Socialinė politika, Profsąjungos, Bažnyčios socialinis mokymas

Popiežius Pranciškus profsąjungos atstovams: nepamirškite savo paskirties

Tiesos.lt siūlo   2017 m. birželio 29 d. 22:34

1     

    

Popiežius Pranciškus profsąjungos atstovams: nepamirškite savo paskirties

Vatikano radijas

Birželio 28 dienos rytą popiežius Pranciškus priėmė vieno italų profsąjungų susivienijimo (CISL) delegatus, dalyvaujančius kongrese Romoje.

Pasak popiežiaus, kongreso tema „Dėl asmens, dėl darbo“ yra labai taikli. Asmuo ir darbas gali ir turi būti kartu, nes jei galvosime ir kalbėsime apie darbą be asmens, toks darbas tampa nežmogiškas, praranda savo esmę, kaip ir asmuo be darbo taip pat reiškia kai ką nepilno, neužbaigto. Ir priešingai, kai asmuo dirba su kitais ir dėl kitų, jis išsiskleidžia. Darbas yra dažniausiai pasitaikanti bendradarbiavimo forma, kurią žmonija sukūrė per savo istoriją.

Žinoma, asmuo nėra „vien“ darbas. Lygiagrečiai jį turi lydėti poilsis, kuris nėra tinginystė, bet žmogiškas poreikis. Ne visada dirbame ar turime dirbti. Neturi dirbti vaikai, ligoniai ar seni žmonės. Tai visiems žinoma, bet reikia ir priminti, nes vis dar per daug dirbančių vaikų ir jaunuolių, nors vienintelis jiems tinkantis „darbas“ yra mokymasis. Ir seneliai, pridūrė popiežius, turi gauti teisingą pensiją: neteisinga yra tiek per didelė, tiek per maža pensija, įtvirtinanti nelygybę iki pat mirties.

Popiežiaus teigimu, paika ir trumparegė ta visuomenė, kurioje seneliai turi dirbti per daug ir per ilgai, o ištisa jaunų žmonių karta yra priversta nedirbti, nors būtent tai turėtų daryti dėl savęs ir dėl visų. Kai jaunuoliai nepatenka į darbo pasaulį, įmonėms trūksta energijos, entuziazmo, išradingumo, džiaugsmo gyventi – visa tai yra vertingi socialiniai gėriai, kurie padeda ekonomikai ir visuomeninei laimei. Mums reikia, anot Pranciškaus, naujo socialinio pakto, kuris sumažintų darbo valandas esantiems paskutiniajame darbo etape ir taip sukurtų darbo jaunuoliams, kurie turi teisę ir pareigą dirbti. Darbo dovana yra pirmoji tėvų ir motinų dovana sūnums ir dukroms – pirmasis visuomenės paveldas.

Po šių pastabų apie darbą popiežius Pranciškus taip pat pasidalijo ir savo įžvalgomis apie profsąjungų prigimtį ir paskirtį tarnaujant bendrajam gėriui.

Visų pirma, profsąjunga išlaikys savo paskirtį ir vaidmenį, jei bus „pranašiška“: jei elgsis panašiai kaip bibliniai pranašai, kurie užstojo už sandalų porą parduodamus vargšus, parodė pirštu į galinguosius, mindančius savo tautiečių ir svetimšalių teises. Tačiau mūsų kapitalistinėse visuomenėse rizikuojama prarasti šį pranašišką pobūdį ir supanašėti su institucijomis ir su galiomis, kurias profsąjungos ir turėtų kritikuoti. Profsąjunga tapo pernelyg panaši į politiką, į politines partijas, perima jų kalbą ir stilių. Taip ir jų veikla įmonėse praranda jėgą ir veiksmingumą.

Antra, profsąjungos turi socialinės inovacijos misiją. Popiežius profsąjungą palygino su sargyba ant „darbo miesto“ mūrų, stebinčią esančius ne vien tarp sienų, bet ir už jų: ne vien dirbančius, bet ir dirbsiančius ar jau esančius pensijoje. „Šiuolaikiniam kapitalizmui, – pridūrė popiežius, – sunku vertinti profsąjungą, nes jis pamiršo socialinę rinkos prigimtį. Tai Jonas Paulius II ypatingai pabrėžė: ne rinkos ekonomika, o socialinė rinkos ekonomika, sudaryta iš ryšių, iš gyvenimo, iš susitarimų.“

Baigdamas savo kreipimąsi popiežius paragino profsąjungų susivienijimo atstovus ryžtingai ginti teises ir tų, kurie nustumti į darbo pasaulio pakraščius: jaunuolių, migrantų, moterų, vis dar negaunančių lygaus atlyginimo, tarsi būtų žemesnės klasės. „Jus drąsinu tęsti ir, jei įmanoma, padaryti daugiau“, –
linkėjo Pranciškus.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nežmoniškai       2017-06-30 10:03

brangsta mokestis už šiukšlių išvežimą.Kas apgins paprastus žmones nuo monopolijų?Kokios profsąjungos,tokių nėra.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.