Bažnyčios socialinis mokymas

Popiežius Pranciškus: geras verslininkas nėra spekuliantas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 27 d. 19:14

8     

    

Popiežius Pranciškus: geras verslininkas nėra spekuliantas

Vatikano radijas

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Genujoje prasidėjo nuo vieno metalurgijos komplekso patalpose įvykusio susitikimo su šio uostamiesčio darbo pasaulio atstovais. Pasveikinęs visus susitikimo dalyvius, popiežius atsakė į kelis šio pasaulio – verslininko, profsąjungos atstovės, darbininko ir šiuo metu bedarbės – klausimus.

Vienas verslininkas paprašė Šventojo Tėvo įžvalgų, kurios būtų naudingos verslo pasauliui, susiduriančiam su daug biurokratinių sunkumų.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, kalbant apie darbą, visada turime atsiminti esminę prielaidą: darbas yra žmogiškas ir žmoginanti tikrovė. Tai žmogiškas, tad ir krikščioniškas prioritetas. Tarp Bažnyčios ir darbo visada egzistavo draugystė. Jau pirmajam žmogui Adomui Dievas paveda darbą. Jėzus buvo darbininkas.

Grįždamas prie verslininko klausimo, popiežius kalbėjo apie tai, kad geras ir dorybingas verslininkas yra pamatinė geros ekonomikos figūra. Nėra geros ekonomikos be gero verslininko. Gero verslininko dorybė yra gebėjimas kurti – kurti darbą, kurti produktus. Bet taip pat pagarba – pagarba savo darbuotojams, pagarba miestui ir aplinkai, kurioje dirba. Geras verslininkas turi žinoti, kad darbas yra žmogiško orumo dalis. Manyti, jog darbininkas dirba vien dėl gero uždarbio, yra sumenkinti tiek darbuotojo, tiek darbo orumą. Geras verslininkas dirba greta ir su savo darbuotojais. Jis pats yra „darbuotojas“, kuris supranta savo darbo orumą, jaučia meilę savo įmonei, jaučia aistrą ir pasididžiavimą dėl to, kas gimsta iš jo darbuotojų rankų ir sumanumo. Geras verslininkas nesprendžia savo problemų paprasčiausiai atleidinėdamas – jam atleidimas visada yra skaudus pasirinkimas ir jis kenčia, kovoja, ieško naujų minčių, kad to išvengtų.

Tuo jis skiriasi nuo spekulianto ar prekeivio. Spekuliantas nemyli savo įmonės, nemyli savo darbuotojų, jam įmonė ir darbuotojai tik priemonės pelnui. Jis išnaudoja tai savo pelnui. Atleisti, uždaryti, perkelti įmonę jam nieko nereiškia, nes jis išnaudoja, instrumentalizuoja, valgo žmones ir priemones siekdamas vien pelno.

Kai ekonomikoje veikia geri verslininkai, įmonės yra žmonių ir taip pat vargšų bičiulės. O kai patenka į spekuliantų rankas, viskas griūva. Spekuliantas kuria ekonomiką be veidų, abstrakčią ekonomiką, kurioje nėra žmogiškų veidų. Ir kai ekonomika praranda ryšį su žmonių veidais, ji tampa negailestinga, žiauri.

Jei, pasak popiežiaus, verslininkai yra šaunūs žmonės, tai spekuliantų reikia baimintis. Deja, kartais tenka stebėti, kaip verslininkai tampa spekuliantais pačiai ekonominei sistemai ir jos taisyklėms kreipiant tokia kryptimi. Ypač tada, kai biurokratija kuria tokias sąlygas, kuriose tikri, dorybingi ir sąžiningi verslininkai atsiduria žemiau už spekuliantus, o spekuliantai įgyja pranašumą. 

Atsakydamas į profsąjungos atstovės klausimus, popiežius Pranciškus dar kartą pabrėžė tai, kad darbas žmogui nereiškia vien pinigų išgyventi užsidirbimą, tačiau daug daugiau: per darbą tampame daugiau žmonėmis, subrandiname savo žmogiškumą, iš vaikų tampame suaugusiais. Pasaulyje nedaug džiaugsmų, kurie didesni už tą, kurį teikia darbas, bet būtent todėl ir mažai skausmų, kurie didesni už skausmą, kai darbas išnaudoja, traiško, pažemina ir žudo. Darbas gali padaryti daug blogo todėl, kad gali padaryti daug gero. Darbas suteikia žmogui orumą, yra orumo dalis, yra visuomenės „socialinio pakto“ šerdyje. Kai nedirbama, kai dirbama blogai, kai dirbama mažai, kai dirbama per daug – demokratija, visa socialinė santarvė pradeda žengti į krizę.

