Bažnyčios socialinis mokymas

Popiežius Pranciškus: geras verslininkas nėra spekuliantas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 27 d. 19:14

8     

    

Popiežius Pranciškus: geras verslininkas nėra spekuliantas

Vatikano radijas

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Genujoje prasidėjo nuo vieno metalurgijos komplekso patalpose įvykusio susitikimo su šio uostamiesčio darbo pasaulio atstovais. Pasveikinęs visus susitikimo dalyvius, popiežius atsakė į kelis šio pasaulio – verslininko, profsąjungos atstovės, darbininko ir šiuo metu bedarbės – klausimus.

Vienas verslininkas paprašė Šventojo Tėvo įžvalgų, kurios būtų naudingos verslo pasauliui, susiduriančiam su daug biurokratinių sunkumų.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, kalbant apie darbą, visada turime atsiminti esminę prielaidą: darbas yra žmogiškas ir žmoginanti tikrovė. Tai žmogiškas, tad ir krikščioniškas prioritetas. Tarp Bažnyčios ir darbo visada egzistavo draugystė. Jau pirmajam žmogui Adomui Dievas paveda darbą. Jėzus buvo darbininkas.

Grįždamas prie verslininko klausimo, popiežius kalbėjo apie tai, kad geras ir dorybingas verslininkas yra pamatinė geros ekonomikos figūra. Nėra geros ekonomikos be gero verslininko. Gero verslininko dorybė yra gebėjimas kurti – kurti darbą, kurti produktus. Bet taip pat pagarba – pagarba savo darbuotojams, pagarba miestui ir aplinkai, kurioje dirba. Geras verslininkas turi žinoti, kad darbas yra žmogiško orumo dalis. Manyti, jog darbininkas dirba vien dėl gero uždarbio, yra sumenkinti tiek darbuotojo, tiek darbo orumą. Geras verslininkas dirba greta ir su savo darbuotojais. Jis pats yra „darbuotojas“, kuris supranta savo darbo orumą, jaučia meilę savo įmonei, jaučia aistrą ir pasididžiavimą dėl to, kas gimsta iš jo darbuotojų rankų ir sumanumo. Geras verslininkas nesprendžia savo problemų paprasčiausiai atleidinėdamas – jam atleidimas visada yra skaudus pasirinkimas ir jis kenčia, kovoja, ieško naujų minčių, kad to išvengtų.

Tuo jis skiriasi nuo spekulianto ar prekeivio. Spekuliantas nemyli savo įmonės, nemyli savo darbuotojų, jam įmonė ir darbuotojai tik priemonės pelnui. Jis išnaudoja tai savo pelnui. Atleisti, uždaryti, perkelti įmonę jam nieko nereiškia, nes jis išnaudoja, instrumentalizuoja, valgo žmones ir priemones siekdamas vien pelno.

Kai ekonomikoje veikia geri verslininkai, įmonės yra žmonių ir taip pat vargšų bičiulės. O kai patenka į spekuliantų rankas, viskas griūva. Spekuliantas kuria ekonomiką be veidų, abstrakčią ekonomiką, kurioje nėra žmogiškų veidų. Ir kai ekonomika praranda ryšį su žmonių veidais, ji tampa negailestinga, žiauri.

Jei, pasak popiežiaus, verslininkai yra šaunūs žmonės, tai spekuliantų reikia baimintis. Deja, kartais tenka stebėti, kaip verslininkai tampa spekuliantais pačiai ekonominei sistemai ir jos taisyklėms kreipiant tokia kryptimi. Ypač tada, kai biurokratija kuria tokias sąlygas, kuriose tikri, dorybingi ir sąžiningi verslininkai atsiduria žemiau už spekuliantus, o spekuliantai įgyja pranašumą. 

Atsakydamas į profsąjungos atstovės klausimus, popiežius Pranciškus dar kartą pabrėžė tai, kad darbas žmogui nereiškia vien pinigų išgyventi užsidirbimą, tačiau daug daugiau: per darbą tampame daugiau žmonėmis, subrandiname savo žmogiškumą, iš vaikų tampame suaugusiais. Pasaulyje nedaug džiaugsmų, kurie didesni už tą, kurį teikia darbas, bet būtent todėl ir mažai skausmų, kurie didesni už skausmą, kai darbas išnaudoja, traiško, pažemina ir žudo. Darbas gali padaryti daug blogo todėl, kad gali padaryti daug gero. Darbas suteikia žmogui orumą, yra orumo dalis, yra visuomenės „socialinio pakto“ šerdyje. Kai nedirbama, kai dirbama blogai, kai dirbama mažai, kai dirbama per daug – demokratija, visa socialinė santarvė pradeda žengti į krizę.

Todėl reikia atsispirti gundymams ideologijų, kurios žada, kad dirbs pusė žmonių, gal trečdalis, o likę išsilaikys gaudami „socialinį čekį“. Tikras tikslas neturi būti „pajamos visiems“, tačiau orus „darbas visiems“. Be darbo nebus orumo, net jei gausi socialinį čekį išsilaikymui. Taip, su juo gali „išgyventi“, tačiau per darbą gali oriai „gyventi“.

