Geroji Naujiena, Bažnyčios socialinis mokymas

Popiežius Pranciškus Havanoje. „Jėzus mums siūlo tai, kas kasdienybei suteikia amžinybės skonį“

Tiesos.lt siūlo   2015 m. rugsėjo 21 d. 0:00

2     

    

Popiežius Pranciškus Havanoje. „Jėzus mums siūlo tai, kas kasdienybei suteikia amžinybės skonį“

„Vatikano radijas“

Sekmadienio rytą – 9 val. vietos laiku, 16 val. Lietuvos laiku – Havanos Revoliucijos aikštėje popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias. Ši pagrindinė Kubos sostinės aikštė, skirta ne tik šeštojo dešimtmečio revoliucijai, bet ir 19 amžiaus nepriklausomybės kovoms ir vienam iš lyderių Jose Marti, gali sutalpinti iki 600 tūkst. žmonių.

Mišios buvo aukojamos ispanų kalba, su Šventuoju Tėvu jas aukojo Havanos arkivyskupas kard. Jaime Ortega y Alamino ir kiti šalies vyskupai. Tarp šv. Mišių dalyvių buvo ir Kubos prezidentas Raul Castro bei Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner. Mišių metu popiežius Pranciškus dešimčiai vaikų suteikė pirmąją Komuniją. Tai pirmas toks atvejis popiežiaus kelionių istorijoje.

Homilijoje popiežius Pranciškus šio sekmadienio Evangelijoje girdėtus Kristaus žodžius apie tarnavimą komentavo dabartinės Bažnyčios ir ypač dabartinės Kubos tikinčiųjų bendruomenės ir visuomenės kontekste.

„Kas yra didžiausias? Kas yra svarbiausias? Tai klausimas, – sakė popiežius Pranciškus, – kuris mus lydi visą gyvenimą ir į kurį esame kviečiami atsakyti įvairiais gyvenimo momentais. Neįmanoma išvengti šios klausimo, nes jis įspaustas mūsų širdyse. Dažnai šeimos susirinkimuose tenka girdėti kaip suaugusieji klausia vaikus: „Ką labiau myli: tėtį ar mamą?“ Tai tas pats klausimas: kas svarbiausias? Tačiau ar tikrai tai tik vaikų žaidimas? Juk visa žmonių istorija dažnai priklauso nuo atsakymo į šį klausimą.

Jėzus nebijo žmonių užduodamų klausimų. Nebijo ir problemų, kurias žmonija kelia. Kaip tik priešingai: jis pažįsta žmogaus širdį, visus, net ir tamsiausius jos kampelius, ir, kaip geras pedagogas, jis yra visada pasiruošęs mus palydėti. Jis kartu su mumis kelia mus kamuojančius klausimus ir suteikia jiems naujus platesnius akiračius. Jo atsakymai mums meta iššūkį, jie visai kitokie negu mes tikėjomės, nesiderinantys su tuo, kas jau nuspręsta. Jėzus visada vadovaujasi meilės logika. Šia logika visi gali vadovautis, nes ji skirta visiems.

Jėzaus siūlomas akiratis neturi nieko bendra su elitiškumu. Jis nėra skirtas tik nedaugeliui privilegijuotųjų, sugebančių pasiekti trokštamą pažinimą ir dvasingumo aukštumas. Jėzaus siūlomi akiračiai visada yra susiję su kasdieniu gyvenimu, taip pat ir čia, šioje saloje. Jėzus visada mums siūlo tai, kas mūsų kasdienybei suteikia amžinybės skonį.

Kas yra svarbiausias? Jėzaus atsakymas paprastas: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ (Mk 9,35). Kas nori būti didžiausias, tetarnauja kitiems, o ne naudojasi kitais! Čia ir glūdi didysis Jėzaus paradoksas, – kalbėjo popiežius. – Mokiniai tarpusavy kalbėjosi apie pirmas vietas, apie privilegijas, apie svarbias pareigas. Tačiau Jėzus sujaukia jų samprotavimus sakydamas, kad tikrą gyvenimo skonį galima pajusti tik tarnaujant kitiems.“

Popiežius homilijoje kvietė atkreipti dėmesį į kai kurias svarbias tarnavimo savybes. „Tarnauti, tai visų pirma rūpintis kito silpnumu. Rūpintis silpnais savo šeimos, visuomenės, tautos nariais. Jėzus mus ragina žiūrėti į akis kenčiantiems, silpniems, prislėgtiems ir jiems tarnauti. Meilė turi būti išreikšta konkrečiais veiksmais ir sprendimais. Meilė išreiškiama vykdant įvairias užduotis, kurios yra suteiktos mums, kaip savo šalies piliečiams. Jėzus mus ragina ginti tikrus, gyvus žmones, su jų istorija ir silpnumu. Būti krikščioniu, – sakė Pranciškus, – vadinasi, ginti brolių orumą ir jam tarnauti. Krikščionis pamatęs pažeidžiamo žmogaus žvilgsnį visada atideda į šalį savo poreikius bei lūkesčius ir ima jam tarnauti.

