Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Geroji Naujiena, Bažnyčios socialinis mokymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Popiežius Pranciškus. „Tikri pinigai kyla ne iš kitų pinigų, o iš darbo“

Tiesos.lt siūlo   2018 m. rugsėjo 7 d. 20:47

4     

    

Popiežius Pranciškus. „Tikri pinigai kyla ne iš kitų pinigų, o iš darbo“

Gerovė kuriama kartu

„Jei nori eiti greitai, eik vienas. Jei nori eiti toli, eik kartu su kitais“, – pradėdamas pokalbį afrikietišką patarlę priminė žurnalistas.

Pasak jo, šiandien galima eiti labai greitai, ypač technologijų dėka. Kita vertus, dabartinėse visuomenėse jaučiamas neužtikrintumas, horizontas, rodos, aptemdytas. Didžiojoje Britanijoje netgi įsteigta nauja ministerija, kuri turi rūpintis „vienatve“.

„Ši patarlė, – atsakė popiežius Pranciškus, – išreiškia vieną tiesą. Pavienis žmogus gali būti šaunus, tačiau augimas visada yra kiekvieno pastangų dėl bendruomenės gėrio rezultatas. Individualūs sugebėjimai negali būti išreikšti be palankios bendruomeninės aplinkos ir negalima manyti, jog pasiektas rezultatas yra paprasčiausia individualių sugebėjimų suma. Tai sakau ne todėl, kad nuvertinčiau pavienius asmenis ar nepripažinčiau jų talentų, bet norėdamas padėti atsiminti, jog niekas negali gyventi izoliuotai ar nepriklausomai nuo kitų. Socialinis gyvenimas nėra sudarytas iš individualumų sumos, tačiau iš tautos augimo.“

Naujos ekonominės tvarkos poreikis

Interviu Šventasis Tėvas reziumavo pastabas, ne kartą išsakytas kituose susitikimuose ar dokumentuose, apimančiuose ne vien jo, bet ir jau daug metų vystomos Bažnyčios socialinės doktrinos principus.

Prieš „atliekų“ ir „išmetimo“ kultūrą, kurioje ir žmonės tampa išmestinomis atliekomis, jis priešpastatė žmoniją kaip šeimą. O šeimoje augama ne išmetant kitus šeimos narius dėl savo sėkmės, bet švelnumu, solidarumu, širdimi. To reikia ir mūsų visuomeniniams santykiams ir mūsų institucijoms.

Išmetimo ir atliekų kultūra kyla ir yra stiprinama tokios ekonomikos, kuri į visą ko centrą pastato ir paklūsta tik pinigui. Kai centre nėra asmuo, tada pinigų dauginimas virsta pagrindiniu ir vieninteliu tikslu, ir kuriamos skurdo, vergovės bei atliekų struktūros. Trūksta sąmoningumo, jog esame išaugę iš tos pačios šaknies. Toks sąmoningumas gimdo naujus įsitikinimus ir taip pat naujas ekonomikos formas, kuriose ekonominiai subjektai prisiima daugiau atsakomybės. Nepakanka paviršutiniškų korekcijų, reikia „naujos ekonominės tvarkos“.

Dabartinis finansų ekonomikos pirmumas prieš realiąją ekonomiką nėra atsitiktinis: už jo yra žmogus, galbūt liekantis anonimu, kuris mano, jog pinigai kyla iš kitų pinigų. Tai klaidinga. Pasak popiežiaus, „pinigai, tikrieji, gimsta iš darbo. Ir tai darbas asmeniui suteikia orumą, ne pinigai. Bedarbystė įvairiose Europos šalyse yra pasekmė tokios ekonominės sistemos, kuri nebepajėgia sukurti darbo, nes į centrą pasistatė stabą, kuris vadinasi pinigai“.

Tad visiems reikia stengtis, kad į ekonomikos centrą grįžtų šeimos ir asmenys. Popiežius vardijo kitus geros ekonomikos aspektus: turto paskirstymą, gerą įmonės ir teritorijos sąveiką, socialinę atsakomybę, gerovę įmonės viduje, moters ir vyro atlyginimų lygybę, pirmumo teikimą žmogui, o ne mašinai, teisingą atlygį. 

Darbo vertė nėra vien atlyginimas

Daug dėmesio popiežius skyrė darbo vertei. Dažnai darbas neteisingai vaizduojamas tik kaip nuovargis, kurio verčiau nebūtų. Tačiau iš tiesų visi yra patyrę, jog neturėti darbo yra blogiau nei dirbti. Ir ne vien dėl atlyginimo, bet ir dėl to, kad žmogus dirbdamas prisiima atsakomybę už save ir kitus, jaučia pasitenkinimą, sveiką pasididžiavimą, realizuoja sumanymus.

Taip, darbas žmogų nuvargina, tačiau taip pat vysto jo orumą. „Darbas kuria orumą, o subsidijos, kai nesiejamos su aiškiu tikslu padėti arba grąžinti į darbą, sukuria priklausomybę ir mažina atsakomybę. Darbas turi ir didele dvasinę vertę, nes tai būdas, kuriuo mes pratęsiame kūriniją, ją globodami ir rūpindamiesi“, – sakė Pranciškus, palinkėdamas, jog įmonės saugotų darbo orumą, pripažintų, kad svarbiausias išteklius yra žmogus, dirbtų dėl bendro gėrio, būtų atidžios vargšams. Daugeliui įmonių būtų naudinga profesinę formaciją papildyti vertybine formacija.

RK / Vatican News

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Janis       2018-09-9 12:34

Iš tiesų, Lietuvos biznieriai ir politikai “nepajėgia sukurti darbo vietų, nes į centrą pasistatė stabą, kuris vadinasi pinigai”. Tai Evangelinė tiesa, kurios nepajėgia suprasti gobšūs liberastai. Tokia logika vadovaujasi ir dauguma imigrantų, kurie yra europinių liberastų minties ir dvasios broliai.

Paasakė        2018-09-8 14:21

dalyką, kuris sunervino du komentatorius - “svarbiausias išteklius yra žmogus”.

Jis       2018-09-8 7:52

Tiesiog emigrantas be šaknų ir pietų amerikos ubagiškojo marksizmo atstovas. Ir ne daugiau.

Šitas popiežius        2018-09-8 3:28

Greičiausiai yra antipopiežius.Babajų ir islamo mylėtojas, krikščionybės nekentėjąs.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Austrijos Vyriausybė praneša: 62 proc. asmenų, įtariamų 2016-aisiais nužudę moteris, yra „užsienio kilmės“

Audrius Bačiulis. Vokietija ir Prancūzija pasirinko karą su Amerika. Kurioje pusėje Lietuva?

Vytautas Radžvilas. Pirmas žingsnis pokyčių link – nutraukti katės ir pelės žaidimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą?

Algis Krupavičius. Dvi diagramos, kurias verta prisiminti prieš būsimus rinkimus

Rasa Čepaitienė. Romualdo Ozolo lietuviškosios kultūros samprata

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.