Todėl reikia atsispirti gundymams ideologijų, kurios žada, kad dirbs pusė žmonių, gal trečdalis, o likę išsilaikys gaudami „socialinį čekį“. Tikras tikslas neturi būti „pajamos visiems“, tačiau orus „darbas visiems“. Be darbo nebus orumo, net jei gausi socialinį čekį išsilaikymui. Taip, su juo gali „išgyventi“, tačiau per darbą gali oriai „gyventi“.

Atsakydamas į trečiąjį klausimą, užduotą darbininko, apie darbą kaip varžybas ir darbą kaip bendrystės galimybę, popiežius pabrėžė, jog tai didelė klaida – ne vien antropologinė ar krikščioniška, bet ir ekonominė – manyti, kad įmonė pirmiausia yra varžymasis, o ne abipusiškumas ir bendradarbiavimas.

Taip, sukūrus paskatinimų ir bausmių sistemą, kuri verčia darbuotojus konkuruoti, galima pasiekti trumpalaikių rezultatų, tačiau to kaina yra pasitikėjimo ir lojalumo audinio suardymas. Ir kai ateina krizė ar sunkumai, įmonė sprogsta, nes nėra ją rišančių saitų.

Kita klaidinga perspektyva yra „meritokratija“, pagrįsta talentais ir nuopelnais. Ji labai patraukli, nes naudoja šį gražų žodį – nuopelnai. Tačiau kadangi jį instrumentalizuoja ir naudoja ideologiškai, galiausiai atima jo prigimtį ir iškreipia. Ir taip, nepaisant geros valios, meritokratija tampa nelygybės etiniu pagrindimu. Problema ta, kad meritokratija vienus talentus pripažįsta „nuopelnais“, o kitų ne, ir už juos atlygina skirtingai. Taip kuriama nelygybė, kuri tęsiasi ir pensijoje. Tuo tarpu į talentus reikia žiūrėti kaip į dovanas, o ne kaip į nuopelnus. Kita meritokratijos pasekmė: vargšas yra vadinamas „nenusipelniusiu“, tad kaltu. Skurdas tampa vien vargšo kalte, nuo kurios turtingieji atleisti. Bet evangelinis „sūnaus paklydėlio“ epizodas paaiškina, kad krikščioniška perspektyva turi būti kita.

Atsakydamas į paskutinįjį klausimą, popiežius Pranciškus kalbėjo apie dar vieną stabą, kuris užmaskuoja ar paslepia darbo vertę: vartojimą, konsumizmą. Išaukštinamas vartojimas ir jo teikiamas malonumas, o darbas ir darbo nuovargis yra tik skausmas, nelaimė. Vartotojiškumas sugraužia pagarbą, kurios nusipelno darbas ir darbo prakaitas. Darbas nėra vien priemonė vartojimui. Jei iškeisime darbą į vartojimą, iškeisime ir žodžius-brolius: orumą, pagarbą, garbę, laisvę, teises.   

Reikia „prašyti, kurti, gerbti ir mylėti“ darbą. Ir jo melsti. Vienos iš gražiausių maldų yra sukurtos ir sakomos prieš darbą, darbo metu ar po darbo. Ir pati Eucharistija yra žemės ir žmogaus rankų darbo vaisius. Nesuprasdami darbo vertės nesuprasime ir Eucharistijos vertės, pabrėžė popiežius. Susitikimo pabaigoje, prieš suteikiant visiems palaiminimą, jis sukalbėjo seną maldą, skirtą darbui: „Ateik, Šventoji Dvasia“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2017-05-30 12:00

Atsiprašau, mano technika pavedė...

StasysG       2017-05-30 11:57

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” P O P E   FRANCIS
We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

StasysG       2017-05-30 11:56

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” “p O P E   FRANCIS
“We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals.” “. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

StasysG       2017-05-30 11:52

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” “POPE FRANCIS
“We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals.” “. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

paskutiniam       2017-05-30 0:15

tai gal tamysta ne verslininkas, o viarslinykas? Bandysi už centą pirkęs už tūkstantį eurų parduoti? O žinom, žinom tokius litovciškus viarslinykus…

Verslininkas       2017-05-28 3:40

Ačiū Popiežiui. Bandysiu nespekuliuoti. Pirksiu brangiau, parduosiu pigiau negu pirkau. Gal Dievulis padengs mano nuostolius….

Iš tiesų,motyvuotas        2017-05-27 22:17

paprastas darbininkas labai patikimas žmogus.Dažnai patirties dėka daug labiau išmanantis už pasipūtusį  meistrą.

Šiandien       2017-05-27 22:15

pirkom kauptuką.Geras kauptukas,patogus,-pažiūrėjom,kieno pagamintas.Žinoma,kad lenkiškas.Graudu,negi lietuviai jau nė kauptukų nepasigamina.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.