Povilas Urbšys: Ar pati prezidentė yra laisva?

Tiesos.lt redakcija   2013 m. birželio 13 d. 1:47

0     

    

Povilas Urbšys: Ar pati prezidentė yra laisva?

Tęsiame publikacijų ciklą, skirtą metiniam Respublikos prezidentės pranešimui aptarti.

Siūlome susipažinti su Seimo nario Povilo Urbšio vertinimu, išsakytu portalui Alfa.lt.

* * *

Urbšys apie teisėsaugos baimę: nevykdysi telefoninių nurodymų – būsi sudorotas

Tomas Dapkus, Tadas Marčiukaitis | Alfa.lt

Atrodo, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime nemažai dėmesio skyrė teisėsaugos sričiai, tačiau jos pasirinkti akcentai palietė ne visas svarbiausias praėjusių metų aktualijas. Ką akcentavo ir ką nutylėjo šalies vadovė, nagrinėjo Alfa.lt redakcijoje svečiavęsis Seimo narys Povilas Urbšys.

Užsiminė, tačiau neplėtojo

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas P.Urbšys teigė, kad reikia pasidžiaugti valstybės vadovės kvietimu tapti savo valstybės šeimininkais, tačiau tuo pačiu apgailestavo, kad ši mintis nebuvo išskleista.

„Nei žodžio pranešime nebuvo apie pilietinės demokratijos plėtros būtinybę. Šiai dienai turime pripažinti, kad pasitikėjimas valdžia mažėja [...] Tai yra labai didelė problema, kuri iš principo pakerta mūsų valstybės pažangą. Nors prezidentė nurodo, kad stabdis yra riboti valdžios gebėjimai, manau, kad didesnis stabdis mūsų pažangos yra tai, kad nėra realiai funkcionuojančios pilietinės visuomenės. Ir ne kas kitas, o prezidentė turėtų atkreipti dėmesį į tai“, – sakė Seimo narys.

Pasak pašnekovo, pagal statistinius duomenis, kas penktas Lietuvos pilietis gyvena žemiau skurdo ribos, todėl kiek ciniškai nuskambėjo prezidentės džiaugsmas išaugusiu išaiškintų nelegalių pašalpų gavėjų skaičiumi. Anot jo, problema yra, tačiau didesnė problema, kad žmonės neturi iš ko gyventi. P.Urbšio teigimu, skurdo tema, kuri yra grėsmė valstybei, nebuvo paliesta prezidentės pranešime. Panašiai buvo tik užsiminta apie emigraciją, tačiau nenagrinėta nei jos priežastys, nei pasekmės.

Susidorojimas dėl telefoninių nurodymų nevykdymo?

Paklaustas apie prezidentės pateiktą Lietuvos saugumo institucijų vertinimą, P. Urbšys, analizuodamas situaciją šalyje, teigė, kad realiai nepriklausomumo teisėsaugoje yra gerokai mažiau, nei buvo piešiama prezidentės.

„Pranešime buvo užsiminta apie tai, kad reikia pasidžiaugti tuo, kad pagaliau teisėsauga tapo nepriklausoma. Iš tikrųjų realybėje situacija yra kiek kita. Kiek man asmeniškai tenka bendrauti ar disponuoti informacija, tai daugelis teisėsaugos institucijų vadovų kaip tik jaučia padidėjusį spaudimą. Ir tas padidėjęs spaudimas vyksta iš visų valdžios grandžių“, – sakė buvęs aukštas STT pareigūnas.

Politiko teigimu, informacijos apie banko „Snoras“ nacionalizavimą nutekinimo istorija ir po to sekęs susidorojimas su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovais – generolu Vitalijumi Gailiumi ir majoru Vytautu Giržadu – buvo grėsmingas signalas ir kitų institucijų vadovams.

„Jeigu jie nevykdys telefoninių nurodymų, tai jie irgi bus atleisti iš pareigų“, – sakė Seimo narys.

Kišeninis Valys

„Generalinis prokuroras (Darius – Alfa.lt) Valys, niekam ne paslaptis, kad jis yra labiausiai priklausomas šiai dienai nuo prezidentūros valios“, – kategoriškai kirto parlamentaras apie pačios D.Grybauskaitės į aukštas pareigas paskirtą tuo metu niekam nežinomą prokurorą iš Akmenės prokuratūros.