Kai kalbame apie „tarnavimą“, reikia aiškiai atskirti tarnavimą kitam žmogui nuo pasinaudojimu kitu žmogumi, kad jis mums tarnautų. Mūsų krikščioniškas pašaukimas tarnauti turi būti laisvas nuo pagundos pasinaudoti kitais žmonėms. Jėzus mus visus kviečia tarnauti iš meilės, be jokių sąlygų, nežiūrint, kas ką daro ir ko nedaro. Jėzus nesako: „Jei tavo artimas nori būti pirmas, tetarnauja“, bet sako: „Tu tarnauk“. Tarnavimas taip pat neturi nieko bendra su pataikavimu, nes tarnauti – tai žiūrėti broliui į akis, prisiliesti prie jo žaizdų. Tarnavimas negali būti painiojamas ir su jokiomis ideologijomis, nes tarnaujama ne idėjai, bet žmogui.

Kuboje gyvenanti šventoji Dievą tikinčiųjų tauta myli šventę, draugystę, grožį, – kalbėjo Pranciškus. Tai keliaujanti, giedanti, šlovinantis tauta. Tai sužeista tauta, kaip ir visos tautos, bet pašaukta didiems dalykams, sugebanti išskėstomis rankomis pasitikti kitą žmogų, keliaujanti su viltimi. Šiandien jus raginu, – sakė popiežius Kubos katalikams, – gerai įsisąmoninti savo pašaukimą, priimti visas jums Viešpaties suteiktas dovanas, bet visų pirma jus raginu rūpintis savo silpniausias broliais. Nesusiviliokite tuo kas patraukliau atrodo, bet pirmiausia matykite šalia esančio žmogaus veidą. Neužmirškite, ko šiandien moko Geroji Naujiena: tautos, valstybės, žmogaus asmens didingumas matuojamas pagal tai, kaip tarnaujama silpniesiems. Tai yra tikras žmoniškumo matas.“

„Vatikano radijas“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Atjausti pabėgėlius,net       2015-09-21 19:51

ir ekonominius migrantus,jei jų šalyse mirštama iš bado…

Anikė       2015-09-21 7:18

Popiežiaus vertinimas:“Tautos, valstybės, žmogaus didingumas matuojamas pagal
tai, kaip tarnauja silpniesiems. Tai yra tikras žmoniškumo matas” Mžsų išrinktieji naujais sugalvotais mokesčiais ir asiliškais projektais didina
skurdą, atskirtį, veja žmones svetur…reiškia, mus valdo besieliai, bedvasiai
nuliukai su devizu “po mūsų, kad ir tvanas”, gyvenu šiandien. Už visus darbelius,susireikšminimą ir puikybę laukia atpildas.


Rekomenduojame

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Vilniaus Sąjūdis: nedelsiant grąžinkite A. Kentrai Miško brolių muziejaus patalpas ir, atlyginę patirtą žalą, paremkite jo veiklą

Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Tomas Baranauskas. Tokia policija – grėsmė nacionaliniam saugumui

Audriaus Bačiulio replika apie naująją tvarką „Šimašiaus okupuotame Vilniuje“

Buitinė trauma ar policininkų smurtas? arba Popierius viską pakenčia, o lietuvis?

Vygantas Malinauskas. Kai liberalizmas tampa vyraujančia ideologija

Algimantas Rusteika. Pasaka ne pasaka apie tai, kas visada skęsta, o kas tik paviršiumi plaukioja

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Susipažinkime: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė

Liudvikas Jakimavičius: Pagaliau supratau

Raimondas Navickas. Čia Šimašiaus Vilnius ar Sobianino Maskva?

Vytautas Radžvilas. Taip – tai dar vieno „bananų baliaus“ repeticija

Nida Vasiliauskaitė. Išsilavinusių žmonių Lietuvai nereikia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.