Įžvalgos, Prezidento rinkimai 2014

Povilas Urbšys: Prezidentė nutylėjo socialinę atskirtį ir šešėlinę ekonomiką

Tiesos.lt siūlo   2014 m. balandžio 3 d. 2:20

3     

    

Povilas Urbšys: Prezidentė nutylėjo socialinę atskirtį ir šešėlinę ekonomiką

Viktorija Polzunovaitė

Siūlome ištrauką iš Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus portalo interviu su Seimo nariu Povilu Urbšiu.

Kaip Jūs vertinate prezidentės [metinį – Tiesos.lt] pranešimą ir ar iš tiesų jame juntamos priešrinkiminės nuotaikos?

Akivaizdu, kad pranešimas skirtas rinkiminei kampanijai. Jeigu ankstesniuose pranešimuose prezidentė įvardydavo problemas ir nurodydavo, kaip jas reikėtų spręsti, dabar buvo demonstruojama, kad ji kai ką išsprendė.

Įsigilinus į pranešimo turinį nesunku pastebėti, kad kai kurios temos iš viso nepaliestos. Lietuvoje labai aktuali socialinės atskirties problema, o jai skirti tik keli sakiniai: „Socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui“ ir „Tik turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje“. Nereikia būti prezidentu, kad padarytum tokią išvadą.

Lietuvos Respublikos vadovė turėtų ne tik akcentuoti problemą, bet ir paskatinti jos sprendimą. Lietuvoje pusė milijono šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Vienam žmogui tenka 749 Lt per mėnesį. Vidutinę pensiją Lietuvoje sudaro 748 Lt. Tai vienu litu žemiau nustatytos skurdo rizikos ribos. Taigi, praktiškai kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Remiantis Eurostato duomenimis, pagal socialinę atskirtį mes esame ketvirtoje vietoje nuo galo… Ten rasime Latviją, Rumuniją, Bulgariją. Pagal šešėlinės ekonomikos lygį – vėlgi esame paskutiniame ketvertuke, kartu su tomis pačiomis valstybėmis.

Tai yra viena didžiausių mūsų problemų, bet prezidentė nepasiūlo jokių sprendimo būdų. Iki šiol valstybė neturi kompleksinės programos, kaip mažinti socialinę atskirtį, tačiau prezidentė neranda savyje jėgų pripažinti, kad per visą savo kadenciją ji nesugebėjo išjudinti šios problemos.

Lygiai tas pats dėl šešėlinės ekonomikos. Šešėlinėje ekonomikoje plaukioja milijardai, kurie galėtų būti skirti naujų darbo vietų kūrimui, atlyginimų didinimui, pensijų kompensavimui. Šalyje tikrai nemažas bedarbystės lygis, ypač tarp jaunų žmonių. Praėjusių metų metiniame pranešime prezidentė užsiminė apie tai, kad reikėtų spręsti problemą, susijusią su jaunimo bedarbyste, bet šių metų pranešime apie tai nė žodžio. Kodėl? Todėl, kad šios problemos neišspręstos. Tuomet tuo klausimu prezidentė nutyli, kad neprisišauktų kritikos savo atžvilgiu.

Ar tiesa, kad pranešime prezidentė neužsiminė ir apie referendumą?

Iš tiesų, tai yra labai svarbus klausimas ir prezidentės nuomonė, kokia ji bebūtų, yra svarbi piliečių apsisprendimui. Tačiau to klausimo sąmoningai vengiama, nes jis yra nenaudingas rinkimų kampanijos metu.

Ankstesniuose prezidentės pranešimuose buvo įvardijama viena iš pagrindinių problemų – pasitikėjimo valdžia stoka, dabar apie tai nekalbama, nors žmonių nepasitikėjimas yra išaugęs ir jau tampa pavojingas mūsų valstybei. Šiandien valdžia gali pasiūlyti nors ir geriausią idėją, tačiau nepasitikėjimo apimti žmonės bus pasiruošę ją atmesti, nes netikės, kad tai daroma dėl jų gerovės. Jei mes akcentavome, kad nėra dialogo tarp žmonių ir savivaldybės vadovų, tai to paties trūksta tarp žmonių ir valstybės vadovų.

Prezidentė turėtų aiškiai iššifruoti, ką reiškia žodžiai – „Lietuva gali tapti sąžiningų žmonių galimybių šalimi“. Pati prezidentė pripažįsta, kad per pastaruosius Seimo rinkimus balsuoti neatėjo ir valstybės ateičiai abejingi liko net 450 000 jaunų šalies žmonių nuo 20 iki 40 metų – šis pasyvumas parodo, kad žmonės nesijaučia savo valstybės šeimininkais.

1994 m. Konstitucinis Teismas pasakė, kad referendumas – aukščiausia Tautos valia, kad negalima jos varžyti ir kelti išankstinių sąlygų keisti Konstituciją. 2006-ųjų ir 2007-ųjų metų Konstitucijos nutarimais buvo aiškiai pripažinta LR Konstitucijos viršenybė virš Europos teisės. Dar daugiau: kai Konstitucinio Teismo teisėjas prisiekia ir uždeda ranką ant LR Konstitucijos, jis ištaria žodžius: „Saugoti Lietuvos Konstitucijos viršenybę“.

