Popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti Europai viltį – prisiminti vertingiausią Europos įkūrėjų palikimą (papildyta)

Ramutė Bingelienė   2017 m. kovo 25 d. 1:21

7     

    

Popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti Europai viltį – prisiminti vertingiausią Europos įkūrėjų palikimą (papildyta)

Popiežius Pranciškus, penktadienio pavakare priėmęs Europos Sąjungos (ES) vadovus, susirinkusius iškilmingai paminėti Romos sutarčių šešiasdešimtmečio, buvo atviras: Sąjungai gresia sužlugti, jei politinių bendruomenių lyderiai nesugebės atrasti bendros ateities vizijos. „Kai organizacija praranda krypties suvokimą ir daugiau nebegali žiūrėti į priekį, ji išgyvena nuosmukį – ilgainiui kyla pavojus tiesiog žlugti“, – perspėjo susirinkusius popiežius.

Išreiškęs savo susirūpinimą dėl „mirtinos grėsmės“ ištiktos Europos ateities, popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti dabarties ir ateities Europai, jos žmonėms viltį. Jo teigimu, Europa atgautų viltį, jei prisimintų vertingiausią „Europos įkūrėjų palikimą“ – tuos principus, kuriais remdamiesi jie kūrė Europos ekonominę bendriją. Visų pirma, „Europos politinio projekto šerdimi ir vėl turi tapti žmogus, o bendrijos veiklos principais – veiksmingas solidarumas, atvirumas pasauliui, ryžtas išsaugoti taiką ir užtikrinti vystymąsi, atvirumas ateičiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Popiežiaus įsitikinimu, tik solidarumo principais pagrįsta politika įveiks tokias problemas kaip ekonomikos ir migracijos krizės ar populizmo augimas. „Visais laikais svarbiausias Europos gyvybingumo šaltinis buvo būtent solidarumas, – savo kalboje ne kartą pabrėžė Pranciškus. – Jis ne mažiau reikalingas ir šiuo metu, kai tokios stiprios išcentrinės jėgos, o taip pat ir gundymas redukuoti tuos idealus, kurių siekta steigiant Sąjungą, iki ekonominių ir finansinių poreikių“.

Popiežius Pranciškus apgailestavo ir dėl šio laikmečio pagrindinio bruožos – „atminties stokos“. Jo teigimu, būtent dėl to mes pamirštame ir svarbiausią Bendrijos laimėjimą – „ilgiausią taikos laikotarpį per pastaruosius šimtmečius“. Branginti taiką būtina, nes be jos neįmanoma jokia ateitis.

Kalbėdamas apie 1957-ųjų Europos kūrėjus ir jų veiklą, popiežius Pranciškus pabrėžė, jog jiems visiems buvo būdinga „tarnystės dvasia“. Jo teigimu, „būtent ši tarnystės dvasia kartu su politine aistra ir sąžine ir sudaro Europos civilizacijos, kurios šaknys krikščionybėje, esmę“.

„Mes gyvename laikais, paženklintais „krizės idėja“, – pastaruoju metu buvo kalbama ir apie „institucijų krizę“, ir apie „migrantų krizę“, ir t.t. Paprastai šis žodis slepia šiuolaikinio žmogaus baimes ir pakrikimą. Tačiau krizė yra ne tik išbandymų laikas, tai ir proga peržiūrėti, susivokti, įvertinti“, – drąsino susirinkusius popiežius Pranciškus.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

* * *

Pranciškus ES lyderiams: kad ateitis nebūtų senatvė, nuovargis ir baimė

„Sugrįžimas į Romą po šešiasdešimties metų negali būti vien atsiminimų kelionė, bet labiau troškimas atrasti gyvąją atmintį to įvykio, kad suprastume jo reikšmę dabartyje, – sakė popiežius Pranciškus, kovo 24 dienos vakare kreipdamasis į visų ES valstybių narių vadovus, jį aplankiusius Romos sutarčių šešiasdešimtmečio proga.  – Reikia įsijausti į tuometinius iššūkius, kad spręstume šiandieninius ir rytojaus. Savo pasakojimais, pilnais atsiminimų, Biblija mums pasiūlo pamatinį pedagoginį metodą: negalime suprasti mūsų dabartinio laiko be praeities, kuri suvokiama ne kaip tolimų faktų visuma, o kaip gyvybinė limfa, maitinanti dabartį.“

Savo kreipimesi popiežius citavo Romos traktatų signatarų ir amžininkų pasisakymus, iš kurių aišku, jog tai, ką jie kūrė, buvo ne vien politinė, ekonominė ar kultūrinė, bet ir žmogiška tikrovė, remiantis ir skleidžiant tam tikrą žmogaus sampratą.

