Povilas Urbšys. Kodėl esame „Grūto parko“ žaisliukai

Tiesos.lt redakcija   2014 m. birželio 25 d. 3:14

14     

    

Povilas Urbšys. Kodėl esame „Grūto parko“ žaisliukai

Europos Taryba, įsteigta 1949 metais, gerokai prieš Europos Sąjungos sukūrimą, taip suformulavo vieną iš pagrindinių savo tikslų – ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą. 1985 metais Europos Tarybos valstybės narės priėmė Europos vietos savivaldos chartiją, kurioje konstatavo, jog savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas, o piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų.

Daugelis iš sovietinės tironijos išsivadavusių Rytų Europos valstybių būtent taip suvokė naujos – pilietinės – visuomenės kūrimą. Nuo 1990 metų šiose postkomunistinėse šalyse buvo pradėtos savivaldos reformos smulkinant administracinius teritorinius vienetus. Reformų pagrindinis tikslas – savo piliečiams suteikti realias savivaldos galias, priartinti savivaldą prie žmogaus, o ne partijos poreikių. Pavyzdžiui, savivaldybių skaičius Slovėnijoje po nepriklausomybės paskelbimo nuo 1991 m. iki 2008 m. išaugo nuo 62 iki 210, Vengrijoje – beveik dvigubai: nuo 1610 iki 3135, Slovakijoje 1989–2002 m. – nuo 2694 iki 2891, ten net 68 proc. savivaldybių gyventojų skaičius yra mažesnis nei tūkstantis. Čekijoje po įvykdytos reformos keturis penktadalius žemiausios savivaldos grandies – komunų – sudaro taip pat mažiau nei tūkstantis gyventojų. Nors Estija ir Latvija formavo vieną savivaldos lygį, tačiau net ir turėdamos rusakalbių problemą savo valstybėse drąsiai smulkino iš sovietinių laikų paveldėtus savivaldybių teritorinius vienetus: Estijoje šiuo metu yra 226 savivaldybės, o Latvijoje – 119. Tokiu būdu buvo padėti pagrindai kurti valstybę ne tenkinant politinių partijų poreikius, o atstovaujant piliečių interesams.

Lietuva dešiniųjų ir kairiųjų partijų sovietinio mentaliteto lyderių dėka liko šio proceso nuošalyje. Su savo sustambintomis šešiomis dešimtimis savivaldybių tapome tarsi sala Europos demokratinių valstybių žemėlapyje, nors net Maltos saloje, kurioje gyvena 418 tūkst. gyventojų, jų yra daugiau – 68. Be to, Lietuvoje savivaldybių tarybos renkamos rinkiminėse apygardose, suskirstytose pagal šiuos sovietinius teritorinius darinius – atlikti tik daliniai, kosmetiniai pakeitimai. Objektyvumo dėlei reikia pažymėti, jog sovietiniais laikais, be rajonų, buvo ir smulkesnių darinių – apylinkių. Visuose šiuose sovietinės savivaldos lygmenyse komunistų valdžia leido imituoti demokratiją – rinkti valdžią vienmandatėse apygardose. Dabartinė nepriklausomos Lietuvos valdžia net ir tokiai imitacijai be ceremonijų padarė galą. Išties paradoksalu: rinkimų teisę turintys piliečiai pusę Seimo narių gali išrinkti pagal partinius sąrašus, o kitą pusę – vienmandatėse apygardose, o vietos savivaldoje, kuri turėtų būti arčiausiai žmonių poreikių, LR piliečiai gali rinktis tik pagal jiems pasiūlytus sąrašus ir tik išsaugotose sovietinio dydžio savivaldybių rinkimų apygardose. 

Kai kas gali prieštarauti, jog, pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje į vietos savivaldybių tarybas taip pat renkama tik pagal sąrašus. Kaip minėjau, ten savivaldybės teritoriniai vienetai smulkesni. Vidutiniškai vienoje Estijos savivaldybėje gyvena 5 930, Latvijos – 18 820, o Lietuvos – 54 780 gyventojų. Atitinkamai savivaldybių rinkimų apygardų skaičius Estijoje – 222 (vidutinis rinkėjų skaičius – 5055), Latvijoje – 119 (vidutinis rinkėjų skaičius – 12 533), o Lietuvoje – 60 (vidutinis rinkėjų skaičius – 42 555).

Smulkių savivaldybių privalumai yra jau seniai nustatyti mokslininkų, tyrinėjančių viešojo administravimo sritį. Vadinamoji savivaldybių teritorijų fragmentacija (sumažinimas) tiesiogiai įtakoja glaudesnį vietos valdžios atstovų ir gyventojų bendravimą, aiškesnį vietos valdžios atstovų atsakomybės ir atskaitomybės mechanizmą, stiprina gyventojų iniciatyvą dalyvauti vietos bendruomenės gyvenime, mažina biurokratizmo apraiškas, skatina teritorinių savivaldybių konkurenciją bei inovacinę veiklą ir pan.

