Įžvalgos

Povilas Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti

Tiesos.lt redakcija   2015 m. kovo 18 d. 1:54

4     

    

Povilas Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti

Nutilus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio šventiniam gaudesiui, ausyse tebeaidi įvairių valdžios atstovų žodžiai apie Tautą, Lietuvą ir apie pavojus, kylančius jos Laisvei.

Kovo pradžioje, dar prieš nugriaudžiant šventinėms salvėms, Lietuvos valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė mums ir tarptautinei bendruomenei garsiai pareiškė, kad Baltijos šalims iškilo reali Rusijos grėsmė, todėl jos turi būti pasirengusios savarankiškai atremti atakas mažiausiai tris dienas, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai.

Daugelis sutiks: turime būti pasiruošę ne tik trijų dienų gynybai, bet ir įgyvendinti atgrasymo principą – dabar kaip niekad svarbu savo gynybos politiką grįsti ne tiek karine galia, kiek visų piliečių pasiryžimu besąlygiškam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Tik Tautos pilietinio pasipriešinimo dvasia persmelktas pasiryžimas atgrasytų bet kokį agresorių nuo neapgalvotų veiksmų, todėl didžiųjų valstybių geopolitinių galių lauke esanti maža valstybė tiesiog privalo savo piliečius ugdyti ir parengti šiam besąlygiškam pilietiniam pasipriešinimui.

Deja, per 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus valdžia, nesvarbu, kokių partinių atspalvių ji buvo, šį procesą tik imitavo ir pavertė farsu.

Valstybės pilietinio pasipriešinimo rengimo centras buvo įsteigtas tik 2000-aisiais metais, praėjus net dešimčiai metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Po metų krašto apsaugos ministras susizgribo patvirtinti centro veiklos programą, kurios pagrindinis tikslas – parengti Lietuvos visuomenę pilietiniam pasipriešinimui agresijos atveju.

Matyt, ši programa ir minėto centro veikla buvo taip gerai įslaptinta, kad visuomenės rengimas pilietiniam pasipriešinimui vyko net pačiai visuomenei nesuvokiant, jog ji yra jau 15 metų rengiama veikti dienai X. Šių metų sausio mėnesį paslaptingasis centras transformavosi į Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo centrą.

Neabejoju – mokesčių mokėtojai dosniai sumokėjo už šios programos įgyvendinimą. Ko gero, ne vienas tos slaptos misijos dalyvis buvo apdalintas aukštais kariniais laipsniais ir valstybės apdovanojimais.

Deja, su pilietiniu ir tautiniu ugdymu mūsų valstybėje vyko dar keistesni dalykai. Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa Seimo nutarimu buvo patvirtinta 2006-aiasiais metais, t. y. praėjus net 16-ai metų po Nepriklausomybės atkūrimo.

Žinoma, geriau vėliau negu niekada.

Tiesa, tuometinė valdžia šią programą koordinuoti patikėjo ne kam kitam, o… Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui. Gal tokiu būdu esantys valdžioje tiesiog išreiškė savo išankstinį požiūrį į pilietinę Tautą – priskyrė ją prie mažumų?

Iki 2009 metų šiai programai įgyvendinti buvo skiriama po 8 mln. Lt. Švietimo įstaigose po truputį pradėjo įsibėgėti kryptingas pilietinio ugdymo procesas. Sužibo viltis, jog dar ne viskas žuvę. 

Tačiau užklupus ekonominei krizei, švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui pritariant, be jokių skrupulų minėtos programos finansavimą sumažino iki 100 tūkst. Lt.