„Niekas netiki, kad generalinis prokuroras yra nepriklausomas. Asmeniškai aš galiu pasidalinti savo pastebėjimais, nes tarnybos metu teko susidurti su ne vienu generaliniu prokuroru, su ne viena Generalinės prokuratūros vadovybe: tokios Generalinės prokuratūros vadovybės, kuri bijotų imtis atsakomybės, dar nėra buvę. Generalinė prokuratūra yra paversta raštvedybos kontora“, – Alfa.lt redakcijoje sakė P.Urbšys.

Pasak jo, dabartinė situacija šalyje kai kurių teisėsaugos vadovų yra įvardijama kaip neostalinizmo laikai.

Dėl FNTT klausimus kelti turi pati prezidentė

Prisiminęs susidorojimo su buvusiais FNTT vadovais – V.Gailiumi ir V.Giržadu – istoriją, pašnekovas teigė, kad prezidentės vaidmuo ir toliau išlieka iki galo neapibrėžtas, o ji pati turėtų būti vienu iš labiausiai suinteresuotų asmenų, norinčių atsakyti į visus klausimus.

„Labai daug kas priklauso nuo to, kaip bus išspręsta istorija su FNTT vadovų atleidimu. Šiai dienai mes turime situaciją, kad ne teismas, o pati Generalinė prokuratūra pripažino, kad jie nėra padarę jokio nusikaltimo. Kažkas turi atsakyti, kas jų atžvilgiu inicijavo tyrimą“, – vieną pirmųjų neatsakytų klausimų siūlė P.Urbšys.

Alfa.lt primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas praėjusią savaitę išsiaiškino, kad lapkričio mėnesį VSD pavaduotojas Romualdas Vaišnoras parašė tarnybinį pranešimą, kad V.Gailius nenuoširdus, bando nuvesti tyrimą į kitą pusę ir klaidina VSD – tuo pagrindu buvo pradėtas V.Gailiaus sekimas ir vėliau jis atleistas iš pareigų. Tačiau galiausiai ta informacija nepasitvirtino.

Prezidentė – VSD manipuliacijų įrankis?

Paklaustas, kokia R.Vaišnoro atsakomybė visame susidorojimo su V.Gailiumi ir V.Giržadu skandale, P.Urbšys teigė, kad pirmiausia norėtų atsakymo į šį klausimą iš prezidentės.

„Tą patį klausimą turėtų užduoti sau prezidentė, nes ji priiminėjo sprendimus, vadovaudamasi ta informacija, kurią gaudavo iš VSD. Šiandien taip ir nėra aišku, kas nutekino informaciją. Kažkas turi prisiimti atsakomybę, kodėl buvo klaidinami valstybės vadovai, kodėl tyrimas buvo nukreiptas visai į kitą pusę“, – sakė P.Urbšys.

Pašnekovas pasakojo, kad dar dirbdamas STT asmeniškai kalbėjosi su R. Vaišnoru apie FNTT skandalo ypatybes.

„Jam aš uždaviau vieną klausimą, kodėl yra nustatytas tik toks ratas pareigūnų, kuriems yra naudojamas melo detektoriaus patikrinimas, kodėl nėra kiti įtraukti pareigūnai į šitą ratą. Aš taip ir nesulaukiau aiškaus atsakymo, nors buvo patikimas, kad „reikėtų galbūt ir praplėsti“.

Man atrodo, ir pati prezidentė atkreipė dėmesį, kad tai yra svarbu išsiaiškinti, kas nutekino informaciją. Ir jeigu tyrimas nuvedė dabar į niekur, tai kažkas turi prisiimti atsakomybę. Ir jeigu prezidentė nenori būti VSD manipuliacijos įrankiu, tai ji turi pati reikalauti atsakomybės tų pareigūnų“, – teigė Seimo narys.

Prezidentė buvo panaudota, Valys – be savigarbos

Seimo narys neatmetė galimybės, kad prezidente ir susidariusia situacija galėjo būti pasinaudota, tačiau nenuvertino jos vaidmens dabartiniu metu, kai vis dar yra daug neatsakytų klausimų.

