Povilas Urbšys: Kuo Grybauskaitė skiriasi nuo Uspaskicho? Jie abu verčia Lietuvą laisvės atėmimo zona

Ramutė Bingelienė   2014 m. sausio 6 d. 15:19

65     

    

Povilas Urbšys: Kuo Grybauskaitė skiriasi nuo Uspaskicho? Jie abu verčia Lietuvą laisvės atėmimo zona

Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kažkada žadėjusi siekti valstybėje didesnio skaidrumo ir pareigūnų atsakomybės, šiandien pati slapukauja ir nuo atsakomybės bėga. Neseniai paaiškėjo, kad ji atsisakė duoti parodymus prokurorams, tiriantiems nesėkmingų prezidentės „skiepų“ istoriją, šios istorijos metu pareigūnų padarytą nusikaltimą – slaptos VSD pažymos išviešinimą.

Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė pakalbino Seimo narį Povilą Urbšį ir paprašė jo pakomentuoti prezidentės elgesį. Tokie Dalios Grybauskaitės veiksmai daro ją neatskiriamą nuo Viktoro Uspaskicho, – sakė pilietiniam Tiesos.lt portalui P.Urbšys. Jo teigimu, prezidentė su Darbo partija kuria Lietuvoje „euroazijinę demokratiją“, verčia Lietuvą laisvės atėmimo zona.

Į šį prezidentės atsisakymą liudyti reikia pažvelgti kiek plačiau – ankstesnių jos pasisakymų fone. Ypač iškalbus jos interviu vienam savaitraščiui, kur ji vertina VSD veiklą. Kai kas bando įžiūrėti poslinkius, bet tai, ką aš skaitau šio skandalo kontekste, – jokia kritika. Man tai dar vienas paliudijimas, kad žmogus galbūt negeba būti kritiškas savo atžvilgiu. Kaip kitaip gali suprasti priekaištą, kad VSD nesiėmė prevencinių priemonių? Tik kaip priekaištą, kad VSD pati neužsiėmė informacijos nutekinimu, ir dėl to teko tą daryti jos spaudos atstovei… Tai tik patvirtina ankstesnę mano įžvalgą – D.Grybauskaitė kartu su dešiniosiomis mūsų partijomis ir V.Uspaskichas yra tarsi dvigalvis erelis: tai kas, kad žiūri į skirtingas puses, bet kūnas tai vienas.

Jei kuo šiek tiek ir skiriasi, tai tik leksika. Uspaskichas teisėjus apšaukia nusikaltėliais po to, kai išgirsta jam nenaudingą teismo sprendimą, o prezidentė, kritikuodama prokuratūrą ir specialiųjų tyrimų tarnybą, vartoja kitus epitetus, bet esmė yra tokia pat: taip, Temidė turi būti akla, bet ji neturi būti buka. Suprask: prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri tiria informacijos nutekinimo šaltinius, vis dėlto nepakluso iš anksto numatytam planui. Struktūros atliko savo pareigą – veikė pagal įstatymą. Ir už tai, kad nustatė, kas nutekino šitą informaciją, – dabar aiškėja, kad tai prezidentės artimiausios aplinkos žmogus spaudos atstovė Daiva Ulbinaitė, – už tai jie sulaukė tokių epitetų, kad yra „institucijos, kurios veikia bukai“.

Kritikuodama Valstybės saugumo departamentą prezidentės sako, kad neva šitas departamentas tiktai nustato grėsmes, bet nesiima jokių prevencinių priemonių. Suprask: šiuo atveju Valstybės saugumo departamentas pats turėjo perduoti informaciją žurnalistams, o ne varginti jos spaudos atstovę. Tai jeigu Valstybės saugumo departamentas būtų pats nutekinęs informaciją tiesiogiai ir jeigu prokuratūra bei Specialiųjų tyrimų tarnyba būtų nenustačiusi, kas nutekino informaciją, tai, manau, nebūtų sulaukusi tokių vertinimų iš prezidentės lūpų.

Tad kuo skiriasi prezidentė ir Uspaskich? Dalia Grybauskaitė nuo Viktoro Uspaskicho? Viktoras Uspaskichas sau nenaudingus teisėjus išvadino nusikaltėliais, o Grybauskaitė sau nenaudingus teisėsaugos veiksmus įvardino kaip bukus.

Dar daugiau – prezidentė leidžia sau vertinti prokuroro norą apklausti ją kaip liudytoją ir vertina tai kaip perteklinį ikiteisminio tyrimo veiksmą. Tiesą sakant, tokio akibrokšto Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Tik įsivaizduokime tokią situaciją: jeigu šiuo metu kas nors ketintų apklausti Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ar premjerą Algirdą Butkevičių ir jeigu jie irgi atsisakytų tokiais rašteliais, kas prasidėtų...?

Tai ir kelia didžiausią nerimą. Prezidentas Lietuvos valstybėje yra vienas pagrindinių asmenų, formuojančių mūsų politinę kultūrą ir valstybės politikos kriterijus. Ir visa tai, ką mes dabar matome, aiškiai parodo: pas mus vis daugiau įsigali euroazijinis valdymas. Ir Dalia Grybauskaitė, net jei dabar jai atrodo, kad ji sprendžia tik savo asmeninę problemą, sukuria tam tikrą precedentą, kuris mus bloškia atgal į tuos pačius Rytus. Prezidentė savo kadencijos pabaigoje aiškiai pademonstruoja, kad mūsų valstybė yra ne Vakarų Europos, o vadinamosios „euroazijinės demokratijos“ dalis.