Dabar mums bandoma įrodyti, kad mes viršenybės neturime. Žmogus tokiu būdu izoliuojamas nuo svarbių valstybės klausimų sprendimo, už kuriuos būtent jis yra atsakingas. Konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai, pasisakydami prieš referendumo rengimą, išreiškia nepasitikėjimą savo rinkėjais. Jeigu politinė partija pasisako prieš referendumą, ji turėtų atstovauti savo elektorato nuomonei, betgi dabar šios partijos siekia atimti iš savo elektorato apsisprendimo teisę.

Mes jau dabar turime pripažinti, jog tik 3 procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų tiki savo asmens galia daryti įtaką valstybėje. Tai, kas skatina tokį abejingumą, labiausiai kenkia Lietuvai, ir čia norėčiau sutikti su LR prezidente: „Tuomet valdžią mums išrenka svetimi pinigai. Jiems, o ne rinkėjams, tampa atskaitingi šalies politikai“.

Kaimo reikalų komitetas visus kviečia teikti pasiūlymus dėl saugiklių įvedimo – taigi bent vienas klausimas jau pajudėjo ir iš tiesų bus naudingas.

Be abejo, būtent referendumo iniciatyva paskatino įstatymo projekto dėl saugiklių atsiradimą. Šio Seimo kadencijos pradžioje, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, klausiau tų Seimo narių, kurie specializuojasi žemės ūkio srityje, kur yra įstatymo projektai dėl saugiklių? Tuo metu, kai buvo renkami parašai, nebuvo nei projektų, nei saugiklių, tačiau aišku yra tai, kad niekas už mus neišsaugos mūsų vertybių.

LR Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad suverenas yra Tauta. Tuo pasakyta, kad Lietuvos valdovas yra Tauta. Būtent tai yra didžiausia konstitucinė vertybė. Jeigu ši vertybė bus paminta, tai iš mūsų Tėvynės liks tiks Europos Sąjungos administracinis vienetas su pavadinimu Lietuva, kuriame gyvens gyventojai, bet ne save gerbianti Tauta. Lietuvos istorija ne kartą įrodė, kad mes galime prarasti valstybę, bet niekada neturime teisės prarasti Tautos, kurioje ir slypi tikroji Lietuvos valstybės gyvastis.

Gyvename neramiame pasaulyje, ypač pastaruoju metu. Krikščionių širdyse – rimtis ir susikaupimas, gavėnios metas. Jūsų palinkėjimas skaitytojams.

Gavėnia – tai laikas, kuris mus moko iš naujo įsiklausyti į save ir į kitą. Tokio įsiklausymo aš norėčiau palinkėti kiekvienam iš mūsų, o ypatingai – esantiems valdžioje.

ngs.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tadas       2014-04-4 2:49

tik dialogas - kito girdėjimas ir įsiklausymas - parodo, kas išties stiprus. Visokios klastos, gudravimai, nutylėjimai - silpnojo ginklas.
Pagal tai ir spręskime, kas yra kas.

Anikė       2014-04-3 12:40

Vienas įžymus rašytojas,istorikas,garsus rusų literatūros mokytojas
uždavė retorinį klausimą-“kas ir kaip paveikė Rusijos žmonių protus,
kad apie 74 procentai apklaustųjų nori kariauti su Ukraina?“Kokios
panaudotos eteryje naujausios sąmonės zombavimo technologijos,kad taip
susigyvenome su melu,neapykanta,panieka žmogui?Taip pat ramiai žmonės
ėjo į dujų kameras,vedami sušaudyti,kaip šiandien mes nesirūpiname dėl
savo vaikų ir Žemės ateities.Esame lyg penimos žąsys skirtos valdžios lėbavimams.Gal vienykimės,juk žąsys ir Romą išgelbėjo.Balsuokime už
Naglį Puteikį,kuris remsis ne švogeriais ir žentais,o Lietuvos Žmonėmis
ir šviesuomene.Juk visada skuba padėti nukentėjusiems nuo valdžiagyvių.
Vienykimės…

Kol mes veršiškai       2014-04-3 9:14

tylėsime ir tik verkšlensime,tol ir ana nutylės.Nes jos veidelis spinduliuoja homosovietikus išraišką ir jokios plastinės operacijos čia nepadės.Perfrazuojant Iškauską.Nebent atsivertimas,kaip Sauliaus į Paulių ir visų melų išpažinimas,atgaila,Deimantės Kedytės išlaisvinimas ir atsistatydinimas.Tada Dievas ir tauta atsižvelgs.“Gali visą pasaulį laimėti,bet jei savo sielą pražudysi”...kaip sakydavo mano močiutė.


Rekomenduojame

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Miškų Sąjūdžio pirmininko Gintauto Kniukštos interviu – nerimas dėl miškų neslūgsta

Ir Stokholme kėsintasi statyti stiklainius. Neleista. Kol kas?

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Geroji Naujiena: Mūsų trupiniai Jėzaus rankose virsta apstumu

Romualdas Ozolas. Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija

Irena Vasinauskaitė. Viešojo intereso gynimo parodija Meškuičiuose. Prokurorai jį supainiojo su viešinimu…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.