Demokratija ir valdymas, Liustracija ir desovietizacija, Žiniasklaida, Bažnyčios socialinis mokymas

Popiežius Pranciškus susitikime su pasaulietinės ir katalikiškos žiniasklaidos atstovais: „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8,32)

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 27 d. 11:13

6     

    

Popiežius Pranciškus susitikime su pasaulietinės ir katalikiškos žiniasklaidos atstovais: „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8,32)

Vatikano radijas

Šeštadienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė dviem didelėms asociacijoms priklausančius žiniasklaidos darbuotojus Italijoje: Italijos periodinės spaudos sąjungos (USPI) ir Italijos katalikiškų savaitraščių federacijos narius (FISC). Šios organizacijos vienija per tris tūkstančius didesnių ir mažesnių leidinių, skelbiamų popieriniu, skaitmeniniu ar abiem pavidalais, informacinio, komercinio ar visuomeninio pobūdžio, rašoma Vatikano radijo pranešime (ČIA).

„Jūsų uždavinys ar, tiksliau, misija yra viena iš svarbiausių šiuolaikiniame pasaulyje, – sakė popiežius Pranciškus: – informuoti korektiškai, visiems pasiūlyti kiek įmanoma arčiau tiesos esančią faktų versiją. Esate kviečiami plačiajai publikai pristatyti sudėtingas temas – kaip tarpininkai tarp ekspertų sukaupto žinojimo ir konkrečios galimybės jį plačiai paskleisti.

Jūsų balsas, laisvas ir atsakingas, yra pamatinis augimui kiekvienos visuomenės, kuri norėtų save pavadinti demokratine, kad būtų užtikrintas keitimasis idėjomis ir vaisingas ginčas, kuris remiasi realiais ir korektiškai perduotais duomenimis.

Mūsų laiku, kuris dažnai yra valdomas greičio, kuriam dominuoja toškimas ieškoti sensacingumo ir dėl to aukoti tikslumą bei kompetenciją, kai vietoj pasvertų apmąstymų pateikiama perkaitusio emocingumo, stipriai jaučiama būtinybė patikimos informacijos, patikrintų duomenų ir naujienų, kuriomis nesiekiama nustebinti ar sukrėsti, bet, greičiau, auginti skaitytojų kritinį jausmą, leidžiantį užduoti adekvačius klausimus ir pasiekti pagrįstas išvadas.

Tokiu būdu bus galima išvengti nuolatinės priklausomybės nuo lengvų šūkių ar improvizuotų informacijos kampanijų su persišviečiančia intencija manipuliuoti tikrove, nuomonėmis ir pačiais asmenimis, dažnai sukeliant nereikalingas „medijų dulkes“.

Pasak popiežiaus, į tokius poreikius maža ir vidutinė žiniasklaida gali atsakyti geriau, nes pačioje savo struktūroje turi sveikų saitų, kurie jai leidžia būti mažiau masiška, mažiau pavaldžia madų spaudimui, kurių laikinumas prilygsta jų invaziškumui. Tokia žiniasklaida yra genetiškai susijusi su teritorine baze, artimesnė kasdieniam bendruomenės gyvenimui, labiau atsižvelgianti į faktų esmę ir konkretumą. Tokioje dinamikoje gali pasisakyti ir tie, kuriems kitaip sunku atrasti kanalų savo balsui.

Tokia logika vadovaujasi vyskupijų savaitraščiai ir kitos žiniasklaidos priemonės, priklausančios Italijos katalikiškų savaitraščių federacijai. Jos taip pat, pridūrė popiežius, gali būti naudingais evangelizavimo įrankiais ir erdvės, kuriose vyskupijos gyvenimas gali būti išreiškiamas, kuriose bažnytinio gyvenimo dalyviai gali dialoguoti. Dirbti vyskupijos laikraštyje reiškia „jausti“ vietinę Bažnyčią, būti arti miesto ir kaimo žmonių, skaityti įvykius Evangelijos ir Bažnyčios mokymo šviesoje. Šie elementai yra tarsi „kompasas“ katalikiškiems vyskupijų leidiniams ir jų būdui pasakoti naujienas, pristatyti nuomones, užsiimti žurnalistika.