Artėja prezidento rinkimai ir mes turime vienintelį kandidatą, kuris tarsi priimtinas daugumai žmonių ir ypač tiems, kurie mano, kad tai yra vienintelis pasirinkimas, galintis atsverti tokį partinį politinį kriminalą kaip Darbo partija. Tačiau akivaizdu ir tai, kad mes funkcionuojame kaip sovietinė visuomenė, pasirinkimus daranti tiktai pagal tos visuomenės refleksijas: visų pirma, mums valdžia atrodo stipri tik ta, kuri demonstruoja stiprius administracinius resursus tam, kad valdytų žmones. Ir žmonėms toks valdymas iš jėgos pozicijų priimtinas. Per visus tuos nepriklausomybės metus neįvyko vienas svarbiausių dalykų – žmonės netapo valdžios partneriais. Ir nė viena valdžia – nei politinės partijos, nei prezidentas – nepadarė nieko, kad žmonės taptų jų lygiaverčiais partneriais. Jie net nesuvokia, kad tik dialogas tarp piliečių ir valdžios gali būti pagrindinis mūsų valstybės stiprybės veiksnys. Dabar mes stiprybę suvokiame kaip valdžios stiprybę. Ta neva „stipri“ valdžia reiškiasi euroazijiniais valdymo modeliais – įtvirtinama vienasmenė prezidentė. Ir tas modelis persiduoda ir kitoms valdžios grandims: kai kuriuos dalykus matome ir Seimo pirmininkės elgesyje. Panašūs ir kai kurių politinių partijų vadovų veiksmai. Tą patį matome savivaldybės lygmeny – visur, visose valstybinėse įstaigose matome tą patį azijinio valdymo atspindį.

Gal net taip galime pasakyti: kuriamos valdymo piramidės veikia pagal rusiškos matrioškos principą. Yra ta didžioji matrioška su savo autoritarinio valdymo metodais ir su savo partijomis, juodosiomis buhalterijomis, o po to išsidėsto ir kitos matrioškos – susiformuoja tam tikra hierarchija ir visur matyti tie patys azijiniai valdymo modeliai, tik kito formato.

Gal visa tai galima taip ir vadinti – rusiškos matrioškos „demokratiški“ modeliai? Nežinau, ar toks pavadinimas tiktų, bet kad toks reiškinys yra, jaučia visi, kurie vienaip ar kitaip su tais dalykais susiduria.

Kas vyksta su Jonu Markevičiumi? Tai juk vienas ištikimiausių prezidentės aplinkos žmonių. Jis buvo įtrauktas į visus reikalus, susijusius su „Snoro“ banku, į susidorojimą su FNNT vadovais Vitalijumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu, į visas slaptos informacijos nutekinimo peripetijas. Ir ką mes matome? Kad po kiek laiko visi tie akli vykdytojai tampa nebeparankūs pačiai prezidentei. Ir juos šalinant imituojamas tam tikras atsinaujinimas. Bet parodoma ir tai, kad šitas žmogus niekada nebus kritiškas savo atžvilgiu. Jono Markevičiaus atvejis yra signalas kitiems jos aplinkoje esantiems žmonėms ar nuo jos priklausomiems teisėsaugos vadovams – jie turi žinoti, kad aklas jos valios vykdymas jiems negarantuoja stabilios ateities. Jie juk neapsaugojo jos nuo klaidų ir ji pasidaro išvadą, kad dėl to kalti jie. Savotiškai ji yra teisi.

Čia vertėtų prisiminti, kaip Viktoras Uspaskichas ir Dalia Grybauskaitė atėjo į valdžią. Jie abu atėjo į politiką kaip antisisteminės jėgos. Prezidentės retorikoje skambėjo, kad ji ateina kovoti prieš oligarchus, prieš išsikerojusią korupciją valstybėje. Bet ir tas pats Uspaschikas kalbėjo, kad jis yra prieš tradicinių partijų politinį piktnaudžiavimą. Dar daugiau – ir vienas, ir kitas vadovavosi tam tikrais atpažinimo kodais, svarbiais tai visuomenės daliai, kurioje dominuoja sovietinio žmogaus refleksija.

Ir Darbo partijoje, ir prezidentės aplinkoje yra nemažai jaunų rėmėjų. Išties įdomus fenomenas – jaunimui priimtinas toks politinės partijos ar valstybės vadovo modelis, toks euroazijinis valdymo metodas, tokios „euroazijinės demokratijos“ apraiškos. Kodėl? Jau nemažai padaryta studijų apie sovietinę visuomenę: kokia ji buvo, kodėl ji tokia buvo, bet visiškai nėra tyrimų, kurie keltų klausimą, kodėl posovietinėje visuomenėje atsinaujina homo sovieticus refleksija, kodėl ją perima jauni žmonės? Kodėl mūsų dešiniosios partijos perima sovietinės visuomenės veikimo būdus. Tas labai gerai girdėti, pavyzdžiui, Kubiliaus retorikoje, kai jis kalba apie referendumo keliamas grėsmes išbalansuotoje visuomenėje… Aukščiausią tautos valią jis lyg niekur nieko prilygina didžiausiam valstybės pavojui. Ar kas galėjo pagalvoti, kad Vytautas Landsbergis, vienas iš Sąjūdžio patriarchų, Lietuvos Atgimimo patriarchų, irgi kritiškai vertins tautos apsisprendimo teisę ir apie ją kalbėdamas sakys, kad nereikėtų fetišizuoti tautos?

Tačiau ką tai iš tiesų reiškia? Atrodo, alternatyvą dabar galime išgirsti Viktoro Uspaschiko ar Artūro Paulausko retorikoje – dabar Uspaschikas kalba apie tai, kad dėl mandato ar dėl teisinės neliečiamybės turėtų spręsti ne Seimas, o žmonės. O apie pilietinės demokratijos svarbą ima kalbėti Artūras Paulauskas. Ir atrodytų, kad visi jie kalba skirtingai. Bet prisiminkime sovietinius metus. Tada komunistinėje ideologijoje buvo pabrėžiama būtent liaudies valdžia, tarsi išryškinama pilietinio apsisprendimo svarba. Bet kartu buvo akcentuojama ir tai, kad vis dėlto viena partija arba autoritarinis vadovas gali nuspręsti, kaip tai liaudžiai geriau išreikšti savo valią. Tą mes dabar ir matome. Ir tie, kurie, atrodytų, vienas kitam oponuoja, vis tiek lieka tame pačiame „euroazijinės demokratijos“ lygmenyje, kur spekuliuojama liaudies valia.

