Popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti Europai viltį – prisiminti vertingiausią Europos įkūrėjų palikimą (papildyta)

Ramutė Bingelienė   2017 m. kovo 25 d. 1:21

7     

    

Popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti Europai viltį – prisiminti vertingiausią Europos įkūrėjų palikimą (papildyta)

Popiežius Pranciškus, penktadienio pavakare priėmęs Europos Sąjungos (ES) vadovus, susirinkusius iškilmingai paminėti Romos sutarčių šešiasdešimtmečio, buvo atviras: Sąjungai gresia sužlugti, jei politinių bendruomenių lyderiai nesugebės atrasti bendros ateities vizijos. „Kai organizacija praranda krypties suvokimą ir daugiau nebegali žiūrėti į priekį, ji išgyvena nuosmukį – ilgainiui kyla pavojus tiesiog žlugti“, – perspėjo susirinkusius popiežius.

Išreiškęs savo susirūpinimą dėl „mirtinos grėsmės“ ištiktos Europos ateities, popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti dabarties ir ateities Europai, jos žmonėms viltį. Jo teigimu, Europa atgautų viltį, jei prisimintų vertingiausią „Europos įkūrėjų palikimą“ – tuos principus, kuriais remdamiesi jie kūrė Europos ekonominę bendriją. Visų pirma, „Europos politinio projekto šerdimi ir vėl turi tapti žmogus, o bendrijos veiklos principais – veiksmingas solidarumas, atvirumas pasauliui, ryžtas išsaugoti taiką ir užtikrinti vystymąsi, atvirumas ateičiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Popiežiaus įsitikinimu, tik solidarumo principais pagrįsta politika įveiks tokias problemas kaip ekonomikos ir migracijos krizės ar populizmo augimas. „Visais laikais svarbiausias Europos gyvybingumo šaltinis buvo būtent solidarumas, – savo kalboje ne kartą pabrėžė Pranciškus. – Jis ne mažiau reikalingas ir šiuo metu, kai tokios stiprios išcentrinės jėgos, o taip pat ir gundymas redukuoti tuos idealus, kurių siekta steigiant Sąjungą, iki ekonominių ir finansinių poreikių“.

Popiežius Pranciškus apgailestavo ir dėl šio laikmečio pagrindinio bruožos – „atminties stokos“. Jo teigimu, būtent dėl to mes pamirštame ir svarbiausią Bendrijos laimėjimą – „ilgiausią taikos laikotarpį per pastaruosius šimtmečius“. Branginti taiką būtina, nes be jos neįmanoma jokia ateitis.

Kalbėdamas apie 1957-ųjų Europos kūrėjus ir jų veiklą, popiežius Pranciškus pabrėžė, jog jiems visiems buvo būdinga „tarnystės dvasia“. Jo teigimu, „būtent ši tarnystės dvasia kartu su politine aistra ir sąžine ir sudaro Europos civilizacijos, kurios šaknys krikščionybėje, esmę“.

„Mes gyvename laikais, paženklintais „krizės idėja“, – pastaruoju metu buvo kalbama ir apie „institucijų krizę“, ir apie „migrantų krizę“, ir t.t. Paprastai šis žodis slepia šiuolaikinio žmogaus baimes ir pakrikimą. Tačiau krizė yra ne tik išbandymų laikas, tai ir proga peržiūrėti, susivokti, įvertinti“, – drąsino susirinkusius popiežius Pranciškus.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

* * *

Pranciškus ES lyderiams: kad ateitis nebūtų senatvė, nuovargis ir baimė

„Sugrįžimas į Romą po šešiasdešimties metų negali būti vien atsiminimų kelionė, bet labiau troškimas atrasti gyvąją atmintį to įvykio, kad suprastume jo reikšmę dabartyje, – sakė popiežius Pranciškus, kovo 24 dienos vakare kreipdamasis į visų ES valstybių narių vadovus, jį aplankiusius Romos sutarčių šešiasdešimtmečio proga.  – Reikia įsijausti į tuometinius iššūkius, kad spręstume šiandieninius ir rytojaus. Savo pasakojimais, pilnais atsiminimų, Biblija mums pasiūlo pamatinį pedagoginį metodą: negalime suprasti mūsų dabartinio laiko be praeities, kuri suvokiama ne kaip tolimų faktų visuma, o kaip gyvybinė limfa, maitinanti dabartį.“

Savo kreipimesi popiežius citavo Romos traktatų signatarų ir amžininkų pasisakymus, iš kurių aišku, jog tai, ką jie kūrė, buvo ne vien politinė, ekonominė ar kultūrinė, bet ir žmogiška tikrovė, remiantis ir skleidžiant tam tikrą žmogaus sampratą.