Deja, Lietuvos politinės partijos, nuo kurių priklauso sprendimai, vis dar atsisako suvokti, jog piliečių įsitraukimas į valstybės reikalų tvarkymą yra tiesiogiai susijęs su mūsų krašto gerove ir saugumu. Sustabarėjusių partinių „vadukų“ mentalitete giliai įsitvirtinusi nuostata, jog ne partijos turi tarnauti žmonėms, o žmonės turi aptarnauti partijas. Kol vyraus tokia nuostata, neverta tikėtis ir sprendimų, kuriais būtų sumažintos savivaldybių teritorijos ar būtų nuspręsta savivaldybės tarybos narius rinkti ne pagal sąrašus, o vienmandatėse apygardose, merus – tiesiogiai, išlaisvinant juos nuo partinių įsipareigojimų, suteikiant veiksmingas galias savivaldybės administracijai. Nebus išdrįsta atkurti ir pirmąjį savivaldybės lygmenį – seniūnijas su tarybomis ir tiesiogiai išrinktais seniūnais, panaikinti butaforinius seniūnaičius ir kvaziregionines tarybas pakeisti realiomis regioninio lygmens piliečių atstovybėmis.

Baigiantis pavasario sesijai buvo pabandyta pateikti apsvarstyti keletą metų Seimo stalčiuose dūlėjusį pasiūlymą esamas sustambintas savivaldybės rinkimų apygardas padaryti smulkesnes ir jose rinkti tarybos narius iš mažesnių sąrašų – ir taip nustatyti didesnę renkamų savivaldybės tarybos narių atsakomybę bei glaudesnį ryšį su juos renkančiais žmonėmis. Pagal projektą tokių apygardų sąrašuose galėtų būti nuo dviejų iki penkių kandidatų, kandidatai būtų renkami konkrečių savivaldybės teritorijų gyventojų balsais. Taip išrinkti savivaldybės tarybos nariai būtų tiesiogiai priartinti prie konkrečios gyvenamosios teritorijos problemų sprendimo – juk dabar žmonės, susidūrę su problemomis savo gyvenamojoje vietoje, niekaip negali prisišaukti tarybos narių, urmu išrinktų sustambintose sovietinio tipo savivaldybės rinkimų apygardose. Dėl tos priežasties atskiros savivaldybės gyvenamosios teritorijos tvarkomos netolygiai, o vietos savivaldybės tarybos nariai kai kuriose vietose yra visiškai nepažįstami. Nėra ir veiksmingo ryšio su vietos bendruomenėmis, kurių Lietuvoje jau yra apie 2000.

Tokio pasiūlymo pranašumų yra ir daugiau: rinkdami savo atstovus sumažintose apygardose žmonės turėtų aiškesnių kriterijų, ir kaip vertinti kandidatus – jų rinkimines programas, kaip tam tikrų tos vietos žmonėms rūpimų problemų sprendimo būdus, ir pačių kandidatų gebėjimus atstovauti jų interesams.

Kita vertus, tai sudarytų sąlygas pačioms partijoms ugdyti realius savo lyderius – juos pasirinktų žmonės, o ne partijų vadovybės. Galbūt todėl į šį siūlymą labai neigiamai sureagavo sustabarėjusių partijų vadovai – jie iškart suprato, kad siūloma rinkimų sistema atims iš jų galią formuoti rinkimų sąrašus pagal lojalumą vadukams, o partijos viduje atsiras konkurencija – lyderiai, kurie gali būti išrinkti žmonių tiesiogiai.

Tai, kad prieš šitą siūlymą susivienijo ir dešinieji, ir kairieji, – joks atsitiktinumas. Vienas iš pagrindinių iniciatorių, blokavusių šitas pataisas, buvo konservatorius Jurgis Razma, per svarstymus komitetų posėdžiuose pademonstravęs komunistinių laikų partinio veikėjo mentalitetą. Savivaldybių asociacijos merai su R. Malinausku priešakyje pareiškė tuos pačius nuogąstavimus. Tai irgi nieko nuostabaus – jiems partija yra tarsi įmonė, kurioje spręsti turi akcijų valdytojai. J. Razmos pasiūlymą atmesti šį projektą palaikė bolševikinė šio Seimo dauguma, susidariusi iš konservatorių, socialdemokratų, Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio balsų – jų sprendimu sovietinės savivaldos teritorijų suskirstymas liko nepajudintas.