O liaudies valia kontroliuojama arba politinės partijos, arba vieno autoritarinio vadovo. Ir to siekia Darbo partija, politinę valdžią įsivaizduodama kaip verslą su visomis juodosiomis buhalterijomis. Bet šiems interesams pridengti reikalinga pilietinės demokratijos ideologija. Ir tai ne vakarietiška samprata, o ta pati sovietinė ideologinė klišė: „liaudies valdžia“, „liaudies balsas“. Taigi dabar Lietuvoje mes ir turime visą „euroazijinės demokratijos spektrą“: arba spekuliuojama liaudies valia, kaip tai daro Darbo partija, arba žmonių valia ignoruojama, kaip tai daro konservatoriai, arba įteisinami autoritarinio valdymo metodai, kaip to siekia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Todėl dabar ir kyla klausimas: kas Lietuvoje šiandien gali pasiūlyti alternatyvą – vakarietišką demokratiją? Ir, tiesą sakant, kokią?

Kai pastaruoju metu kalbama apie vakarietišką demokratiją, kokie stereotipai iš karto kyla? Proteguojamos homoseksualios šeimos, iškreipta šeimos samprata, siūlomas nuo tėvų nepriklausomas vaikų lytinis auklėjimas ir panašiai. Pamirštame esminį dalyką – Europos Sąjunga buvo kuriama remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Būtent jas ir turiu omeny, kai kalbu apie vakarietišką europinę demokratiją.

Ir mes dabar esame tarsi pasimetę tarp tų vertybių: viena vertus, turime euroazijinį „demokratijos“ suvokimą, kita vertus, mums vis dažniau rodomas iškreiptas vakarietiškos demokratijos modelis, kuris su tikrosiomis vertybėmis – tiek moralinėm, tiek demokratinėm – nieko bendra neturi. Kalbu apie krikščioniškas tradicijas, šeimos vertybes, apie žmogaus prigimties ar gyvybės gynimą nuo pat prasidėjimo.

Tokioje situacijoje žmonės tarsi renkasi tik iš blogybių – žiūri, kuri blogybė mažesnė. Bet kaip tokioje situacijoje rinktis? Visuomenėje išeliminuotas kritinis mąstymas. Kodėl? Tai tik rodo valdančiųjų požiūrį į žmones: jiems žmonės yra banda, o bandai nereikia vargintis, aiškinti, jeigu valdžia nusprendė, kad bus taip, o ne kitaip. Kartais ta banda reikia manipuliuoti, kartais ta banda reikia prisidengti. Ir Prezidentei, ir Darbo partijai.

O žmonės, turintys savigarbą, šiai sistemai nereikalingi. Jai nereikalingi vadovai su savigarba arba su savo nuomone. Jai nereikalingi valstybės tarnyboje žmonės, ištikimi priesaikai, įsipareigoję būti ištikimi Valstybei ir Tautai. Jai nereikalingas ir tas Konstitucijos straipsnis, kuriame aiškiai pasakyta, kad Valstybę kuria Tauta. Dabar kiekvienas turime sau užduoti klausimą: kaip tas Konstitucijos straipsnis pas mus yra įgyvendinamas?

Ir jei išties kai kurie Konstitucijos straipsniai jau skamba kaip tam tikri aforizmai, tai tuomet turime užduoti sau klausimą: kas su mumis atsitiko? Kodėl prieš dvidešimt penkerius metus mums tai atrodė Tiesa, dėl kurios mes buvome pasiruošę aukotis, ir kodėl dabar mums tai atrodo kaip žodžiai be prasmės? Jei tai nebeturi prasmės, tai kas prasminga? Paklusnumas? Baimė? Kiek valdžia mus, kaip žmones, yra pažeminusi? Kiek valdžia mus, kaip žmones, gerbia? Kaip ji atsižvelgia į mus, kaip į Lietuvos Respublikos piliečius? Kai valdžia demonstruoja tai, kad jums, piliečiai, yra vieni įstatymai, o mums – kiti.

Pasakykit, kas būtų, jei koks nors eilinis pilietis, kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, parašytų raštą prokurorui, kad šitas veiksmas yra perteklinis. Jei kuris nors pilietis, išgirdęs teismo sprendimą, išvadintų teisėjus nusikaltėliais, ar po to būtų keičiami įstatymai, kuriuos jis pažeidė, kad tų įstatymų neliktų? Jeigu pilietis susitaiko, kad valdžioje esantys taip gali daryti, tai tada jis turi sau užduoti klausimą: kas jis yra? Ar jis yra laisvas žmogus, ar jis paprasčiausiai vergas, kuris nori pateisinti save ir todėl pritaria tokiam valstybės vadovui, tokiam politiniam partijos lyderiui ar lyderiams? Juk toks paklusnumas, pritarimas sukuria iliuziją, kad ir jis tarsi ką nors reiškia. O iš tikrųjų – nieko. Kiek tapome laisvi kaip visuomenė? Ar mes, kaip visuomenė, per tuos dvidešimt penkerius metus įgijome daugiau galių valdžios atžvilgiu?

Mums, kaip visuomenei, laisvė nebėra vertybė – štai kas baisiausia. Žmonėms tarsi patogiau susitaikyti – nesusitaikius netenkama psichologinio komforto, kyla daug nepatogumų. Įsivaizduokite, kokioje nors valstybinėje įstaigoje žmonės apsispręstų reikalauti savo teisių, ieškoti teisybės? Visi žino, kaip tai yra nesaugu. Šiandieną turime pripažinti, kad norėdamas apginti tiesą iš karto tampi nesaugus. Tai išties parodo, kokia rimta mūsų situacija. Žmogus šiandieną turi užduoti sau klausimą: ar aš laisvas žmogus? Ar man reikalinga laisvė? Ar laisvė siejasi tik su chaosu ir betvarke, ar su atsakomybe? Juk būtent iš laisvės atsiranda atsakomybė ją saugoti. Jeigu mes laisvę atskiriame nuo atsakomybės, mes tą atsakomybę iš karto kažkam kitam perduodame – perduodame tiems, kurie pasako, kada ir kur mes turime būti laisvi…

Kas nutinka, kai žmogus nesijaučia laisvas, bet su tuo susitaiko? Jis prisideda kuriant savotišką laisvės atėmimo zoną. Ir tokiose laisvės atėmimo zonose susiklosto hierarchiniai santykiai tarp tų, kurie yra lygūs, ir tų, kurie yra lygesni. Vieni gali nesivadovauti įstatymais, kitiems – privalu. Tokioje erdvėje jau nieko nebestebina nei politikos kriminalizavimas, nei įstatymų nesilaikymas.

