Seimas

Povilas Gylys. Seimas – paskutinis skardus, bet gėdingas akordas

Tiesos.lt redakcija   2016 m. lapkričio 10 d. 18:54

10     

    

Povilas Gylys. Seimas – paskutinis skardus, bet gėdingas akordas

Šiandien – paskutinė Seimo plenarinių posėdžių diena. Ji turėjo būti šventinė, gerais darbais pažymėta. Deja, ji liko su gėdos dėme. Seimo nariai yra prisiekę ginti žmonių, viešąjį interesą. Tačiau, svarstydami Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, jie priesaiką užmiršo ir priėmė sprendimą pagelbėti vartojimo kreditų bendrovėms, taip blogindami besiskolinančių padėtį. Tai akivaizdus viešojo intereso, turėti teisingą kreditavimo sistemą, pažeidimas.

Pirmiausia, Seimas panaikino kreditus teikiančių bendrovių ir tarpininkų prievolę įsitikinti, kad kreditas nebūtų suteiktas asmeniui, kuris yra neveiksnus. Taigi, bendrovėms dar kartą atsivėrė galimybės į skolinimą įtraukti neveiksnius žmones.

Antra, vėl atveriama galimybė asmenis įsukti į vadinamą skolinimosi karuselę – negrąžinus prieš tai gauto kredito imti kitą, pavyzdžiui tam, kad būtų padengtas pirmasis ir t.t.

Trečia, panaikinamas 5000 eurų dydžio skolinimosi limitas. Vadinasi, į skolų verpetą patekęs žmogus galės skolintis neribotai.

Ketvirta, sušvelninama ir vartojimo kredito bendrovėms taikomų baudų už pažeidimus skyrimo tvarka.

Beveik trejus metus dalyvavau Vartojimo kreditų įstatymo tobulinimo procese. Po dviejų su puse metų  vilkinimo, o jis buvo naudingas vartojimo kreditų bendrovėms, kurios per tą laiką sugebėjo išsikeroti, sustiprėti, nuo 2010 metų galiojęs įstatymas buvo bent iš dalies pataisytas. Rodės, kad bus pristabdyta tūkstančių šeimų gyvenimus sugriovusi deramai nekontroliuojama vartojimo kreditų bendrovių veikla. Beje, buvo ir nusižudymo atvejų.

Paskutinę savo darbo Seime dieną dešimtys Seimo narių,  pasinaudodami parlamente tvyrančiomis demobilizacinėmis nuotaikomis, bent iš dalies mus grąžino į praeitį. Už gėdingą sprendimą balsavo 47 parlamentarai. 23-jų socialdemokratų, 15-os konservatorių, 15-os Darbo partijos frakcijos narių ir keleto kitų Seimo narių balsais jie palengvino daug bėdų pridariusių kredito bendrovių galimybes ir į pavojų pastūmėjo potencialius kreditų gavėjus. Kaip čia neprisiminsi taip vadinamų kairiųjų ir tariamų krikščionių kalbų apie paprasto žmogaus gynimą.

Belieka tikėtis, kad bent žiniasklaida atliks   savo darbą ir ištirs - kokie buvo balsavusių „už“ motyvai. Gal tai užsilikusių įsipareigojimų vykdymas? Manau, kad neturėtų tylėti ir nevyriausybinės organizacijos – šeimų, žmogaus teises ginančiųjų atstovai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Rimas       2016-11-13 22:42

Įdomu, kodėl aš tuose ketvirtadienį priimtuose pakeitimuose (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/458c8eb0a4ee11e68987e8320e9a5185?jfwid=96t6t89uj) P. Gylio išvardintų blogybių nematau? Ar tai aš ne taip žiūriu, ar jis pats netyčia supainiojo redakcijas, kurias lygino?

Jėzusas       2016-11-12 13:03

Masiulis buvo sulaikytas su virš 100 k Eurų nors sakė, kad skolinosi 90(turbūt likuti kažkas už kažką buvo ankščiau buvo davęs). Prieš tai liberalai nesėkmingai balsavo už kažkokius kreditų įstaigų reikaliukus 9 balsais už. Reiškia 1 balsas kainuoja 10 k Eur. Štai jums ir visa politika.

Būtų        2016-11-12 8:33

labai puiku, jei valstiečiai kokia nors forma pasinaudotų patyrusio ir sąžiningo p. Gylio pagalba.

