Povilas Urbšys. Baltijos kelias – mūsų teisėjas

Tiesos.lt redakcija   2014 m. rugpjūčio 22 d. 21:54

12     

    

Povilas Urbšys. Baltijos kelias – mūsų teisėjas

1989 metais rugpjūčio 23 dieną per Estiją, Latviją ir Lietuvą nusidriekė 700 kilometrų žmonių grandinė, pastebėta net iš kosmoso aukštybių. Du milijonai žmonių nuščiuvusiems Maskvos Kremliaus bonzams ir sočiajai Europai metė laisvės ir tiesos iššūkį – sujaukė pasaulio galingųjų palaimintą mūsų vergovės atnaujinimo planą, vadintą skambiu „perestrojkos“ vardu.

Įspūdingiausia tai, jog į Baltijos kelią išėję žmonės per vieną dieną tapo laisvais piliečiais, nors pačios valstybės dar neegzistavo. Tuo metu dar funkcionavo „neklystančios“ Komunistų partijos vadovaujamas totalitarinis režimas ir sukosi jo išpuoselėtas prievartos aparatas, bet nešami Atgimimo bangos šios valdžios okupuotų Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonės, išėję į Baltijos kelią, apsisprendė nebebūti paklusniais valdžios sraigteliais, pasiryžo tapti savo valstybių kūrėjais, savo laisvės suverenais.

Tas tikslas, lyg Vilties krantas, padarė mus nenugalimus – pasiekę jį manėme atrasią teisingumą ir išsvajotą laisvę, kurioje bus gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas.

Tik tada retas kuris iš mūsų, Baltijos kelio euforijos apimtas, įsiklausė į pranašiškus Atgimimo šauklių – „Anties“ grupės – dainos žodžius: „Krantas, į kurį viltis sudėjau, neabejotinai bus kaip teisėjas…“

Teisėjas mūsų visų, maniusių, jog atkūrę Lietuvos nepriklausomybę savaime išspręsime žmonių ir valdžios susvetimėjimo problemą. Kaip naiviai tada tikėjomės, jog savoje valstybėje sava valdžia tarnaus savų žmonių labui. Tuo metu nesuvokėme, jog nepriklausomybė, apsauganti mus nuo svetimų tironijos, savaime neapsaugo nuo savų savivalės – juk kiekviena valdžia linkusi piktnaudžiauti savo galiomis tiek, kiek ją išrinkę piliečiai atsisako savo galių ją kontroliuoti ir anksčiau ar vėliau tokia valdžia jai suteiktas žmonių atstovavimo galias nusavina – tokioje valstybėje piliečių atstovavimas ar tiesioginis dalyvavimas tvarkant viešuosius valstybės reikalus tampa fikcija.

„Demokratija – kai piliečiai gali ir nori“. Šis Vilniuje, buvusiame Lenino, dabar – Gedimino prospekte, ant tvoros, tarsi vogčiomis parašytas užrašas kelia nuostabą: nejaugi mums liko tik tokia viešoji erdvė – tvora, kur būtų pasakyta tai, kas dar gali mumyse it tais gūdžiais sovietiniais laikais pažadinti Baltijos kelio dvasią?

Juk tada, prieš 25 metus, daugelis mūsų, išėjusių į Laisvės kelią, politiką suvokė ne kaip privilegijuotą partijų užsiėmimą, o kaip savo – asmens ir piliečio – veikimo erdvę. Tautinio Atgimimo metais šis mūsų apsisprendimas ydingą sovietinės valdžios struktūrą pripildė ne tariamu, o tikru žmonių interesų atstovavimo turiniu ir sugriovė, rodės, neįveikiamą sistemą. Būtent tokio veikimo ir apsisprendimo reikia ir šiandien, jei išties norime savo atgautame Vilties krante pasijusti šeimininkais, o ne užkuriais.

Kitų metų pradžioje vyks rinkimai į savivaldybių tarybas. Susitelkime, pamėginkime atsikovoti savo pilietines teises savivaldos lygmenyje. Sutinku, rinkimų įstatymai nepartinėms iniciatyvoms yra nepalankūs, tačiau jau esame patyrę: ydingai formai suteikę kitą turinį galime pakeisti visą sistemą.

Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymas numato galimybę nepartiniams žmonėms burtis į rinkėjų komitetus ir sudaryti nepartinių kandidatų sąrašus, pasiūlyti žmonėms išrinkti nepartinį kandidatą į savivaldybės merus. Tereikia apsisprendimo tai daryti. Tik taip įmanoma sudaryti alternatyvų pasirinkimą žmonėms, kurie jau pavargo balsuoti už tuos pačius partinius kandidatus.

Taip teigdamas nenoriu paneigti politinių partijų svarbos mūsų politiniame gyvenime, bet esu įsitikinęs – jos atsinaujins tik tada, kai realiai pajus kitokią vertybinę konkurenciją. Deja, vertybinė ašis savaime neatsiranda – ją įtvirtina konkrečios asmenybės. Jei likę ištikimi Baltijos kelio dvasiai apsispręstų veikti čia ir dabar, į politiką ateitų tie, kurie išdrįstų sugrąžinti suvereno teisę žmonėms kurti valstybę.

Tegul kaip tąkart Baltijos kelyje ir kiekvieno mūsų širdy atgyja dainos „Krantas“ žodžiai: „Sustingusį kraują vėl gyslom varykim į didelį tikslą“.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dikas       2014-08-25 7:54

Gerai tiems valdziazmogiams-kelias,vieskelis,plentas,autostrada juos teis

StasiuiG       2014-08-24 9:17

Lietuvos režimas tai tikra marmalynė, tokios niekur pasaulyje nerasi. Lietuvos režimas tai lyg antklodė, kurią privisusios partijos tą antklodę tampo kiekvienas sau. Ar galima tokį režimą pavadinti -hibridiniu? Kas yra hibridas?
Tai mišrūnas, pasakius paprastai, individas, atsirandantis sukryžminus. Ar kada nors mūsuose bent kurios partijos yra susikryžminusios? Negirdėjau. Va, kad jos viena su kita jungiasi su tikslu padidinti rinkėjų elektoratą ir tokiu būdu vėl ir vėl patekti į Seimą t.y. prie valdiškos kormuškos.Kaip įvyko Uspaskycho ir Paulausko buvusi partija, kurią rinkėjai, laiku supratę nurašė į istorijos šiukšlyną. Partijų jungimasis tai ne susikrižminimas, o išverstaskūriškumas. Štai, kad ir tai, kai dauguma piliečių per rinkimus pasisako už kitas partijas, o ne už konservatorius tai Landsbergis sako, kad jie balsavo už komunistus. Bet konservatorių valdymo laikai nekuo nesiskyrė nuo komunistinio valdymo ir tų faktų gausybė, o kuris iš konservatorių nebuvo komunistas? Tas pats Landsbergis - “Dėdulė”. Apie tai daug rašė Vladas Gulbinas. O konservatorių prastumta Grybauskaitė įdaukantynę. Na ir t.t….

StasysG       2014-08-24 7:59

PS.2. ČIA pasirodė įdomus straipsnis (ir) apie VENGRIJĄ. Pradžia tokia: “Hibridiniai režimai – demokratijos ir diktatūros imitacija
Tiesos.lt redakcija   2014 m. rugpjūčio 23 d. 14:03
Jekaterina Šulman | kasparov.ru
Neseniai naujasis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pradžiugino mokslo pasaulį, pareiškęs, jog Vengrijoje galėtų būti sukurta rusiško pavyzdžio neliberali demokratija, nes, girdi, liberalusis modelis savo galimybes jau išnaudojo. Dar jis gana toliaregiškai pažymėjo, jog „pati populiariausia dabarties apmąstymų tema – suvokimas, kaip veikia sistemos, kurių negalima būtų vadinti vakarietiškomis, liberaliomis, arba, kitaip tariant, liberaliomis demokratijomis“. Ir iš tikrųjų, aktualiausias šiuolaikinės politologijos uždavinys - HIBRIDINIŲ režimų prigimties tyrinėjimas. Apie nenusistovėjusį tyrinėjamų objektų charakterį byloja daugybė įvairių juos įvardijančių terminų: neliberali demokratija, imitacinė demokratija, elektoralinis autoritarizmas, netironiška autokratija…”.  Q: Ar Lietuvoje toks hibridinis rėžimas, su kuriuo kovoja autorius ir jo kolegos (gerbb V Rubavičius, D.Kuolys ir kt)?