Jau kuris laikas politologai pabrėžia: partijoms stinga naujų idėjų, trūksta naujų lyderių. Bet juk lyderiai savaime, iš niekur nieko neatsiranda – tik tiesiogiai dalyvaudami politikoje, kuri pirmiausia atstovauja viešajam interesui. Būtent savivalda ir yra ta pirmoji pakopa, kurioje ugdomi politikai. Su patirtim, atsinešta iš savivaldos, su tomis nuostatomis jie toliau formuoja ir politiką Seime. Tik piliečių savivalda gali išugdyti politinius lyderius, kurie atstovautų žmonių interesams. Deja, reali savivalda sustabarėjusios partijoms nereikalinga, nes joms savivalda tėra ūkinių reikalų tvarkymas tuo pačiu tenkinant finansinių grupių interesus, grimztant į korupcinį liūną.

Kas ugdo mūsų politikus? Kas ugdo pilietinį sąmoningumą? Jeigu mes išsaugojome savivaldoje tuos pačius sovietinių savivaldybių darinius su kosmetiniais pakeitimais, akivaizdu – šitoje aplinkoje nieko naujo ir negali atsirasti. Mes tik patobulinome sovietinę sistemą, renovavome sovietinę stagnaciją. O paskui stebimės: ir kodėl pas mus niekas nevyksta, kodėl nesiformuoja pilietinė visuomenė?

Visa tai matydami turime pripažinti: niekas nesikeis tol, kol nepasikeis politikų mentalitetas ir jie nesuvoks, kad piliečių savivalda visų pirma reikalinga pačioms partijoms, nes tik ji padėtų joms nuolat atsinaujinti ir turėti realių lyderių – reali konkurencija tarp lyderių ir jų idėjų gali atsirasti tik savivaldos lygmeniu. Šią valdžios impotenciją – ir pačių partijų, ir jų lyderių – ypač gerai parodė paskutiniai rinkimai. Tada ir reikalingi tokie veikėjai kaip Guogos – it vestuvių generolai, kad pritrauktų rinkėjų dėmesį.

Paradoksas – visa tai kažkodėl vadinama skambiu naujos politikos formavimo vardu, nors išvada akivaizdi: esame krizinėje situacijoje. Nėra realių naujų lyderių ir nėra naujų idėjų, kurios pritrauktų žmones. O svarbiausia – panaikinta galimybė žmonėms atsirinkti, atskirti grūdus nuo pelų. Įvirtinta urminė sąrašinė sistema, kai sąrašus sudaro partiniai vadukai, daro žalą ir pačioms partijoms, ir piliečiams – neugdomas jų sąmoningumas, pilietinis raštingumas. Neturėdami realios savivaldos, netapsime brandžia pilietine tauta ir nesukursime valstybės, kurioje būtų gerbiamas tautos ir eilinio žmogaus orumas. Sustabarėjusioms Lietuvos partijoms žmogus, kaip valstybės kūrėjas, – atgrasi būtybė, kelianti pavojų jų išsaugotam sovietiniam rezervatui. Šiam „Grūto parko“ elitui žmogus – tai mechaninis žaisliukas, veikiantis kontroliuojamo pilietiškumo principu „noriu – prisuku, noriu – ne“, o savivalda tėra tik jų prisukimo mechanizmas.

Tai kam tada 1992 m. referendume priimtos Konstitucijos pirmajame straipsnyje įrašėme „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“? Ir kaip ši valstybė galėjo tapti demokratine respublika be esminio demokratinės santvarkos pagrindo – realios piliečių savivaldos?

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

qzqz       2015-01-6 12:25

Galime smulkintis iki begalybes. Bet musu suverinitetas jau parduotas Europos Centriniam Bankui. Kasdienes laisves jau gali tramdyti uniformuoti kariai. Uz siuos ir kitus isvalstybinimo aktus vieningai su visais seimelio besmegeniais balsavo ir Urbsys. Degant tvartui rupintis kuom isnaikinti blusas - kvailyste. O turint galiu prisideti prie gaisro gesinimo - nusikaltimas.

to to rty       2014-06-25 15:28

Tai seniai Lietuvos sąrašo keltos idėjos. Paskaitykite jų pragramą.

Algiui       2014-06-25 2:33

Suprantu, kodėl N.Venckienė pasitraukė, tačiau kaip politikė, ji padarė klaidų - vien koketavimas su Darbo partija ko vertas.
Nesuprantu ir jos dabartinės tylos. Kaip ir jos partijos ar frakcijos veiklos.

Algis       2014-06-24 13:49

Reikia distancijuotis nuo šio tipo, nepamirškite niekada, kad jis pakėlė ranką dėl Neringos sutriuškinimo ir daugiau čia nėra ką apie tokius ir kalbėt.