Vyskupijų leidiniai, integruoti su naujomis skaitmeninės komunikacijos formomis, išlieka vertingu ir veiksmingu įrankiu, kuriems reikia nuolatinio įsipareigojimo iš Ganytojų ir visos krikščionių bendruomenės pusės, geranoriško dėmesio iš viešų institucijų.

Jaučiamas poreikis žinių, kurios būtų perduodamos ramiai, tiksliai ir pilnai, nuosaikia kalba, kad skatintų naudingą apmąstymą; pasvertų ir aiškių žodžių, kurie išvengia rėksmingo ir dviprasmiško, užuominomis mintančio diskurso infliacijos. Svarbu, kad kantriai ir nuosekliai būtų siūlomi vertinimo kriterijai ir žinios, kad viešoji nuomonė būtų pajėgi suprasti ir atsirinkti, ir neliktų apsvaiginta ar išmušta iš vėžių. Visuomenei taip pat reikia, kad informacijos teisė būtų gerbiama tiek pat, kiek orumas kiekvieno pavienio asmens, įtraukto į informacijos procesą, kad niekam nebūtų pakenkta be realių ir apibrėžtų atsakomybės požymių.

Baigdamas savo pastabas popiežius Pranciškus taip pat linkėjo vyskupijų leidiniams gyvybingumo, o juose dirbantiems – orių sąlygų, taip pat pilietinės visuomenės paramos, kad maža ir vidutinė žiniasklaidą galėtų tęsti savo nepakeičiamą darbą, prisidėti prie autentiško pliuralizmo, suteikti balsą turtingai bendruomenių įvairovei.

Popiežius Pranciškus: Kaip gintis nuo melagingų žinių?

Jau prieš kelis mėnesius buvo pranešta, kad gegužės 13-ąją, sekmadienį prieš Sekmines, šiemetinės Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga popiežius Pranciškus pakvies pamąstyti apie vadinamąjį „fake news“ reiškinį – tai yra apie melagingos informacijos naudojimą darant įtaką žmonių pasirinkimams, siekiant ekonominės ar politinės naudos. Ši trečiadienį, sausio 24 d., liturgijoje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta Pasaulinei žiniasklaidos dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia, kurios tema: „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8,32). Fake news (melagingos žinios) ir taikai tarnaujanti žurnalistika“.

„Pagal Dievo planą, žmogus komunikuodamas, keisdamasis žiniomis, vykdo savo pašaukimą gyventi bendrystėje su kitais“, – sakoma popiežiaus dokumente. Tačiau jei žmogus klauso savo išdidaus egoizmo, jis ima netinkamai naudoti ir gebėjimą komunikuoti, kaip liudija Šventajame Rašte minimi Kaino ir Abelio ar Babelio bokšto atvejai. Būdingiausias šio nukrypimo simptomas yra tiesos klastojimas tiek individualiame, tiek ir bendruomeniniame žmonių gyvenime. Šiandien kaskart vis spartesnių skaitmeninių komunikacijos sistemų kontekste matome melagingų žinių, vadinamųjų „fake news“, reiškinį, kuris turi būti deramai apmąstytas, o tuo pačiu reikia apmąstyti ir kiekvieno žmogaus atsakomybę už tiesos komunikavimą.

Kokį melą savyje slepia melagingos žinios?

Šiandien vis daugiau diskutuojama apie vadinamųjų „fake news“ reiškinį, tai yra dezinformaciją, skelbiamą skaitmeninėmis, o taip pat ir tradicinėmis komunikavimo priemonėmis. Šiuo terminu vadinamos žinios, neturinčios pagrindo, paremtos nesamais arba iškreiptais faktais, siekiančios suklaidinti jų adresatą arba juo manipuliuoti. Tokių žinių platinimu siekiama paveikti politinius pasirinkimus ar gauti materialinę naudą. „Fake news“ efektyvumą nulemia visų pirma mimezė, tai yra sugebėjimas atrodyti tikėtinomis. Be to, šios žinios – melagingos ar nors kiek panašios į tiesą – yra apgaulingos, sugeba patraukti adresatų dėmesį, pasinaudoja visuomenėje paplitusiais stereotipais, lengvai sukeliamomis emocijomis, baime, panieka, pykčiu, frustracija. Pasak popiežiaus, šias žinias demaskuoti sunku dar ir dėl to, kad jos dažnai cirkuliuoja tarp žmonių, sudarančių uždaras vienminčių bendruomenes, neįsileidžiančias kitos nuomonės ir nesugebančias pažvelgti iš kitos perspektyvos.