„Tėvai steigėjai, – sakė popiežius, – mums primena, kad Europa nėra vien taisyklių visuma, protokolų ir procedūrų rinkinys. Ji yra gyvenimas, būdas suprasti žmogų atsispiriant nuo jo transcendentinio ir neatimamo orumo, ne vien nuo gintinų teisių ar siekiamų pretenzijų visumos.“

„Jei politinio europinio projekto pulsuojanti širdis buvo žmogiška būtybė, tai patys traktatai, kad netaptų negyva raide, turėjo būti pripildyti gyvybinės dvasios. O pirmas europietiško gyvybingumo elementas yra solidarumas. Jo reikėjo ir reikia, kad Sąjungos idealai nebūtų susiaurinti tik iki produktyvumo, ekonominių ir finansinių poreikių“, – kalbėjo popiežius.

Iš solidarumo gimsta atvirumas kitiems. Šiandien jau pamirštamas tas nenatūralus mūras, kuris dalijo Europą tuo metu, kuris atskyrė šeimas, lėmė skurdą. Pamirštamos ir didžiulės pastangos tą mūrą nugriauti, kalbant kaip apsiginti nuo „pavojų“ – nuo kolonos vyrų ir moterų, bėgančių nuo karo ir skurdo, ieškančių ateities.

Kita atminties duobė, pasak popiežiaus, būdinga supratimui apie taiką. Taika Europoje, kokios niekada nėra buvę, yra didžiulis ir vertingas laimėjimas. Bet daug kam šiandien ji atrodo savaime suprantama ir todėl paviršutinė.

Pabrėžęs europinės civilizacijos krikščioniškas šaknis, be kurių būtų sunku suprasti vakarietiškas orumo, laisvės, teisingumo vertybes ir bendros Europos tėvų steigėjų principus, popiežius Pranciškus konstatavo, kad mūsų periodui itin būdingas „krizės“ motyvas. Ekonominė, šeimos, socialinė, institucijų, migrantų krizė: daug krizių, kurios dabartiniame žmoguje kelia baimę ir pasimetimą. Tačiau krizė nebūtinai savaime vien neigiama – ji tetampa, pasak popiežiaus, proga atskleisti sprendimus, remiantis, kaip minėta, Europos Sąjungos tėvų steigėjų palikimu.

Pranciškus dar kartą išvardijo tas „kolonas“, ant kurių tėvai steigėjai statė Europos bendriją: žmogaus vertę, tikrą solidarumą, atvirumą pasauliui, taikos ir išsivystymo siekimą.

„Panašiai, šiandieninė Europa iš naujo atras viltį ir ateitį, jei asmuo bus jos institucijų centras ir širdis, jei atras „šeimos dvasią“: šeimoje visi skirtingi, tačiau visi kuria bendrus namus. Vienybė, – pabrėžė popiežius, – turi būti kuriama ne per suvienodinimą, bet per harmoniją. Europos ateičiai reikia atrasti solidarumą, kuris neapsiribotų vien gerais ketinimais, bet virstų konkrečiais veiksmais. Solidarumas saugo nuo egoizmo, kuris gimdo populizmą ir kitą, nei vienodumas, kraštutinumą – skirtingumo triumfą.