„Tėvai steigėjai, – sakė popiežius, – mums primena, kad Europa nėra vien taisyklių visuma, protokolų ir procedūrų rinkinys. Ji yra gyvenimas, būdas suprasti žmogų atsispiriant nuo jo transcendentinio ir neatimamo orumo, ne vien nuo gintinų teisių ar siekiamų pretenzijų visumos.“

„Jei politinio europinio projekto pulsuojanti širdis buvo žmogiška būtybė, tai patys traktatai, kad netaptų negyva raide, turėjo būti pripildyti gyvybinės dvasios. O pirmas europietiško gyvybingumo elementas yra solidarumas. Jo reikėjo ir reikia, kad Sąjungos idealai nebūtų susiaurinti tik iki produktyvumo, ekonominių ir finansinių poreikių“, – kalbėjo popiežius.

Iš solidarumo gimsta atvirumas kitiems. Šiandien jau pamirštamas tas nenatūralus mūras, kuris dalijo Europą tuo metu, kuris atskyrė šeimas, lėmė skurdą. Pamirštamos ir didžiulės pastangos tą mūrą nugriauti, kalbant kaip apsiginti nuo „pavojų“ – nuo kolonos vyrų ir moterų, bėgančių nuo karo ir skurdo, ieškančių ateities.

Kita atminties duobė, pasak popiežiaus, būdinga supratimui apie taiką. Taika Europoje, kokios niekada nėra buvę, yra didžiulis ir vertingas laimėjimas. Bet daug kam šiandien ji atrodo savaime suprantama ir todėl paviršutinė.

Pabrėžęs europinės civilizacijos krikščioniškas šaknis, be kurių būtų sunku suprasti vakarietiškas orumo, laisvės, teisingumo vertybes ir bendros Europos tėvų steigėjų principus, popiežius Pranciškus konstatavo, kad mūsų periodui itin būdingas „krizės“ motyvas. Ekonominė, šeimos, socialinė, institucijų, migrantų krizė: daug krizių, kurios dabartiniame žmoguje kelia baimę ir pasimetimą. Tačiau krizė nebūtinai savaime vien neigiama – ji tetampa, pasak popiežiaus, proga atskleisti sprendimus, remiantis, kaip minėta, Europos Sąjungos tėvų steigėjų palikimu.

Pranciškus dar kartą išvardijo tas „kolonas“, ant kurių tėvai steigėjai statė Europos bendriją: žmogaus vertę, tikrą solidarumą, atvirumą pasauliui, taikos ir išsivystymo siekimą.

„Panašiai, šiandieninė Europa iš naujo atras viltį ir ateitį, jei asmuo bus jos institucijų centras ir širdis, jei atras „šeimos dvasią“: šeimoje visi skirtingi, tačiau visi kuria bendrus namus. Vienybė, – pabrėžė popiežius, – turi būti kuriama ne per suvienodinimą, bet per harmoniją. Europos ateičiai reikia atrasti solidarumą, kuris neapsiribotų vien gerais ketinimais, bet virstų konkrečiais veiksmais. Solidarumas saugo nuo egoizmo, kuris gimdo populizmą ir kitą, nei vienodumas, kraštutinumą – skirtingumo triumfą.