Atsakydamas į trečiąjį klausimą, užduotą darbininko, apie darbą kaip varžybas ir darbą kaip bendrystės galimybę, popiežius pabrėžė, jog tai didelė klaida – ne vien antropologinė ar krikščioniška, bet ir ekonominė – manyti, kad įmonė pirmiausia yra varžymasis, o ne abipusiškumas ir bendradarbiavimas.

Taip, sukūrus paskatinimų ir bausmių sistemą, kuri verčia darbuotojus konkuruoti, galima pasiekti trumpalaikių rezultatų, tačiau to kaina yra pasitikėjimo ir lojalumo audinio suardymas. Ir kai ateina krizė ar sunkumai, įmonė sprogsta, nes nėra ją rišančių saitų.

Kita klaidinga perspektyva yra „meritokratija“, pagrįsta talentais ir nuopelnais. Ji labai patraukli, nes naudoja šį gražų žodį – nuopelnai. Tačiau kadangi jį instrumentalizuoja ir naudoja ideologiškai, galiausiai atima jo prigimtį ir iškreipia. Ir taip, nepaisant geros valios, meritokratija tampa nelygybės etiniu pagrindimu. Problema ta, kad meritokratija vienus talentus pripažįsta „nuopelnais“, o kitų ne, ir už juos atlygina skirtingai. Taip kuriama nelygybė, kuri tęsiasi ir pensijoje. Tuo tarpu į talentus reikia žiūrėti kaip į dovanas, o ne kaip į nuopelnus. Kita meritokratijos pasekmė: vargšas yra vadinamas „nenusipelniusiu“, tad kaltu. Skurdas tampa vien vargšo kalte, nuo kurios turtingieji atleisti. Bet evangelinis „sūnaus paklydėlio“ epizodas paaiškina, kad krikščioniška perspektyva turi būti kita.

Atsakydamas į paskutinįjį klausimą, popiežius Pranciškus kalbėjo apie dar vieną stabą, kuris užmaskuoja ar paslepia darbo vertę: vartojimą, konsumizmą. Išaukštinamas vartojimas ir jo teikiamas malonumas, o darbas ir darbo nuovargis yra tik skausmas, nelaimė. Vartotojiškumas sugraužia pagarbą, kurios nusipelno darbas ir darbo prakaitas. Darbas nėra vien priemonė vartojimui. Jei iškeisime darbą į vartojimą, iškeisime ir žodžius-brolius: orumą, pagarbą, garbę, laisvę, teises.   

Reikia „prašyti, kurti, gerbti ir mylėti“ darbą. Ir jo melsti. Vienos iš gražiausių maldų yra sukurtos ir sakomos prieš darbą, darbo metu ar po darbo. Ir pati Eucharistija yra žemės ir žmogaus rankų darbo vaisius. Nesuprasdami darbo vertės nesuprasime ir Eucharistijos vertės, pabrėžė popiežius. Susitikimo pabaigoje, prieš suteikiant visiems palaiminimą, jis sukalbėjo seną maldą, skirtą darbui: „Ateik, Šventoji Dvasia“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2017-05-30 12:00

Atsiprašau, mano technika pavedė...

StasysG       2017-05-30 11:57

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” P O P E   FRANCIS
We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

StasysG       2017-05-30 11:56

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” “p O P E   FRANCIS
“We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals.” “. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

StasysG       2017-05-30 11:52

Anglų k. šis straipsnis tikriausiai iš čia” “POPE FRANCIS
“We must fear the speculators, not the e n t r e p r e n e u r s.  But paradoxically, sometimes the political system seems to encourage those who speculate with the job of others and not who invests and believes in the job. Why? Because it creates bureaucracy and controls with the assumption that the actors of the economy are speculators, and so who does not remain disadvantaged and who is a speculator succeeds to find ways to get around the laws and reach his goals.” “. ——-Bet. Lietuva ir lietuviai nesuvokia skirtumo tarp “entrpreneur” ir “businessman”. Viskas suverčima į vieną kruvą: “verslininkas”. Nuo mūsų straipsnio paskelbimo ta tema praėjo 16 metų. Niekas Lietuvoje nepasikeitė...

paskutiniam       2017-05-30 0:15

tai gal tamysta ne verslininkas, o viarslinykas? Bandysi už centą pirkęs už tūkstantį eurų parduoti? O žinom, žinom tokius litovciškus viarslinykus…

Verslininkas       2017-05-28 3:40

Ačiū Popiežiui. Bandysiu nespekuliuoti. Pirksiu brangiau, parduosiu pigiau negu pirkau. Gal Dievulis padengs mano nuostolius….

Iš tiesų,motyvuotas        2017-05-27 22:17

paprastas darbininkas labai patikimas žmogus.Dažnai patirties dėka daug labiau išmanantis už pasipūtusį  meistrą.

Šiandien       2017-05-27 22:15

pirkom kauptuką.Geras kauptukas,patogus,-pažiūrėjom,kieno pagamintas.Žinoma,kad lenkiškas.Graudu,negi lietuviai jau nė kauptukų nepasigamina.


Rekomenduojame

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.