Visai kaip sovietiniais laikais – esame pripratinti prie tam tikro davinio ir mums tampa svarbu tą davinį išsaugoti. Tas davinys gali būti ir materialus – tam tikrų materialinių ir socialinių gėrybių, bet jis gali būti ir tam tikra demokratijos porcija – imk, naudokis ta apribota laisvės erdve, joje gali reikšti savo nuomonę, bet tik tą, kuri yra naudinga, kitos ir taip nesakysi, nes bijosi prarasti ir tai, ką turi.

Tokiose zonose iškart sukuriami ir cenzūros laukai: tam tikra informacija, žinia paskleidžiama tik tada, kai ji atitinka tam tikros grupės interesus. Ir informacija teikiama ne tam, kad žmonės mąstytų ir būtų laisvi rinktis. Ne, informacija teikiama tik tokia ir tik tam, kad būtų manipuliuojama visuomene. Ir tie, kurie manipuliuoja žmonėmis, įgyja galių. Sukuriami galių laukai, jie pasidalija informacinį lauką: vieni nutyli vieną informaciją, kiti – kitą, bet visi kartu kuria bendrą lauką. Ką nors daugiau galima sužinoti, jei tarp tų grupuočių prasideda karai – jie pradeda vieni kitus kritikuoti. Bet net ir tada kritika yra selektyvi.

Laisvės atėmimo zonoje irgi galima gyventi. Tik reikia veikti pagal tos zonos dėsnius. Gali susikurti mini komforto zoną ir joje veikti pagal tam tikrą dozuotą davinį, skambiai pavadintą demokratija. Gali reikšti nuomonę, visus kritikuoti, koneveikti, bet ta nuomonė niekada netaps politine valia – valia atiduodama valstybės vadovams, valstybinėms partijoms. Žmonės nesijaučia turį galios nei spręsti, nei veikti.

Tekstą padėjo parengti Laura Molytė ir Aurelija Babenskienė.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

purchase_viagra       2017-01-22 15:51
order_viagra       2016-10-12 5:33
sfggfsfidashopfida       2015-04-13 11:55

flasd quick payday advance jljsadf
lasdjf fast payday cash lsdj
lasd quick loans flasdj
fflasd quick payday loans jljsadf
lasdjf <a >Fast Payday Loans</a> lsdj
lasdjf <a >fast payday loans online</a> lsdj
lasdjf <a >online fast payday loans</a> lsdjfl
asd <a >online quick payday loans</a>

viagra       2014-10-18 0:05
side       2014-10-11 5:09
generic       2014-09-20 8:02
cialis       2014-09-19 19:19
cheap_kamagra       2014-09-16 6:38
cialis       2014-09-10 8:35
payday       2014-09-6 12:52
cialis_pills       2014-09-3 12:59
free_viagra       2014-08-27 1:11
payday_loans       2014-08-20 15:52
viagra_pills       2014-08-20 0:37
viagra       2014-08-19 1:38
buy_viagra       2014-08-16 11:53
cialis       2014-08-15 18:08
cialis       2014-08-11 20:01
cialis_pills       2014-08-8 2:44
viagra_sale       2014-08-7 14:04
photos_viagra       2014-08-7 11:47
discount_viagra       2014-07-29 17:32
buy_viagra       2014-07-21 7:26
cheap       2014-07-18 18:18
cialis       2014-07-15 19:50
cheap_viagra       2014-07-1 17:20
generic_cialis       2014-06-26 21:03
online       2014-06-26 4:21
get_viagra       2014-06-25 16:54
cialis_online       2014-06-22 15:06
cialis       2014-06-10 23:37

Hello!
cialis , viagra , cialis , viagra , cialis ,

cialis_online       2014-06-8 14:41
canadian_viagra       2014-06-5 11:43
Julius Puras       2014-01-13 0:35

Aš gavau daug neigemu balsu ant ” 2014-01-7 16:01 ” žinutės. Turbut žmones nelabai mane suprato. Paaiškinsiu kad krikščioniai tokiu dalyku kaip demokratija nekvestionuoja ir valdžia kokia ji bebūtu vadina iš dievo kuria visi krikščionys privalo gerbti. Benderis Urbšys ir jo atstovės viešiesiems ryšems sumaišė dėl kompetencijos nebuvimo krikščioniškas vertybes su naujausiu lakų humanizmu kitaip tarent su humanizmo vertybėmis. Man labai gaila kad Kuolys pradėjas mano akimis labai teigemai elgtis taip žemai krito su tais dvejais benderiais, Gailiumi ir Urbšiu.

Povilai,       2014-01-10 21:59

jei eini su liberalais, tai kapiec. Apie elgesį N. Venckienės klausimu nutyliu.

Julius Puras       2014-01-7 21:56

Kiek dar laiko jus tuos du benderius Gailiu su Urbšiu pristatinėsi kaip dydžius kovotojus už teisybe? Kiek dar laiko pylsite tą deguta i medaus statine?

Juliau Purai       2014-01-7 19:28

kur jūs taip skubate?
net kas su kuo kalbėjosi neišsiaiškinote, o jau pykstate…

Julius Puras       2014-01-7 16:01

tam kuris-i žemiau manes “Sąjunga buvo kuriama remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Būtent jas ir turiu omeny, kai kalbu apie vakarietišką europinę demokratiją. ” Urbšys kartu su Laura Molytė ir Aurelija Babenskienė susipainiojo savo kuriamuose fantominiause apibrėžimuose. Bet ir sugalvok tu man toki dalyka kaip krikščioniškos vertybės ir dar ne bet kokia bet vakarietiška dar ir europine demokratija. Klausimas ar Urbšys ir tos dvi jo atstovės spaudai mato ką kalba?

Juliui Purui       2014-01-7 9:11

Jūs galvojate, ką kalbate, ar tik kalbate, ką galvojate?..
Patikėkite, tai tikrai ne tas pats.

to kritikas       2014-01-7 8:41

ar ne geda ,kad jusu partijoje yra museika,girtuoklis Vareikis,partijai reik galvot apie Vareiki,o ne garbinti Grybauskaite,ar ne taip?????

