Bažnyčios socialinis mokymas

Popiežius Pranciškus: geras verslininkas nėra spekuliantas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 27 d. 18:14

8     

    

Popiežius Pranciškus: geras verslininkas nėra spekuliantas

Vatikano radijas

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Genujoje prasidėjo nuo vieno metalurgijos komplekso patalpose įvykusio susitikimo su šio uostamiesčio darbo pasaulio atstovais. Pasveikinęs visus susitikimo dalyvius, popiežius atsakė į kelis šio pasaulio – verslininko, profsąjungos atstovės, darbininko ir šiuo metu bedarbės – klausimus.

Vienas verslininkas paprašė Šventojo Tėvo įžvalgų, kurios būtų naudingos verslo pasauliui, susiduriančiam su daug biurokratinių sunkumų.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, kalbant apie darbą, visada turime atsiminti esminę prielaidą: darbas yra žmogiškas ir žmoginanti tikrovė. Tai žmogiškas, tad ir krikščioniškas prioritetas. Tarp Bažnyčios ir darbo visada egzistavo draugystė. Jau pirmajam žmogui Adomui Dievas paveda darbą. Jėzus buvo darbininkas.

Grįždamas prie verslininko klausimo, popiežius kalbėjo apie tai, kad geras ir dorybingas verslininkas yra pamatinė geros ekonomikos figūra. Nėra geros ekonomikos be gero verslininko. Gero verslininko dorybė yra gebėjimas kurti – kurti darbą, kurti produktus. Bet taip pat pagarba – pagarba savo darbuotojams, pagarba miestui ir aplinkai, kurioje dirba. Geras verslininkas turi žinoti, kad darbas yra žmogiško orumo dalis. Manyti, jog darbininkas dirba vien dėl gero uždarbio, yra sumenkinti tiek darbuotojo, tiek darbo orumą. Geras verslininkas dirba greta ir su savo darbuotojais. Jis pats yra „darbuotojas“, kuris supranta savo darbo orumą, jaučia meilę savo įmonei, jaučia aistrą ir pasididžiavimą dėl to, kas gimsta iš jo darbuotojų rankų ir sumanumo. Geras verslininkas nesprendžia savo problemų paprasčiausiai atleidinėdamas – jam atleidimas visada yra skaudus pasirinkimas ir jis kenčia, kovoja, ieško naujų minčių, kad to išvengtų.

Tuo jis skiriasi nuo spekulianto ar prekeivio. Spekuliantas nemyli savo įmonės, nemyli savo darbuotojų, jam įmonė ir darbuotojai tik priemonės pelnui. Jis išnaudoja tai savo pelnui. Atleisti, uždaryti, perkelti įmonę jam nieko nereiškia, nes jis išnaudoja, instrumentalizuoja, valgo žmones ir priemones siekdamas vien pelno.

Kai ekonomikoje veikia geri verslininkai, įmonės yra žmonių ir taip pat vargšų bičiulės. O kai patenka į spekuliantų rankas, viskas griūva. Spekuliantas kuria ekonomiką be veidų, abstrakčią ekonomiką, kurioje nėra žmogiškų veidų. Ir kai ekonomika praranda ryšį su žmonių veidais, ji tampa negailestinga, žiauri.

Jei, pasak popiežiaus, verslininkai yra šaunūs žmonės, tai spekuliantų reikia baimintis. Deja, kartais tenka stebėti, kaip verslininkai tampa spekuliantais pačiai ekonominei sistemai ir jos taisyklėms kreipiant tokia kryptimi. Ypač tada, kai biurokratija kuria tokias sąlygas, kuriose tikri, dorybingi ir sąžiningi verslininkai atsiduria žemiau už spekuliantus, o spekuliantai įgyja pranašumą. 

Atsakydamas į profsąjungos atstovės klausimus, popiežius Pranciškus dar kartą pabrėžė tai, kad darbas žmogui nereiškia vien pinigų išgyventi užsidirbimą, tačiau daug daugiau: per darbą tampame daugiau žmonėmis, subrandiname savo žmogiškumą, iš vaikų tampame suaugusiais. Pasaulyje nedaug džiaugsmų, kurie didesni už tą, kurį teikia darbas, bet būtent todėl ir mažai skausmų, kurie didesni už skausmą, kai darbas išnaudoja, traiško, pažemina ir žudo. Darbas gali padaryti daug blogo todėl, kad gali padaryti daug gero. Darbas suteikia žmogui orumą, yra orumo dalis, yra visuomenės „socialinio pakto“ šerdyje. Kai nedirbama, kai dirbama blogai, kai dirbama mažai, kai dirbama per daug – demokratija, visa socialinė santarvė pradeda žengti į krizę.