Svarbu neužsidaryti apgaulingame saugume ir baimėje kitų atžvilgiu. Europos kultūra augo būdama dialoge su kitais. Kokia Europos kultūra šiandien? Kokiuos idealus ji puoselėja? Jei nebėra tikros idealistinės perspektyvos, lieka tik baimė, kad kažkas trukdys mūsų nusistovėjusiems įpročiams, įgytam komfortui, kokiu nors būdu sutrikdys gyvenimo būdą, pernelyg dažnai susidedantį tik iš materialinės gerovės. Priešingai, Europos turtas visada buvo dvasinis atvirumas ir sugebėjimas kelti pamatinius klausimus apie egzistenciją.“

Visa tai nereiškia, jog reikia atsisakyti vystymosi, priešingai, būtina investuoti į vystymąsi ir taiką, tačiau suprantant, kad vystymasis nėra vien produktyvumas, bet visapusiškas žmogiškos būtybės realizavimasis. „Atsivėrimas vilčiai yra atsivėrimas ateičiai, o ši yra jaunuolių rankose“, – popiežius pabrėžė, kad ateičiai svarbu remti šeimą ir gyvybės šventumą.

Europos Sąjungos ateityje yra ne tik „neišvengiamos senatvės, bet ir naujos jaunystės“ galimybė, pažymėjo Pranciškus linkėdamas dabartiniams Europos Sąjungos lyderiams eiti tiek idealo ir naujo humanizmo, tiek konkrečių ir veiksmingų sprendimų keliu, užtikrindamas, kad ir Bažnyčia prisidės kuriant Europą.

Vatikano radijas

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Globalisto principai:       2017-03-27 12:22

atvirumas pasauliui,
solidarumas,
atvirumas kitiems ir pan.

Tačiau Šv. Raštas tvirtina: “visas pasaulis yra piktojo pavergtas”.
“Nemylėkite pasaulio,
nei to, kas yra pasaulyje.
Jei kas myli pasaulį,
nėra jame Tėvo meilės (1Jn 15 ir kitur)

Nulis       2017-03-26 11:18

Kažkaip gavosi taip, kad šitas popiežius man yra apvalus nulis ir pezantis dėl pezėjimo. O paties galvoje velniai veisiasi. Kam dar jį išvis jį cituoti, jei jis bendradarbiauja su bažnyčios griovėjais.

monitoringuojantis mėgėjas       2017-03-25 22:00

Stebint vyksmus, apima nuotaika, kad remiantis nesenomis analogijomis jau prasidėjo “piatiletka pyšnych pochoron”.
Po jos einanti “piatiletka” bus liberastinio kvazimodo agonija.

Reiktų,kad kalbėtų ne        2017-03-25 20:25

vien Popiežius,o visa dvasininkų bendruuomenė paskelbtų savo požiūrį ir palinkėjimus.

Popiežiaus kalba daugiau       2017-03-25 20:24

psichologinė,nei krikščioniška,kai krikščionybė yra strategija,o psichologijos terminai skirti taktkai sudėlioti.Gaila.

norėjau susirasti visą Popiežiaus kalbą       2017-03-25 14:50

bet… Vatikano radijo svetainėje radau tiek dvi pastraipas:
Popiežius Europai priminė jos krikščioniškas ištakas
Popiežius Pranciškus penktadienio, kovo 24-sios pavakare audiencijoje priėmė Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovus, dalyvaujančius Romos sutarties šešiasdešimtmečio iškilmėse Romoje. Audiencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šventasis Tėvas Europos lyderiams priminė Europos krikščioniškas ištakas. Europietiškos civilizacijos pradžioje yra krikščionybė, be kurios vakarietiškos orumo, laisvės ir teisingumo vertybės yra sunkiai suprantamos, tvirtino popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)
http://lt.radiovaticana.va/news/2017/03/25/popiežius_europai_priminė_jos_krikščioniškas_ištakas/1301132

Kuo jie ten užsiima??? Jie ten juk dirba, ne savanoriauja kaip čia

Imprasariumas       2017-03-25 9:15

Per kurią vietą popiežius tą taiką mato? Jis turi omeny taiką Romoje, o tai kad romiečiai kažkur Afrikoje bombina jam viskas ok? Reikia pripažinti, kad tokiai ES (o kokiai niekas nežino nes planai - slapti) atėjo galas. ES tikslas buvo atimti iš suverenelių valstybių potenciją vystytis.Vienas etapas padarytas, dabar laikas pripumpuoti intrūzų, kurie turi daug potencijos kariauti - o po to vėl karas visų su visais. Kaip sakė DŽ. Frydmanas - jūs ten europiečiai negalvokite, kad ramiai gyvensite be karų.


Rekomenduojame

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.