SOLIDARUMU APVALYKIME EKSPERTUS.EU...       2014-01-7 2:18

VALSTYBĖJE MES TURIME TIK TEISĘ DALYVAUTI RINKIMŲ FARSUOSE.BET GALIĄ APVALYTI EKSPERTUS NUO NAKUI MISLINGAI PATIKUSIO ,,DVARO” POLITOLOGO VADIM VOLOVOJ ANTIPILIETINIŲ APŽVALGŲ,MANAU ,TIKRAI TURIME….. PRIMENU, KAD ŠIS ,,DVARO” GYVENIMO APRAŠINĖTOJAS METŲ APŽVALGOJE TARP 3 SVARBIAUSIŲ LIETUVOS ĮVYKIŲ ,,ĮSIGUDRINO NEPASTEBĖTI” DVIDEŠIMTMEČIO LYGIO ĮVYKIO- SĖKMINGOS REFERENDUMINĖS TAUTOS INICIATYVOS…BET VISOSE APŽVALGOSE ŠIS DVARTARNIS ,,APDAINUOJA” VISUS PREZIDENTĖS ŽYGDARBIUS IR DORYBES… VISIEMS, SIEKIANTIEMS PADĖTI APVALYTI EKSPERTUS NUO DVARO ,,LAKŠTINGALĖLIO” SIŪLAU BŪTI SOLIDARIAIS IR NERAŠYTI KOMENTARŲ PO VISAIS TEKSTAIS, TALPINAMAIS PORTALE!!! JEI TAIP ELGSIS VISI DEMOKRATIŠKAI IR PILIETIŠKAI NUSITEIKĘ PORTALO SKAITYTOJAI, GERB. NAKAS SUREAGAUOS TINKAMAI. VISI JUK SUPRANTAME, KAD KOMENTARŲ KIEKIS RODO PORTALO POPULIARUMĄ IR JO TINKAMUMĄ REKLAMOS TALPINIMUI… PADĖKIME ,ATSISAKYDAMI NUO KOMENTARŲ PO VISAIS TEKSTAIS , EKSPERTAMS APSIVALYTI…

A.N.       2014-01-7 1:01

Džiaugėmės sukūrę teisinę valstybę, o dabar esame užstrigę visokiose teisinėse procedūrose. Universitetai parengė pulkus teisininkų ir visi jie nestokoja darbo – kuria raštus, kada koks veiksmas perteklinis, o kada neperteklinis, kokie įrodymai tinkami, o kokie netinkami. Tokių subtilybių nežinantys žmonės priversti jaustis tarsi naujieji beraščiai. Mat jie nėra teisininkai ir jiems neįkandama ta “aukštoji dokumentika”. Taip teisininkų luomas ir apsibrėžia laisvę tik sau patiems, o kitiems jos nepalieka. Prezidentę ir kitus politikus mes matom, sekam, tačiau už jų stovi pilkieji teisininkai, saugumiečiai, kiti raštvedžiai – laisvės pančiai.

galit        2014-01-6 23:35

iskelt ir angela,meitelys vistiek suklastos,sako jau yra maisai su bilieteniais grubu pergalei

Manyčiau       2014-01-6 22:59

manyčiau, kad gerb. P.Urbšys galėtų kelti savo kandidatūrą į prezidentus. Juk nėra nei vieno ištikimo Lietuvai kandidato, neturinčio komunisto praeities. Jis būtų švarus, principingas kandidatas. O mes turėtume visoje Lietuvoje aktyviai eiti į vieningą frontą, kad tauta pamatytų, kad yra ir tinkamas žmogus. Yra ženklų, kad Lietuvoje žmonės jau prabunda, pradeda suprasti, nors tiesa nuo jų slepiama. Laukiame Jūsų apsisprendimo Gerbiamas parlamentare P.Urbšy!

Nida       2014-01-6 22:19

Geras Urbšio palyginimas. Gera metafora - laisvės atėmimo zona. Bet klausimas lieka, kodėl pats Urbšys prieš šią zoną mažai kovoja. Kur dingo ta ištikimųjų priesaikai grupė seime?

Stenograma       2014-01-6 21:53

P. URBŠYS (MSNG):
Šių me­tų rug­sė­jo 30 d. Pa­ne­vė­žio apy­lin­kės teis­mas pri­pa­ži­no kal­tais dėl tar­ny­bi­nių pa­rei­gų ne­at­li­ki­mo Kau­no mies­to Pa­ne­mu­nės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­vu­sį vir­ši­nin­ką E. Kuc­kai­lį ir ty­rė­ją R. Kai­rie­nę. Prieš pen­ke­rius me­tus šie pareigūnai pa­gal D. Ke­džio pa­reiš­ki­mą pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl dukters tvir­ki­ni­mo. Dėl šių pa­rei­gū­nų kal­tės ne­bu­vo at­lik­ti ne­ati­dė­lio­ti­ni iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mai, ku­rie bū­tų lei­dę nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je. Šio ne­vei­ki­mo kai­ną ži­no vi­sa Lie­tu­va – tai žmo­nių gy­vy­bės, su­luo­šin­ti Dei­man­tės ir ki­tų žmo­nių li­ki­mai. Ar dėl šių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų nu­si­kals­ta­mų veiks­mų bu­vo nors vie­nas D. Ke­džio skun­das? Ne­bu­vo. Ar N. Venc­kie­nė nors kar­tą yra pa­smer­ku­si tuos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus? Ne­pa­smer­kė. Ne­ga­na to, tei­sia­mi pa­rei­gū­nai pra­šė, kad Venc­kai bū­tų ap­klaus­ti kaip jiems pa­lan­kūs liu­di­nin­kai. Bū­tent šių pa­rei­gū­nų nu­si­kals­ta­mas ne­vei­ki­mas at­vė­rė pe­do­fi­li­jos žaiz­dą, dėl ku­rios N. Venc­kie­nė, pa­sak jos pa­se­kė­jų, ne­va bu­vo iš­va­ry­ta iš Sei­mo ir pa­si­slė­pė, tuo pa­ro­dy­da­ma, jog jos jau ne­be­do­mi­na Dei­man­tės li­ki­mas. Kovoti, ko ge­ro, bu­vo nau­din­ga tol, kol mergaitė buvo jos ran­ko­se.

