Geroji Naujiena

Popiežius Pranciškus: šventumo kelias yra laimės kelias

Tiesos.lt siūlo   2015 m. lapkričio 3 d. 3:24

2     

    

Popiežius Pranciškus: šventumo kelias yra laimės kelias

Bernardinai.lt

Sekmadienio pavakare popiežius Pranciškus nuvyko į istorines „Campo Verano“ kapines, kurios siekia Romos imperijos laikus. Viena iš „Campo Verano“ komplekso dalių – šv. Lauryno už Mūrų bazilika, skirta III amžiaus vidurio kankiniui ir šventajam.

Šventumas buvo pagrindinė popiežiaus Pranciškaus laikytų šv. Mišių per Visų Šventųjų iškilmes pasakytos homilijos tema, kurioje buvo pasiremta „Kalno pamokslu“ – Evangelijos skaitiniu apie palaiminimus, kuriuos Jėzus išdėstė savo mokiniams. Jei šventumas yra kelias į Dangų, tai Pranciškus itin pabrėžė, kad tai yra ir laimės, laimingumo kelias: kas laikosi palaiminimų, tas yra, anksčiau ar vėliau taps laimingu.

„Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė“. Galime paklausti, kaip gali būti laimingas žmogus, vargdienis, kurio vienintelis lobis yra dangaus Karalystė? Bet kaip tik dėlto: turėdamas išrengtą ir nuo daugybės pasaulio dalykų laisvą širdį tas žmogus yra „laukiamas“ dangaus Karalystėje, – kalbėjo Pranciškus.

„Palaiminti verkiantys (liūdintys): jie bus paguosti“. Kaip gali būti laimingi tie, kurie verkia? Ir vis dėlto tas, kuris gyvenime niekad nepatyrė liūdesio, suspaudimo, skausmo, niekada nepažins paguodos galios. Laimingi gali būti tie, kurie pajėgia susigraudinti, gali širdyje justi skausmą, kuris yra jų gyvenime ir kitų gyvenime. Jie bus laimingi, nes švelni Dievo Tėvo ranka juos paglostys ir paguos.

„Palaiminti romieji“. O mes, priešingai, dažnai esame nekantrūs, nervingi, visada pasiruošę skųstis. Kitiems turime daug pretenzijų, o kai kalbama apie mus pačius, reaguojame pakeltu balsu, tarsi būtume pasaulio valdytojai, kai iš tiesų visi esame Dievo vaikai. Pagalvokime apie tas mamas ir tuos tėčius, kurie tokie kantrūs su savo vaikais, nors šie, rodos, veda juos iš proto. Toks yra Viešpaties kelias: romumo ir kantrybės kelias. Jėzus ėjo šiuo keliu: būdamas mažas patyrė persekiojimą ir tremtį, vėliau, suaugęs, – apkalbas, suktybes, melagingus kaltinimus teisme, ir viską ištvėrė romiai. Iš meilės mums ištvėrė ir kryžių.

„Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, jie bus pasotinti“. Taip, turintys stiprų teisingumo jausmą – ne tik kitų, bet ir savęs pačių atžvilgiu – bus pasotinti, nes yra pasiruošę priimti didžiausią teisingumą, kurį tik Dievas gali suteikti.

Taip pat „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“. Laimingi tie, kurie moka atleisti, kurie gailestingi kitiems, neteisia visko ir visų, bet bando suprasti kitą. Mums visiems, be išimčių, reikia atleidimo. Todėl Mišių pradžioje prisipažįstame tai, kas esame – nusidėjėliai. Ir tai nėra formalumas, tačiau tiesos aktas. „Viešpatie, štai aš – pasigailėk manęs“. Ir jei mokame kitiems suteikti atleidimą, kurio prašome sau, tada esame palaiminti. Kaip sakome „Tėve mūsų“: atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

„Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“. Pažvelkime į veidus tų, kurie sėja aplink apkalbas, nesantaiką – ar jie laimingi? Kurie visad ieško progų apmulkinti kitą, pasinaudoti kitais – ar jie laimingi? Ne, negali būti laimingi. Priešingai, sėjantys taiką kasdien, kantriai, yra taikos, susitaikymo meistrai – jie palaiminti, nes yra tikri vaikai Dangaus Tėvo, kuris sėja visada ir tik taiką, net pasiuntė savo Sūnų į pasaulį, kad būtų taikos žmonijai sėkla.

„Brangūs broliai ir seserys, toks yra šventumo kelias ir toks pat yra laimės kelias. Tai kelias, kurį nuėjo Jėzus. Dar daugiau – Jis pats yra Kelias: kas eina su Juo ir per Jį, įžengia į gyvenimą, amžinąjį gyvenimą. Prašykime Viešpaties malonės būti paprastais ir nuolankiais žmonėmis, malonės mokėti verkti, malonės būti romūs ir dirbti dėl taikos bei teisingumo, ypač – malonės priimti Dievo atleidimą, kad taptume Jo gailestingumo įrankiais. Taip darė šventieji, prieš mus keliavę į dangiškąją tėvynę“, – baigdamas homiliją sakė popiežius melsdamas šventųjų užtarimo einant Jėzaus keliu, pasiekiant amžinąją laimę.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

obuolys       2015-11-4 17:36

tai dėl ko konkrečiai reikia ŽMONĖMS prašyti pas pasigailėjimo? Dėl to kad Adomas ir Ieva prieš krelis tūkstantmečius suvalgė obuolį,  ir iš viso panašu kad Adomas ir Ieva nežmonės o padaryti VIEŠPATSIES/JAHVĖS dirbtiniu būdu , o Kainas išėjo pas tikrus ŽMONES.  Ir iš viso laikas moksilinkams pasisakyti apie turinčius bezdžionės genus ir apie neturinčius bezdžionės genų ir duoti moksliniais tyrimais pagrįstas išvadas kodėl yra taip kaip yra.

gražu, puiku, teisinga, bet..       2015-11-3 12:59

ar tovariščius putinas bei jo pakalikai komunistai-kgbistai-pedofilai yra skaitę “Kalno pamokslą”?
ko gero ne - todėl ir dega jų nabagės sielos pragare.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.