Kaip jas atpažinti?

Reikia dėmesingo įžvalgumo, jei norime suprasti dezinformacijos mechanizmus ir užkirsti jiems kelią. Turime demaskuoti „gyvatės logiką“,  „suktojo žalčio“ strategiją – minimą Pradžios knygos pasakojime apie pirmąją pasaulyje „fake news“, atnešusią tragiškas nuodėmės pasekmes, greitai virtusias pirma brolžudyste ir kitomis nesuskaitomomis formomis blogio prieš Dievą, artimą, visuomenę ir kūriniją. Šis gudrus „melo tėvas“ naudoja mimezės strategiją. Pasakojime apie gimtąją nuodėmę jis prisėlina prie moters, dedasi esąs bičiulis, besirūpinąs jos gerove. Šis biblinis epizodas mums atskleidžia esminį dalyką – niekada dezinformacija nebūna nekenksminga; pasitikėjimas melu visada blogai baigiasi. Net ir minimalus tiesos iškraipymas gali būti labai pavojingas. Dėl to būtina ugdyti meilę tiesai, įžvalgumą, sugebėjimą pasverti savo troškimus ir polinkius, kad nepasiduotume kiekvienai sutiktai pagundai.

Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8,32)

„Nuolat kartojamas melas ilgainiui gali užteršti žmogų, – rašo popiežius ir primena rusų rašytojo Dostojevskio žodžius: „Kas meluoja pats sau ir klausosi savo melo, galiausiai ima neskirti melo nuo tiesos nei savyje, nei aplinkui save, ir jis jau nebegerbia nei savęs, nei kitų. O jei negerbia – tai liaujasi mylėjęs, jei nemyli – tai pasiduoda aistroms ir vulgariems malonumams, o dėl savo ydų galiausiai pasidaro kaip gyvulys. Ir visa tai prasideda nuo melavimo sau ir kitiems“ (Broliai Karamazovai, II, 2).

Tad kaip gi gintis nuo melo viruso? Geriausiais būdas – leisti, kad mus nuskaistintų tiesa. Pasak krikščionybės, tiesa tai ne tik sąvokos, ne tik dalykai, kuriuose vadiname tikrais arba netikrais. Tiesa – tai ne tik tikrovės atskleidimas, iškėlimas į dienos šviesą. Pasak Biblijos, tiesa – tai kažkas, kuo galima pasiremti, kas tvirta, kuo galima pasitikėti. Šie prasme vienintelis, kuriuo galima visiškai pasikliauti, yra Dievas. „Aš esu tiesa“, – sako Jėzus.

Tikros žinios ugdo taiką

Geriausias būdas gintis nuo melo yra ne kokios nors sudėtingos strategijos, bet žmonės, kurie nepasidavę godumui moka išgirsti, kurie moka užmegzti nuoširdų dialogą ir leidžia iškilti tiesai, kurie siekdami gėrio atsakingai vartoja tariamus žodžius. Išeitis – žmonių atsakingumas. Ypač žurnalistai, kurių darbas – skelbti informaciją, turi jaustis esą „žinių sergėtojai“. Šiuolaikiniame pasaulyje tai ne tik profesija, darbas, bet ir tikras pašaukimas.

Popiežius taip pat pastebi, kad informacija visada daro įtaiką žmonių gyvenimui, kad informavimas tuo pačiu reiškia ir formavimą. Žinių šaltinių patikrinimas ir rūpinimasis pačiu informacijos procesu ugdo gėrį, pasitikėjimą, tiesia naujus kelius į bendrystę ir taiką.