Pe­do­fi­li­jos skan­da­lo įkarš­ty­je už Ute­nos vai­kų na­mų glo­bo­ti­nių tvir­ki­ni­mą bu­vo su­lai­ky­tas Sei­mo na­rio E. Pu­pi­nio pa­dė­jė­jas G. Gai­žaus­kas. Sei­mo na­rys ne­at­si­sa­kė sa­vo eta­ti­nio pa­dė­jė­jo sek­re­to­riaus pa­slau­gų, nes lau­kė, kol by­la bus per­duo­ta teis­mui. Anot tuo­me­ti­nio Sei­mo na­rio E. Pu­pi­nio, ty­ri­mų bū­na vi­so­kių - jie ga­li tęs­tis iki be­ga­ly­bės. N. Venc­kie­nė ir jos ar­ti­miau­sia ap­lin­ka ne­rei­ka­la­vo šio Sei­mo na­rio po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės už savo el­ge­sį. Šie fak­tai aki­vaiz­džiai pa­ro­do, jog pe­do­fi­li­jos te­ma Sei­mo na­rei N. Venc­kie­nei ak­tu­a­li tiek, kiek nau­din­ga jai as­me­niš­kai.

Da­bar daug kal­ba­ma apie prie­šiš­kų jė­gų su­in­te­re­suo­tu­mą ne­leis­ti N. Venc­kie­nei grįž­ti į Lie­tu­vą, ta­čiau da­lis taip teigiančių bet ko­kia kai­na sie­kia iš­sau­go­ti Sei­mo na­rės sta­tu­są. Jie da­ro vis­ką, kad N. Venc­kie­nė ne­grįž­tų, nes būdama Sei­mo na­re, ji ga­li ti­kė­tis pa­lan­kes­nio spren­di­mo dėl po­li­ti­nio prie­globs­čio su­tei­ki­mo ki­to­je vals­ty­bė­je.

Ne­nu­steb­čiau, jei­gu svars­ty­mas dėl ap­kal­tos pro­ce­so pra­dė­ji­mo N. Venc­kie­nei – tai tik ge­ne­ra­li­nė re­pe­ti­ci­ja dėl Sei­mo na­rio V. Us­pas­ki­cho, ku­ris jau bu­vo pa­si­pra­šęs po­li­ti­nio prie­globs­čio Ru­si­jo­je, ku­ris ne­ri­mas­tin­gai lau­kia Ape­lia­ci­nio teis­mo spren­di­mo ir ku­ris taip daž­nai pas­ta­ruo­ju me­tu pra­dė­jo va­ži­nė­ti į Ru­si­ją sa­vo as­me­ni­niais rei­ka­lais. N. Venc­kie­nės at­ve­jis ga­li tap­ti pre­ce­den­tu ir V. Us­pas­ki­chui. Ta­da tu­rė­si­me du Sei­mo na­rius už­sie­ny­je: vie­nas – Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, ki­tas – Ru­si­jo­je. Liks tik or­ga­ni­zuo­ti Sei­mo iš­va­žiuo­ja­muo­sius po­sė­džius, kad už­tik­rin­tu­me šių Sei­mo na­rių vi­sa­ver­tę par­la­men­ti­nę veik­lą. Juo­kin­ga, jei­gu ne­bū­tų grau­du.

Ryt'as       2014-01-6 21:45

tikrai nesutinku su P.Urbšio mintimis , kad jo aprašomas erelis yra dvigalvis . Jis - arba monolitinis viengalvis su nematoma galva , arba
monolitinis daugiagalvis su aštriais savo nagais laikantis išganingąjį
“lovį”. Ar ne nusikaltėliai teisėjai , pagal užsakymą reguliuojantys Uspaskicho partijos teismo greitį tam tikruose etapuose , ar ne nusikaltėliai teisėjai - išteisinę 2004 metais savo partijoms iš Rubikono pinigus gavusius Andriukaitį , Vidžiūną ir Kvietkauską , ar ne nusikaltėliai teisėjai - neradę pakankamai įrodymų miško vogimo byloje Suvalkijoje pries kelis metus , ar ne nusikaltėliai teisėjai - priėmę (ir iki šiol priiminėjantys) sutartinius sprendimus įvairiose su Garliavos istorija susijusiose bylose . Reliatyviu požiūriu - tokie teisėjai gal tikrai ne nusikaltėliai - jie tiesiog vykdo juos paskyrusių tipų valią .
Į kurią pusę pasuksite jūs pats , P.Urbšy , - pas liberalus , o gal pas socdemus ? Vienišam aukštumoje išsilaikyti bus sunku.

Kur Garliavos mergaitė,       2014-01-6 21:20

mūsų nepriklausomybės ir laisvės simbplis.Kol ši tamsi istorija bus neištirt,tokie straipsniai-kaip namas ant smėlio.

Kritikų kritikui       2014-01-6 21:18

daug kartų teko reikšti savo nuomonę,kad vietoj Grybauskaitės norėtume matyti D.Kuolį,Ušacką,Andriukaitį,Venckienę,Gylį,Aleknonį...Pretęs kiti…

Kas mums bruka       2014-01-6 21:15

D.Grybauskaitę?Labai konkrečiai kas?Tie patys oligarchai(užsienio ar Lietuvos),partijos…Juk jai net daryti nieko nereikia…Mes okupuojami?

nuomonės       2014-01-6 20:20

Ponas PU manau per daug geros nuomonės apie save - deklaruoja, kad nėra teisybės, bet balsuoja kad kolegę suimtų, nors puikiai žino, kas būtų, jeigu būtų suėmę. Nepasitikiu nei PU, nei VG.