„Pati prezidentė turi užduoti sau klausimą, ar ji turi įtaką FNTT, ar turi konkretūs asmenys, dirbantys VSD, įtaką tai tarnybai [...] Toks įvaizdis susidaro, kad prezidentė buvo panaudota, kad būtų išeliminuoti tie vadovai iš FNTT.

Mes visi žinome tą viešai paskleistą informaciją apie tai, kad vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis buvo nepatenkintas tuo, kad FNTT pradėjo domėtis įmonėmis, kurios susijusios su partijos (R.Palaitis tuo metu buvo Liberalų ir centro sąjungos narys – Alfa.lt) finansiniu rėmimu. Tai pat viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad tie patys pareigūnai (V.Gailius ir V.Giržadas – Alfa.lt), dirbdami Kriminalinės policijos biure, vadovavo tyrimui, susijusiam su Vytauto Pociūno nužudymu ir atlikinėjo operatyvines technines priemones, vadovavo tų priemonių atlikimui, tų asmenų atžvilgiu, kurie yra susiję su tuo pačiu R. Vaišnoru“, – sakė P. Urbšys.

P. Urbšys įsitikinęs, kad šalies vadovė turėtų netikėti kuriamomis pasakomis apie į niekur nuvedusį tyrimą dėl informacijos nutekinimo: „Ar tiesiog tie žmonės, kurie turėjo savo siaurus interesus, pasinaudojo situacija, pasinaudojo prezidentės galiomis ir susidorojo su tais pareigūnais. Jeigu prezidentė iki šios dienos neatsitokės, tuomet kyla klausimas, ar pati prezidentė yra laisva. Stebint jos retoriką ir žinant jos ryžtingumą, ji pati turėtų išsiaiškinti, kas nutekino informaciją ir nesitenkinti dabar kuriamais mitais, legendomis, pasakomis, kodėl nepavyko įrodyti dėl V.Gailiaus ir V.Giržado.“

Kritiškai jis atsiliepė ir apie GP vadovą D.Valį, kurio vieši melagingi pareiškimai – apie tyrimą dėl V.Giržado neįrodžius jo kaltės. Iš tikrųjų, prokuroro nutarime teigiama, kad tyrimas nutrauktas neįvykdžius jokio nusikaltimo. Pasak pašnekovo, tokie vieši pareikšimai suponuoja marionetinę šio pareigūno prigimtį ir profesinės savigarbos nebuvimą.

„Mes neturime tikro generalinio prokuroro, mes turime asmenį, kuris eina generalinio prokuroro pareigas ir kuris vieną dieną kalba vienaip, o kitą dieną kalba kitaip. Ir kuris nėra laisvas reikšti savo nuomonę, nes jam nuomonę irgi paruošia, ką jis turi šnekėti šiandien, ką jis turi šnekėti rytoj [...]. Tas, kuris turėtų profesinę savigarbą, pareigūnas – taip neturėtų kalbėti“, – sakė ne vienerius metus teisėsaugos sferoje dirbęs dabartinis parlamento narys.

Įklimpęs parlamentas

Anot Seimo nario, mažai teisėsaugos situacijoje įtakos turi ir parlamentas, kuris nenori konfliktų su prezidente.

„Tai gali būti susiję su tuo, kad Seimo nariai nenori konfliktuoti su prezidente, nes jie tuos asmenis sieja su prezidentės aplinka. Toks įspūdis susidaro, kad pas mus valstybėje yra klaninis pasiskirstymas: vieni pareigūnai yra vienų politikų, kiti pareigūnai yra kitų politikų. Ir todėl politikai netiki, kad patys pareigūnai gali būti nepriklausomi“, – sakė P.Urbšys.

Darytina išvada, kad [...] jai (prezidentei – Alfa.lt) pavyko atriboti pareigūnus nuo kitų politikų įtakos, bet ne nuo savęs pačios, kaip politikės“, – prezidentės metiniame pranešime išsakytą mintį apie nepriklausomą teisėsaugą komentavo P.Urbšys.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.