Prieš savo žinios pabaigą popiežius kreipiasi į žurnalistus ir kviečia juos savo darbu tarnauti taikai. Tai nereiškia, kad žiniasklaida, žurnalizmas turi būti „gerietiškas“, neigiantis sunkių problemų buvimą ar kalbantis „pasaldintu“ balsus. Žiniasklaidoje neturi būti vietos apsimetinėjimui, ji turi nekęsti melo, vengti skambių žodžių, tariamų vien dėl efekto.

Popiežiaus žinia būsimai Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai baigiama malda, kurioje, parafrazuodamas žinomą pranciškonų maldą, popiežius prašo: „Viešpatie, padaryk mus savo taikos įrankiais; išmokyk mus pašalint nuodus iš mūsų vertinimų; padėk kituose žmonės matyti brolius ir seseris, kad mokėtume klausytis ten, kur yra triukšmas, kad įneštume aiškumo ten, kur yra dviprasmybės, nuosaikumo – kur vaikomasi sensacijų, kad keltume klausimus ten, kur vyrauja paviršutiniškumas, kad ugdytume pasitikėjimą ten, kur viešpatauja išankstiniai nusistatymai, kad įneštume daugiau pagarbos ten, kur siaučia agresyvumas, kad skelbtume tiesą, kur viešpatauja melas“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

realybė       2018-01-28 15:04

Ne tiesa o pinigai padaro laisvus

Dzeikas       2018-01-28 8:00

Nenoriu taikytojo vaidmens “kokie mes visi grazus ir pukuoti”, taciau sikart su visais komentarais sutinku, jie tik papildo vienas kita.
Juliu patikslinsiu: nori, jeigu laisve nemokamas geroves priedas. Moket uz ja - tai jau ne. Zinote kredita uz nauja automobili, naujas superlentas (100 metu garantija) terasai reikia grazint, nera laisvu pinigu…Todel tiesai kaip ir pareikalavimo ner.Ner kur jos pritaikyti.

Manau       2018-01-28 0:17

Sis tekstas turetu buti ant kiekvieno zurnalisto darbo stalo ar sienos. Dar geriau - ismoktas mintinai kaip “Teve musu..”. Ypac liecia nacionalini transliuotoja…

Julius       2018-01-27 23:02

Tik bėda kad žmonės nenori būti laisvi.

Pikc       2018-01-27 20:22

O neokomuniagai Bergoglio, atsieit, tiesa rūpi? Tikrai? wink
Fruktui, kuris nešiojasi Kristų prikaltą ant bolševikinių kūjo su pjautuvu, kuris oficialiai atsisakė palaikyti dėl tikėjimo įkalintą pareigūnę Kim Davis (raudonojo barako šutvės sprendimu ji buvo įkalinta, nes atsisakė registruoti pederastų “santuoką”), bet to paties vizito metu surengė privačią audienciją dviems pederastams ir vadino juos šeima, kuris iš Sirijos importavo krūvą musulmonų ir nė vieno krikščionio, kuris priima ir apdovanoja abortų aktyvistus, kuris skatina Europos ismalizaciją (http://www.propatria.lt/2018/01/atsiverteliai-is-islamo-praso.html)? Čia ŠITAM tiesa rūpi? smile
P.S. Kas per “šyza” vietoj lietuviško “tiesa jus išlaisvins” vartoti kerėplišką vertinį iš anglų kalbos “tiesa padarys jus laisvus”? Patiko “turėti gerą laiką”, ar kaip čia? smile

albina       2018-01-27 12:51

Lietuvos žiniasklaidos didžiajai daliai rūpi ne tiesa.Jų šūkis - PINIGAI išlaisvins.Juk plikiausia akimi matosi už propagandinės kritikos esantis verslo ar partijos interesas.Objektyvios informacijos tenka paieškoti.Bažnyčios vaidmuo pasauliečiams tampa simboliniu.Raktiniai žodžiai- Dievas,Valstybė,Šeima,Dora - yra beverčiai ne tik jaunimui.


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.