Urbšiui       2014-01-6 19:14

Jeigu mažuose dalykuose žmogus nepareiškia savo nuomonės;kur mažoji Deimantė, kodėl su Venckiene nesielgiama pagal įstatymus- ekstradicija iš JAV ,pateikiant kaltinimus ir dokumentinę 12 sek trukmės vaizdo medžiagą apie nusikalstamą veiklą JAV teisėsaugai ,jeigu ji ten randasi..ir t.t/ Tai kaip aš galiu pasitikėti jo teigiamomis mintimis, jo nuoširdumu kalbant apie sudėtingesnius politinius procesus, apie jo siūlomą “tiesą”.
gali pritarti Urbšio mintims tik nepasitikėdamas ,ką jis pasako,nes
nuoseklumo praraja tarp darbų ir žodžių gan didelė..

kritikų kritikas        2014-01-6 19:03

Beje, skaitant Prezidentę kritikuojančiųjų straipsnius niekur neužtikau (o jei nepastebėjau, tai - pataisykite) nė menkiausios užuominos, ką jie, kritikai, norėtų matyti vietoj D.Grybauskaitės. Vaizdžiai tariant - kokie oponentų kandidatai? Štai toks slapukavimas - vargu ar priimtinas. Jei jau nepatinka Prezidentė D.Grybauskaitė, pasakykite, ką norite matyti jos vietoje. O jei neįvardinate savųjų kandidatų, tai kodėl neįvardinate? Gal kai kam nepatinka, jog Prezidentė D.Grybauskaitė nekeliaklupsčiauja prieš Varšuvą, Maskvą, kad strateginius partnerius mato Skandinavijos pusėje?

kritikų kritikas       2014-01-6 18:56

Įsimintina ir mūsų spaudoje bei televizijos ekranuose karts nuo karto skambanti frazė, esą Prezidentė D.Grybauskaitė yra bloga, nes ji, tik pamanyk, neatleidžia kišeninio prokuroro Dariaus Valio. Tačiau ar šitokius priekaištus reiškiantys oponentai įsitikinę, jog vieno generalinio prokuroro pakeitimas kitu generaliniu prokuroru išjudintų sustabarėjusią padėtį? Gal čia reikalingos kompleksinės priemonės?

Pasaulio istorija žino ir atvejų, kai slaptosios bei specialiosios tarnybos apsivalydavo tik po to, kai būdavo atleidžiami visi be išimties darbuotojai, įskaitant ir generalinius direktorius, ir eilinius darbuotojus. Atleidus visus be išimties atgal į tarnybą būdavo priimami toli gražu ne visi senbuviai. Naujokai sudarydavo daugumą. Štai tokiais atvejais pasikeitimai tapdavo pastebimi. Bet tokiam žingsniui reikalingos specifinės sąlygos - labai stiprus visų valdžios struktūrų palaikymas. Gal būtent tokios specifinės sąlygos Lietuvoje dar nesubrendusios?

kritikų kritikas        2014-01-6 18:35

Kai kam labai nepatiko, jog Prezidentė referendumą “Ar Lietuvai reikalinga nauja atominė jėgainė” pavadino farsu. Suprask, tautos nuomonės negalima lyginti su farsu.  O aš  tame referendume įrašiau žodį “nežinau”. Man nebuvo gėda prisipažinti, jog atomių intrigų neišmanau ir neturiu nei galimybių, nei jėgų deramai į tokią dilemą įsigilinti. Man regis, tokius žodžius kaip “nežinau”, “nesuprantu”, “neturiu užtektinai patikimos informacijos” balsavimo biuleteniuose privalėjo įrašyti dauguma balsavusiųjų.

Juk dauguma mūsų neturime tiek žinių ir faktų, kad galėtume kategoriškai tvirtinti, reikalinga ar nereikalinga naujoji jėgainė. Prisipažinsiu, liūdna buvo girdėti, kaip keli nei aukštojo universitetinio išsilavinimo, nei aukštojo techninio išsilavinimo neturintys pažįstami bičiuliai gyrėsi pasmerkę Lietuvos planus turėti naują atominę jėgainę.

Taigi patys pavojingiausi tie, kuriems atrodo, kad jie viską supranta ir išmano. Nes jų - daug ir jais lengva manipuliuoti, juos lengva vedžioti už nosies, kvailinti. Bet dažniausiai taip ir atsitinka: kuo mažiau žinai, tuo labiau atrodo, kad esi viską suvokiantis išminčius. Visuomet maloniau “viską išmanyti, nei viskuo abejoti”.

> taigi - konservatoriškas kvapas       2014-01-6 18:34

Taigi - toks komentaras labai dažnas portaluose. Matyt nesuklysiu, bet čia konservatorių viršūnėlių balsas. Jų braižas. Jūs turite teisę už prezidentę stoti “mūru”, o mes turime savo nuomonę ir jūs mūsų negalite įtakoti. Linkiu ir toliau laimingai “sirgti” už prezidentę.

kritikų kritikas        2014-01-6 18:31

Taigi, AR TURIM TEISĘ PASITIKĖTI KRITKAIS?
Parlamentarė Aurelija Stancikienė viešojoje erdvėje piktinasi, jog Prezidentė savo metinėje kalboje neanalizavo daug akis badančių teisėsaugos bėdų. Taip - analizavo ne viską. S

Nejaugi įmanoma metiniame pranešime sutalpinti visas aktualias temas? Juk ir pati A.Stancikienė domisi toli gražu ne visomis teisinėmis Lietuvos bylomis. Panašiai elgiasi ir visuomenininkas Darius Kuolys, analizuojantis vien Gatajevų, Kusaitės, Garliavos ar Kovo 11-osios signatarų bylas, o štai keistai narpliojamos Medininkų žudynių bylos - nepastebintis. Jeigu jau esame tokie principingi, patriotiški, tai domėkimės ir Medininkų žudynių byla. Juk Medininkų skerdynių byla - rezonansinė, istorinė, amžiaus byla. Tada turėsime moralinę teisę priekaištauti ir Prezidentei, kad ji ne viską pastebėjo, ne apie viską užsiminė.

Joana       2014-01-6 18:13

Nu šaunus straipsnis. Ačiū autoriui. Nieko panašaus nesu girdėjusi. Išsamiai išnagrinėta visi mūsų gyvenimo pūliniai. Čia - tikrieji pūliniai, ne tie, apie kuriuos kalbėjo vieną kartą Aukščiausio Teismo pirmininkas. Viskas sudėliota į lentynėles, viskas teisingai įvardinta. Straipsnį reikia skaityti ne kartą, kad sugebėtume keistis.

Taigi,        2014-01-6 18:09

O kad Prezidentė turi kritikų, kurie bevelyja kiekviena proga įkąsti, - nieko nuostabaus. Kritika nėra blogas dalykas. Kas laimingesnis: tas, kuris turi būrį oponentų, ar tas, kurį supa saldžiais pagyrimais besimėtantys pataikūnai?

Tik kad lietuviškieji Prezidentės kritikai nėra labai adekvatūs.  Lauro Bielinio knygos apie tai, kad Dalia Grybauskaitė viešojoje erdvėje kalba ne tokia maniera, kokia jis norėtų, - dirbtinokos, pritemtos. O po birželio 11-osios metinio pranešimo - dar mažiau įtikinamos.