Taip, dar yra daug šviesių ir išmintingų žmonių,       2014-08-23 12:23

bet jau seniai buvo laikas jiems vienytis, kad galėtum pasiųsti su protu susipykusius konservinius - liberastinius ideologus kibenifenidrenipalki.

Dar liko       2014-08-22 20:23

daug sviesiu ir ismintingu zmoniu Lietuvoj,bet daznai ju balsai skamba po viena.VIENYKITES-busit jega.Uz Lietuvos Sarasa,kur kiekvienas pristatomas issamiai kaip specialistas ir doras zmogus.

Gerai pasakė Orbanas       2014-08-22 7:12

O kur mūsų lietuviški Orbanai? Nėra ir nebus kol seime sėdės konservinė-liberastinė gauja.

StasysG       2014-08-21 17:52

PS.Tame puolančiame Vegriją straipsnyje (autoriai vokietis ir vengras) yra prikabinta 2014 07 14 premjero V Orbano kalba (en) studentams. Peržiūrėjau (užsienio bankus neigiamą įtaką, ES valdininkų algas Vegrijoje, Norvegijos kišimąsi per NE-vyriausybines įstaigas ir tt). Galiu pastebėti, kad nei vienas Lietuvos premjeras tokios gilios kalbos apie savo tautos likimą ir perspektyvas NĖRA pasakęs. Ar yra Lietuvoje intelektinio potencialo tai padaryti? Manau, kad Seimo narys P.Urbšys artėja prie to.——-Pridedu Orbano klabos sv. citatą:”....Kitaip tariant, Vengrijos tauta yra ne tik individų grupė, bet bendruomenė, kuri turi būti perorganizuota, sustiprinta ir instituciškai pertvarkyta. Šiuo požiūriu tai nauja valstybė - antiliberali, ne liberali valstybė. Ji neatmeta pagrindinių liberalizmo principų, kaip antai laisvės, ir galėčiau išvardinti kelis, bet tai nereiškia, kad ši ideologija yra centrinis elementas valstybinės organizacijoje, bet vietoj to apjungia kitus, specialius nacionalinius požiūrus.”

StasysG       2014-08-21 14:33

Ar Autorius (jo citata"Jei likę ištikimi Baltijos kelio dvasiai apsispręstų veikti čia ir dabar, į politiką ateitų tie, kurie išdrįstų sugrąžinti s u v e r e n o   teisę žmonėms kurti valstybę”) siūlo eiti antiLiberalizmo keliu nacionaliniu pagrindu, kaip tai daro Vengrija su premjeru Orbanu piešakyje? Kažkas toje ES vyksta (nes baiminamasi, kad kitos ES paseks Vengrijos pavz), jei siūloma Vokietijai ir p.Merkel imtis skubių priemonių prieš Vengriją atsatyti liberalią demokratiją. Kaip? Apie tai naujausiame straisnyje “Fixing Europe’s Orbán Problem”(Project Syndicate)

Kol nesunaikinsime landsberginę-liberastinę ideolo       2014-08-21 8:03

vvvttt

Kol nesunaikinsime landsberginę-liberastinę ideolo       2014-08-21 8:02

tol į Lietuvą ta svajonė ne grįš.

palanga       2014-08-21 7:48

Partokratijos ir biurokratijos sanglauda yra blogis, tik pilietiškumas kaip suvereno teisė kurti valstybės valdymą  yra galimybė. Ir viltis.

Būta daug vilties       2014-08-21 2:59

yra daug nusivylimo.
Bet ir patyrimo - jei nedarysi nieko, tikrai niekas nepasikeis…


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.