Milda       2014-06-23 22:36

aktualios, brandžios mintys.
Imkimės veikti.

komunistinis teroras       2014-06-23 19:28

vykdomas Lietuvoje valdzia uzurpavusiais komunistais !

to rty       2014-06-23 12:59

O kad Puteikis jau kelinti metai savo kalbose remiasi Urbšiu, tai, aišku, negirdėjai?

rty       2014-06-23 12:51

Urbšys čia tik perašė N. Puteikio rinkimų kompanijos metu išsakytas mintis.

Vieninga komunistų partija       2014-06-23 8:20

Konservatoriai, liberastai, socikai. Kol juos rinksim mus ir valdys komunistai.

va tep       2014-06-22 23:52

kol bus valdžioje komunistai - niekas nesikeis. Gi turime garantą ir po paskutinių rinkimų (ir aplink visi komjaunimo sekretoriai, net barzdoti)....

gudi giria       2014-06-22 23:44

p.urbsys geriau paaiskink,kodel I judosiu sarasa papuoles,apsikases kurmis

Dėdė       2014-06-22 19:49

“Lietuvoje savivaldybių tarybos renkamos rinkiminėse apygardose, suskirstytose pagal šiuos sovietinius teritorinius darinius - LR piliečiai gali rinktis sąrašus tik išsaugotose sovietinio dydžio savivaldybių rinkimų apygardose. Baigiantis pavasario sesijai buvo pabandyta pateikti apsvarstyti pasiūlymą esamas savivaldybės rinkimų apygardas padaryti smulkesnes ir jose rinkti tarybos narius iš mažesnių sąrašų – juk dabar atskiros savivaldybės gyvenamosios teritorijos tvarkomos netolygiai, o vietos savivaldybės tarybos nariai kai kuriose vietose yra visiškai nepažįstami.“

Tas pasiūlymas buvo labai logiškas – priklausomai nuo savivaldybės dydžio ir specifikos (centro-periferijos kiekybinio santykio) 2-5 teritorinės apygardėlės savivaldybėje būtų labai sveikas momentas, pasiekiantis tiek politiškai, tiek geografiškai proporcingą rinkėjų atstovavimą. Vengiant rajonų centruose gyvenančių politikų dominavimo, galima įvesti sąlygą gyventi apygardėlės teritorijoje. Be to, taip sumažinamas savivaldybę kontroliuojančio administracinio aparato poveikis. Pasaulio rinkimų sistemų teoretikai visada rekomenduoja vengti rinkiminių apygardų ribų sutapimo su administracinių darinių teritorijomis. Dėl šios priežasties vengtinos ir super-mažos seniūnijų dydžio apygardėlės, smarkiai priklausančios nuo valdančio seniūno administracinių resursų įtakos. Be to, super-mažose 2-5 mandatų apygardėlėse veikia tas pats palankumo stambiausioms partijoms fenomenas, kaip ir vienmandatėse apygardose (visi žinome, kad TS ir socdemai didžiąją mandatų dalį pasiima vienmandatėse) – mažesnėms partijoms ir nepriklausomiems nepartiniams tai nepalanku dėl matematinių dėsningumų.

Išvada kiek paradoksali – mūsų visuomenininkai, norintys demokratizuoti rinkimų tvarką, per mažai apeliuoja į Europos šalių patirtį. Visi aukščiau minėti momentai senai dominuoja Europoje. O ES garbinančios partijos visuomenės akyse būtų verčiamos priimti europietišką demokratiją. Galbūt priežastis yra ta, kad nėra kam domėtis ta europietiškų šalių patirtimi?


“Kita vertus, tai sudarytų sąlygas pačioms partijoms ugdyti realius savo lyderius – juos pasirinktų žmonės, o ne partijų vadovybės, kai sąrašus sudaro partiniai vadukai.”

Kodėl šioje vietoje nepasiūlyti europietiškos praktikos, kad partijos rinkimų sąrašas apygardoje ir jo eiliškumas nusprendžiamas toje teritorijoje gyvenančių partijos narių susirinkime slaptu balsavimu, stebimu ir skaičiuojamu oficialios rinkimų komisijos? Būtų pats laikas atsisakyti neįtikėtinos Europoje praktikos, kai partijos kandidatų iškėlimo nereglamentuoja jokie rinkimų įstatymų straipsniai. Tai kam stebėtis, kad trūksta demokratijos? Tai tiesiog užprogramuota įstatymuose.

Rita       2014-06-22 19:25

Kol tie visi neisdves n ieko jie neleis keisti . Komunistai ir visokie KGBistai lenktyniauja tarpusavy ,kas daugiau milijonu prisivogs .

nu ne       2014-06-22 18:57

gali kilti pavojus komunistų partijos, kaip vienvaldės šeimininkės, valdymui


Rekomenduojame

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.