Žurnalistės Rūtos Janutienės paieškos, ką maždaug prieš pusę amžiaus veikė Prezidentės tėvas, - dar keistesnės. Kaip ir keistos šios žurnalistės pastangos išsiaiškinti, kada būsimoji Prezidentė pasitraukė iš komunistų partijos - tuoj po Kovo 11-osios Akto paskelbimo ar dar truputį palūkuriavo?

Taip, būtų gražiau, jei greičiausiai antrosios kadencijos sieksianti Prezidentė galėtų pasigirti atsisakiusi komunisto bilieto nedelsiant - jau kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo. Bet kokią prasmę turi tokie skaičiavimai Lietuvoje, kuri negali pasigirti skubiai įgyvendinusi griežto desovietizacijos įstatymo? Ir kas labiausiai kaltas dėl lietuviškojo desovietizacijos įstatymo parodijos?

Galų gale ar Zigmas Vaišvila suskaičiavo, kiek turime tokių, kurie po Kovo 11-osios skubėjo išmesti į šiukšlių kibirą raudoną partinį bilietą, ir kiek turime tokių, kurie dar lūkuriavo, svarstė, bailiai dairėsi į šalis? O KIEK TURIME TOKIŲ, KURIE NETURĖJO KOMUNISTO BILIETO, BET DIRBO AGENTAIS KGB? Visus neskubėjusiuosius - atstumti? Bet kas tada dirbs “vardan tos Lietuvos”? Kas svarbiau: ką veikiau prieš du dešimtečius ar ką veikiu dabar? Juolab kad visas lietuviškasis kontekstas po Kovo 11-osios - ne itin gražus. Jei Lietuva neturėtų Prezidento Algirdo Brazausko, tada atkaklus, kryptingas domėjimąsis D.Grybauskaitės partiniu bilietu gal ir atrodytų natūralus. Bet dabar kyla pagrįstų įtarimų, jog priekabių ieškoma dirbtinai, bet kokia kaina. Ieškoma net ten, kur priekaištai - negalimi.

Taigi,        2014-01-6 18:02

Ar turime teisę tikėti tais, kurie nekenčia mūsų Prezidentės?

Sveikas protas byloja, jog Lietuvai reikia statyti naują atominę jėgainę, nes be savų ir kiek įmanoma pigesnių energetinių resursų mes - tarsi be rankų. Tad Prezidentės aiški nuostata, jog privalome tęsti rimtus energetinius projektus, - teikia vilčių. Gal gi tie, kurie siekia, jog mūsų valstybė būtų be rankų, be raumenų -  aprims, nutils? Bent kuriam laikui pasitrauks į šalį ir nebetrukdys imtis išties svarbių, sudėtingų statybų?

Juolab kad turime puikią progą atsikvošėti. Baltijos AE statybų darbai gretimoje Kaliningrado srityje stringa. Kremlius priverstas pripažinti, jog šios atominės jėgainės statybos buvo greičiau politinis nei ekonominis projektas. Kaliningradietiško sumanymo tikslas - kelti sumaištį bei abejones dėl naujos lietuviškosios AE reikalingumo.

Rusiškoje spaudoje jau gausu pranešimų apie Karaliaučiaus krašte konservuojamus Baltijos AE darbus. Atkreiptinas dėmesys kad ir į Vladimiro Dzaguto publikaciją “Žaidimo taisyklės” (komersant ru leidinys). Šios publikacijos autorius teigia, esą “Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“.

Komersant.ru interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008-aisiais metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas”.

Žodžiu, “Maskva praktiškai pripažino neišvengiamybę to, kad netolimoje ateityje Lietuva, atkertanti Karaliaučių nuo „didžiosios Rusijos“, atsijungs nuo bendros dar iš Sovietų sąjungos paveldėtos buvusios energetinės sistemos, ir sinchronizuosis su Lenkija bei Europa“.

Gal po Kaliningrade mums palankiai besiklostančių “energetinių intrigų” krachą patirs ir Baltarusijos atominės ambicijos, tuo pačiu išryškindamos naujos lietuviškosios AE svarbą? Kai kurie rusiški, baltarusiški leidiniai tokios galimybės neatmeta. Omenyje turiu kad ir Tatjanos Novikovos publikaciją “Ar Astravo atominės elektrinės laukia Baltijos AE likimas” (Naviny by).

 

Ar turime teisę tikėti tais, kurie nekenčia mūsų P       2014-01-6 17:43

Pavyzdžiui,  Zigmas Vaišvila Seime surengtoje spaudos konferencijoje klausia, ar turime teisę tikėti Prezidente Dalia Grybauskaite? Aktualus, svarbus, sveikintinas klausimas. Bet norint į jį atsakyti pirmiausiai turėtume atsakyti į kitą retorinį klausimą: ar turime absoliučią teisę pasitikėti šitaip klausiančiais?

Buvęs Viaišvilos kolega iš VSD,  STT darbuotojas parlamentaras Povilas Urbšys viešojoje erdvėje klausia, ar pati Prezidentė yra laisva? Vaizdingas pastebėjimas. Bet vėl, vadovaujantis sveiku protu, derėtų pirmiasia išsiaiškinti, ar pats P.Urbšys yra absoliučiai laisvas?
Ką gero nuveikė Lietuvai, dirbdamas VSD ir STT, kad leido įsitvirtinti mafijiniams bankams?

seimune Urbsi       2014-01-6 17:10

gal apie gerbVenckiene ka nors pasakysite???

mociute       2014-01-6 16:29

vaiko patalpinimas i kalejima anot motinos ir gerb venckienes persekiojimas po 12 sek “FILMO” -GALIT TOLIAU APSIMETINETI PONAS JUSU ZODZIAIS NETIKIU

Akivaizdu:       2014-01-6 15:54

jei patys nepareikalausime savo teisių, mums jų nepasiūlys - turime rinktis

Anikė       2014-01-6 15:23

Baisu,kad valdžia negerbia savo maitintojų,bet ir žmonės negerbia savo apsimelavusios valdžios,kuri rūpinasi tik savo gerove,rentomis,privilegijomis…


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.