Todėl reikia atsispirti gundymams ideologijų, kurios žada, kad dirbs pusė žmonių, gal trečdalis, o likę išsilaikys gaudami „socialinį čekį“. Tikras tikslas neturi būti „pajamos visiems“, tačiau orus „darbas visiems“. Be darbo nebus orumo, net jei gausi socialinį čekį išsilaikymui. Taip, su juo gali „išgyventi“, tačiau per darbą gali oriai „gyventi“.

Atsakydamas į trečiąjį klausimą, užduotą darbininko, apie darbą kaip varžybas ir darbą kaip bendrystės galimybę, popiežius pabrėžė, jog tai didelė klaida – ne vien antropologinė ar krikščioniška, bet ir ekonominė – manyti, kad įmonė pirmiausia yra varžymasis, o ne abipusiškumas ir bendradarbiavimas.

Taip, sukūrus paskatinimų ir bausmių sistemą, kuri verčia darbuotojus konkuruoti, galima pasiekti trumpalaikių rezultatų, tačiau to kaina yra pasitikėjimo ir lojalumo audinio suardymas. Ir kai ateina krizė ar sunkumai, įmonė sprogsta, nes nėra ją rišančių saitų.

Kita klaidinga perspektyva yra „meritokratija“, pagrįsta talentais ir nuopelnais. Ji labai patraukli, nes naudoja šį gražų žodį – nuopelnai. Tačiau kadangi jį instrumentalizuoja ir naudoja ideologiškai, galiausiai atima jo prigimtį ir iškreipia. Ir taip, nepaisant geros valios, meritokratija tampa nelygybės etiniu pagrindimu. Problema ta, kad meritokratija vienus talentus pripažįsta „nuopelnais“, o kitų ne, ir už juos atlygina skirtingai. Taip kuriama nelygybė, kuri tęsiasi ir pensijoje. Tuo tarpu į talentus reikia žiūrėti kaip į dovanas, o ne kaip į nuopelnus. Kita meritokratijos pasekmė: vargšas yra vadinamas „nenusipelniusiu“, tad kaltu. Skurdas tampa vien vargšo kalte, nuo kurios turtingieji atleisti. Bet evangelinis „sūnaus paklydėlio“ epizodas paaiškina, kad krikščioniška perspektyva turi būti kita.

Atsakydamas į paskutinįjį klausimą, popiežius Pranciškus kalbėjo apie dar vieną stabą, kuris užmaskuoja ar paslepia darbo vertę: vartojimą, konsumizmą. Išaukštinamas vartojimas ir jo teikiamas malonumas, o darbas ir darbo nuovargis yra tik skausmas, nelaimė. Vartotojiškumas sugraužia pagarbą, kurios nusipelno darbas ir darbo prakaitas. Darbas nėra vien priemonė vartojimui. Jei iškeisime darbą į vartojimą, iškeisime ir žodžius-brolius: orumą, pagarbą, garbę, laisvę, teises.   

Reikia „prašyti, kurti, gerbti ir mylėti“ darbą. Ir jo melsti. Vienos iš gražiausių maldų yra sukurtos ir sakomos prieš darbą, darbo metu ar po darbo. Ir pati Eucharistija yra žemės ir žmogaus rankų darbo vaisius. Nesuprasdami darbo vertės nesuprasime ir Eucharistijos vertės, pabrėžė popiežius. Susitikimo pabaigoje, prieš suteikiant visiems palaiminimą, jis sukalbėjo seną maldą, skirtą darbui: „Ateik, Šventoji Dvasia“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2017-05-30 11:00

Atsiprašau, mano technika pavedė...

StasysG       2017-05-30 10:57

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” P O P E   FRANCIS
We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

StasysG       2017-05-30 10:56

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” “p O P E   FRANCIS
“We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals.” “. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

StasysG       2017-05-30 10:52

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” “POPE FRANCIS
“We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals.” “. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

paskutiniam       2017-05-29 23:15

tai gal tamysta ne verslininkas, o viarslinykas? Bandysi už centą pirkęs už tūkstantį eurų parduoti? O žinom, žinom tokius litovciškus viarslinykus…

Verslininkas       2017-05-28 2:40

Ačiū Popiežiui. Bandysiu nespekuliuoti. Pirksiu brangiau, parduosiu pigiau negu pirkau. Gal Dievulis padengs mano nuostolius….

Iš tiesų,motyvuotas        2017-05-27 21:17

paprastas darbininkas labai patikimas žmogus.Dažnai patirties dėka daug labiau išmanantis už pasipūtusį  meistrą.

Šiandien       2017-05-27 21:15

pirkom kauptuką.Geras kauptukas,patogus,-pažiūrėjom,kieno pagamintas.Žinoma,kad lenkiškas.Graudu,negi lietuviai jau nė kauptukų nepasigamina.


Rekomenduojame

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.