Svarbu neužsidaryti apgaulingame saugume ir baimėje kitų atžvilgiu. Europos kultūra augo būdama dialoge su kitais. Kokia Europos kultūra šiandien? Kokiuos idealus ji puoselėja? Jei nebėra tikros idealistinės perspektyvos, lieka tik baimė, kad kažkas trukdys mūsų nusistovėjusiems įpročiams, įgytam komfortui, kokiu nors būdu sutrikdys gyvenimo būdą, pernelyg dažnai susidedantį tik iš materialinės gerovės. Priešingai, Europos turtas visada buvo dvasinis atvirumas ir sugebėjimas kelti pamatinius klausimus apie egzistenciją.“

Visa tai nereiškia, jog reikia atsisakyti vystymosi, priešingai, būtina investuoti į vystymąsi ir taiką, tačiau suprantant, kad vystymasis nėra vien produktyvumas, bet visapusiškas žmogiškos būtybės realizavimasis. „Atsivėrimas vilčiai yra atsivėrimas ateičiai, o ši yra jaunuolių rankose“, – popiežius pabrėžė, kad ateičiai svarbu remti šeimą ir gyvybės šventumą.

Europos Sąjungos ateityje yra ne tik „neišvengiamos senatvės, bet ir naujos jaunystės“ galimybė, pažymėjo Pranciškus linkėdamas dabartiniams Europos Sąjungos lyderiams eiti tiek idealo ir naujo humanizmo, tiek konkrečių ir veiksmingų sprendimų keliu, užtikrindamas, kad ir Bažnyčia prisidės kuriant Europą.

Vatikano radijas

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Globalisto principai:       2017-03-27 12:22

atvirumas pasauliui,
solidarumas,
atvirumas kitiems ir pan.

Tačiau Šv. Raštas tvirtina: “visas pasaulis yra piktojo pavergtas”.
“Nemylėkite pasaulio,
nei to, kas yra pasaulyje.
Jei kas myli pasaulį,
nėra jame Tėvo meilės (1Jn 15 ir kitur)

Nulis       2017-03-26 11:18

Kažkaip gavosi taip, kad šitas popiežius man yra apvalus nulis ir pezantis dėl pezėjimo. O paties galvoje velniai veisiasi. Kam dar jį išvis jį cituoti, jei jis bendradarbiauja su bažnyčios griovėjais.

monitoringuojantis mėgėjas       2017-03-25 22:00

Stebint vyksmus, apima nuotaika, kad remiantis nesenomis analogijomis jau prasidėjo “piatiletka pyšnych pochoron”.
Po jos einanti “piatiletka” bus liberastinio kvazimodo agonija.

Reiktų,kad kalbėtų ne        2017-03-25 20:25

vien Popiežius,o visa dvasininkų bendruuomenė paskelbtų savo požiūrį ir palinkėjimus.

Popiežiaus kalba daugiau       2017-03-25 20:24

psichologinė,nei krikščioniška,kai krikščionybė yra strategija,o psichologijos terminai skirti taktkai sudėlioti.Gaila.

norėjau susirasti visą Popiežiaus kalbą       2017-03-25 14:50

bet… Vatikano radijo svetainėje radau tiek dvi pastraipas:
Popiežius Europai priminė jos krikščioniškas ištakas
Popiežius Pranciškus penktadienio, kovo 24-sios pavakare audiencijoje priėmė Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovus, dalyvaujančius Romos sutarties šešiasdešimtmečio iškilmėse Romoje. Audiencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šventasis Tėvas Europos lyderiams priminė Europos krikščioniškas ištakas. Europietiškos civilizacijos pradžioje yra krikščionybė, be kurios vakarietiškos orumo, laisvės ir teisingumo vertybės yra sunkiai suprantamos, tvirtino popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)
http://lt.radiovaticana.va/news/2017/03/25/popiežius_europai_priminė_jos_krikščioniškas_ištakas/1301132

Kuo jie ten užsiima??? Jie ten juk dirba, ne savanoriauja kaip čia

Imprasariumas       2017-03-25 9:15

Per kurią vietą popiežius tą taiką mato? Jis turi omeny taiką Romoje, o tai kad romiečiai kažkur Afrikoje bombina jam viskas ok? Reikia pripažinti, kad tokiai ES (o kokiai niekas nežino nes planai - slapti) atėjo galas. ES tikslas buvo atimti iš suverenelių valstybių potenciją vystytis.Vienas etapas padarytas, dabar laikas pripumpuoti intrūzų, kurie turi daug potencijos kariauti - o po to vėl karas visų su visais. Kaip sakė DŽ. Frydmanas - jūs ten europiečiai negalvokite, kad ramiai gyvensite be karų.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.