau, jog Jis balsavo UZ Venckienes imuniteto atemima,-negalejau atsikvoseti!Vat, galite Pati pasiklausti P.Urbsio atsakymo.- Man Jis neatsake. Sekmes!

Klausimas autoriui       2014-07-14 15:14

Kodėl niekas iš seimūnų nepaprieštaravo, kad konstitucija neleidžia ne piliečiams dalyvauti partijų veikloje?

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/tiesos.lt-skaitytoja-emilija-kai-pamirstama-lietuvos-respublikos-konstituci

Ūla       2014-07-14 7:18

labai teisingos įžvalgos, tačiau tokia situacija buvo užprogramuota dar 1990 m., kada AT deputatai riejosi tarp savęs dėl įtakų ir postų ir mažiausiai galvojo apie valstybę. Mumyse dar labai gajus manymas, kad vienas žmogus esantis valdžioje, gali ką nors pakeisti….Gerbiu Urbšį už jo pastangas “pažadinti” žmones mąstymui ir darbui, o ne tik “veblenimui apie atsiprašymus”. Gerbiu ir už tai, kad šis žmogus savo gyvenime vadovavosi vertybėmis. Kas jį pažinojo ir pažįsta, žino, kad ištikus nelaimei visada gausi patarimą ir pagalbą. Žmogus jo vertybių skalėje visada buvo pirmiausiai (nepriklausomai nuo tautybės ar partiškumo). Smagu, kad toks doras pilietis (valstybininkas) atėjo į politiką.

Atsakymas paprastas       2014-07-14 5:31

Todėl, kad valdžiagyviai sėdintys prie valdiško lovio beveik visi sulindę Lenkijos užpakalyje ir bijo, kad jų iš ten ne išperstų nes labai ir ilgai teks Lenkijos atsiprašinėti visai Lietuvai taip kaip padarė ministeris Linkevičius.


Rekomenduojame

Lietuva švenčia! Kovo 11-oji Los Andželo Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje

Geroji Naujiena: Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų (Mt 4, 4b)

Kodėl remiame Vytautą Radžvilą ir jo vadovaujamą sąrašą Europos Parlamento rinkimuose? Pasirašykite ir jūs

Nacionalinės eitynės „Už tikrą – Kovo 11-osios Lietuvą!“

Girios rauda: Dzūkija

Piketas: 12 val. prie G. Nausėdos štabo – prieš Lino Slušnio politiką vaiko teisių klausimais

Arvydas Juozaitis. Apie Kremliaus darbotvarkę ir nacionalinę vienybę

Algimantas Rusteika. Taip dirba tikros valstybės

Arvydas Juozaitis jauniesiems politologams: Lietuvoje turi būti daugiau Lietuvos (papildyta kokybiško garso video įrašu)

Audrius Bačiulis. Apie klastą ir klastūnus politikoje

Jurga Lago. Kodėl aš nesu feministė

Vytautas Radžvilas. Beliko žengti vieną mažyti žingsnelį…

Diskusija „Quo vadis, Europa?“ (R. Ozolo knygos „Pasaulis grįžta namo. Eurorealisto užrašai“ pristatymas)

Šeimos nepasiduoda – registruotos naujos pataisos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui

Česlovas Iškauskas. Nacionalizmas, patriotizmas, tautiškumas – atgyvenusios sąvokos?

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso

Algimantas Rusteika. Štai iš kur tas déjà vu

Sarah Kramer. Kolorado valstija nutraukė kovą prieš konditerį dėl jo religinių įsitikimų

Algimantas Rusteika. Politinės veidmainystės epocha

Arūnas Svitojus. Apie diskriminacinį ES žemės ūkio politikos pobūdį

Artūras Vaškevičius: Ar kada nors rasis politinė jėga, kuri turėtų drąsos Lietuvos savivaldai atiduoti savivaldą, atiduoti demokratiją?

LAT neskundžiama nutartimi nutraukė Laimutės Kedienės teisminį persekiojimą dėl himno išniekinimo ir prokuroro K.Betingio neva melagingo įskundimo

Žinių radijas: Ar Europa pavojuje?

Nuo bačkos. Emanuelis Macronas: Kartu privalome naujai išrasti mūsų civilizacijos formas šiame besikeičiančiame pasaulyje

Knygų mugės naujienos. „Europos Sąjunga civilizacinėje geopolitikoje“

Raimondas Navickas. Tai, ką jūs išdarinėjate, nėra joks Žodžio laisvės gynimas!

Kas ir kaip Europai [?] skambina varpais? Vido Rachlevičiaus požiūris

Rinkimų rezultatai. Tomo Baranausko pasidalijimai

Vytautas Radžvilas. Nelygybė ir skurdas – neišvengiama ekonominės kolonijos dalia

Algimantas Rusteika. Pabalsavom. O gal palaidojom. Bet estus ir vėl aplenksim

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.