Dzeikas       2016-11-11 23:31

Gal as issireiskiau pernelyg astriai, todel patikslinsiu:
as netvirtinu, kad skolu nereikia grazinti.Pasaulis ant to stovi, pasiskolinai - turi grazinti. Taciau negalima reikalauti is zmogaus grazinti tokia skola, kurios grazinimas ji prazudys arba jis neigalus jos grazint.
Zmones klysta, ir zmogus paemes skolon tiek pinigu, kiek niekad neturejo labai auksta tikimybe ,kad ju nesuvaldys.Taciau apakinti jausmu zmones dazniausiai neteisingai ivertina rizika.
O todel teisinga skolos grazinimo rizika perkelti ant skolintojo.Jis turi pinigu, reiskia turi patirties juos valdyti, reiskia turi zymiai daugiau sansu ivertinti paskolos grazinimo rizika.
T.y. istatymas turi apibrezti skolos isieskojimo ribas: bustas, asmenine transporto priemone, tam tikras dydis finansiniu lesu neisieskoma.Kreditorius skolindamas turi ta zinoti ir iseidamas is to vertinti rizikas.
Valstybe kuri leidzia savo piliecius apiplesti ir palikti plikus kaip tilvikus yra gruobuoniska ir naikinti TOKIA valstybe neturi trukdyti JOKIE sentimentai.

Pritariu       2016-11-11 13:25

komentatoriui DZEIKUI, kad kreditu skolu GAUSYBE reikia perkelti ant SKOLINTOJU peciu, o ne ant SKOLININKU, kuriu dauguma skolinasi del ivairiu priezasciu ir yra pazeidziami.

Dzeikas       2016-11-11 12:52

Diskutuojama problema man primena berods Ivano Krylovo pasakecioje aprasyta inirtinga bezdzionikes bandyma istraukt save uz plauku is pelkes. Vis nerimstama ieskant budu kaip tas “slykscias”, pelno bet kokia kaina istroskusias bendroves (unijas, bankus, kredito sajungas kaip pavadinsi…) pazaboti.
Tuo tarpu problemos sprendimas guli pavirsiuje, tiesiog po akimis.
Tereikia pripazinti, kad Lietuva laisva salis, kad zmogaus laisve (as pakartosiu nesupratusiems: ZMOGAUS, o ne tautos ar kokios nors grupes) yra joje auksciausias prioritetas.
O jau tada , iseinant is sio postulato priimti atatinkamus istatymus. T.v. ” greitieji kreditai” tada bus pazaboti begalo lengvai. Priimamas fizinio asmens bankroto istatymas, kai zmogus skelbia , kad jis negali ismoketi paskolos ir yra atlaisvinamas nuo bet kokios prievoles skola ismoketi a priori. Nesupratusiems aiskinu: tai nereiskia , kad skolintojas praranda teise skusti, ar gincyti bankrota. Taciau tai SKOLINTOJO teise, bet ne skolininko pareiga.T.y. istatymas turi apriboti nusavinti is skolininko PASKUTINI ir VIENINTELI busta (dydis gali buti ribojamas) ir transporto priemone.T.y. istatymas turi neleisti paversti skolininko BOMZu ir atimti pragyvenimo priemones. Ir skolos grazinimo finansines galimybes, prognoze turi gulti ant SKOLINTOJO peciu iseinant is valstybes garantuotos zmogaus nuosavybes minimumo apsaugos.

StasysG       2016-11-11 11:18

p. P.Gyly, rašykite ir ateityje, išėjus iš Seimo rūmų. Lauksime Jūsų argumentuotų straipsnių. Taip pat apie tuos tūkstančius: “Rodės, kad bus pristabdyta tūkstančių šeimų gyvenimus sugriovusi deramai nekontroliuojama vartojimo kreditų bendrovių veikla. Beje, buvo ir nusižudymo atvejų.”

tovariščiai       2016-11-10 22:28

emigracija ir savižudybės gali sumažėti.
blogai.
gerai, kad tovariščiai laiku priėmė reikalingas priemones.

s.m.       2016-11-10 21:02

kaži po kam buvo balsai?...

Suvalkas       2016-11-10 20:41

Taigis, vagys vagim akiu nekerta…

Rekomenduojame

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt ketvirtoji (rugpjūčio 6 diena)

Nesant poreikio operacijai kiekvienas vokietis galės keisti savo lytį kartą metuose

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.