Jei tikėtume spauda, 2012 metais ministerijų kabinetuose valdžios atstovai tyliai patys sau paskelbė, jog Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa baigta. O kad liaudis ir valdžia neliktų be švenčių ir iškilmingų minėjimų, A. Kubiliaus siūlymu, buvo patvirtinta Istorinės atminties puoselėjimo programa – rūpintis istorijai ir kultūrai svarbių datų ir įvykių paminėjimu. Pilietinis ir tautinis ugdymas buvo paliktas savieigai, nors tais pačiais 2012 metais Pilietinės visuomenės instituto atliktas Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimas prikišamai rodė, kad net ir aktyviau dalyvaudami pilietinėse veiklose, žmonės tai daro labiau dėl asmeninių priežasčių nei dėl bendro valstybės gyvenimo.

Ir štai šiomis dienomis iš Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų pradėjo sklisti pirmieji gyvybės signalai, teikiantys vilčių, jog bandoma prikelti iš mirusiųjų visuotinio pilietinio pasipriešinimo ir pilietinio-tautinio ugdymo idėją. Nejaugi visuomenės pilietinis rengimas besąlygiškam visuotiniam pasipriešinimui bus legalizuotas ir susietas su reanimuojama Ilgalaike pilietinio ir tautinio ugdymo programa?

Neseniai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka veiksmingą kovą su agresoriumi tiesiogiai susiejo ne tiek su nauja ginkluote, kiek su nauju kultūros modelio sukūrimu, kuris ir neleistų išplauti nacionalinės tapatybės, ją apsaugotų.

Už šį susivokimą šalis sumokėjo didžiulę kainą – prarasta dalis rytų Ukrainos teritorijų, šimtai tūkstančių pabėgėlių netekę namų, artimieji aprauda 6 tūkst. žuvusiųjų.

O kiek dar kartų turėsime prarasti Nepriklausomybę, kiek tose kovose už Lietuvos žemelę praliesime kraujo, kad mūsų valstybės politinis elitas susivoktų, jog valstybės gynybinę galią tiesiogiai lemia išsaugota nacionalinė tapatybė ir subrandinta pilietinė Tauta?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

DE ŽAVU       2015-03-18 14:33

Seimo aštuoniasdešimtukas su dvylikos sekundžių filmuku nugramzdino Tiesą Lietuvoje į tokį gylį, iš kurio neįmanoma išplaukti.Tai nereikia dabar verkšlenti ir skųstis tautai.

to6:36       2015-03-18 12:07

Pritariu jums…Niekas nieko nereikalaus ,nes turbut tai valst paslaptis?Ir kaip rasotedel ekstradicijos ,tai visiskai jums pritariu ,kad rengti bijomasi..Apsijuokti taigi nesinori.

KGB-komunistai valdo ir toliau       2015-03-18 8:30

blogis, KGB-komunistai valdo ir smaugia ir toliau Lietuvą.
emigracija, korupcija, šildymo sąskaitos, savižudybės, lezbijietė pusžydė bolševikė prezidentė ir t.t. ir t.t…
liustracijos nebuvimo ir politiškai korektiško elgesio pasekmės.

Pritariu P.Urbsiui,       2015-03-18 7:36

sutinku su juo, bet galvoje vis kirba ikyri mintis- kodel jam pakako 12 sek., kad balsuotu uz N.Venckienes suemima. Juk PEDOFILIJA Lituvoje yra ir jos mastai baisus. Siandien Viesvile, vakar - Sveksna, uzuzvakar - Pikeliskes ir t.t. Kad venckienei netaikoma ekstradicija, jos neieskoma, tik pavirtina, kad byla kurpiama ir susiuta baltais siulais, Venckienes ir jos bylos nagrinejimo NEBEBUS! Juk baimiu pilni klynai. Tikeciausi is p.Urbsio - pareikalavimo visu vaiku skriaudiku bylu nagrinejimo VIESUMO! Kodel nebuvo pritarta N.Venckienes istaymo pataisoms del bausmiu sugrieztinimo pedofilams. Varkala turetu vel tuos projektus pristatyti. Slykstu gyventi Lietuvoje, kai neteisybe visur r kiekviename zingsnyje- is didvyriu patapome nusikalteliais.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.