Religija ir filosofija

Popiežiui įteiktas manifestas dėl padėties Vokietijos Katalikų Bažnyčioje

Tiesos.lt siūlo   2022 m. sausio 11 d. 10:28

2     

    

Popiežiui įteiktas manifestas dėl padėties Vokietijos Katalikų Bažnyčioje

laikmetis.lt

Iš Vokietijos Romos Katalikų Bažnyčios sklinda triukšmas. Susirūpinusių katalikų teigimu, popiežiaus Pranciškaus inicijuotas procesas „Link sinodinės Bažnyčios“ – skirtas dvejus metus išklausyti visų Romos katalikų tikinčiųjų balsą – naudojamas liberaliajai darbotvarkei diegti. Susirūpinę katalikai teigia: „Bažnyčia linksta į protestantizmą: tikintieji savarankiškai aiškina Bibliją ir atmeta Bažnyčios autoritetą“.

Susirūpinusių katalikų grupė, susibūrusi į manifestą „Neues Anfang“ („Nauja pradžia“), popiežiui įteikė 6000 parašų. Jie nerimauja, kad piktnaudžiavimo skandalai Katalikų Bažnyčioje naudojami kaip proga suabejoti pačios Bažnyčios autoritetu ir atvirai pasisakyti už moterų įšventinimą į kuniges bei homoseksualų ir transseksualų priėmimą.

Vokietijos vyskupai 2019 m. Vokietijoje sukūrė „Sinodo kelią“, reaguodami į visame pasaulyje vykstantį procesą, kurį 2023 m. spalį vainikuos tarptautinis vyskupų sinodas. „Sinodas“ iš lotynų kalbos reiškia „einantis kartu“. Tačiau Vokietija eina savo keliu. 230 platformos „Sinodo kelias“ narių diskutuoja šiomis temomis: dvasininkų piktnaudžiavimas valdžia, celibatas, katalikiška seksualinė moralė ir moterų dalyvavimas bažnytinėse tarnystėse ir pareigose.

Moterų padėtis kelia iššūkį Romai. Nuo 1994 m. apaštališkojo rašto „Ordinatio sacredotalis“ mokymas buvo toks: „Bažnyčia neturi jokios galios suteikti moterims kunigystės įšventinimų.“ Tai netrukdo popiežiui aktyviai skatinti moterų didesnį dalyvavimą Bažnyčios gyvenime įvairiais paskyrimais Romos kurijoje.

Manifeste taip pat pasisakoma už svarbią moterų vietą visuose Bažnyčios lygmenyse, įskaitant valdymo funkcijas. „Jų potencialas dar toli gražu neišsemtas“, cituojamas popiežius Pranciškus. Tačiau apie įšventinimą į pareigas neturėtų būti nė kalbos.

Stebėtina, kad protestantizmas dabar nurodomas kaip „Sinodo kelio“ kaltininkas. Pasak Karl Heinz Menke (Karlo Heinco Menkės), Liuteris Bibliją skaitė savarankiškai. Jo veiksmai vėliau paskatino Apšvietą ir modernizmą. Konservatyvusis Kelno kardinolas Woelki (Violkis) apie sinodinį kelią kalba kaip apie „kvaziprotestantišką Bažnyčios parlamentą“.

Protestantizmas iš dalies minimas dėl to, kad dauguma pasaulio protestantų bažnyčių visas bažnytines pareigas atvėrė moterims.

Tuo tarpu manifeste „Neues Anfang“ raginama reformuotis. Iniciatoriai jaučiasi susiję su popiežiaus Pranciškaus propaguojama „naująja pasaulio evangelizacija“. Manifeste priekaištaujama, kad progresyvistai visiškai ignoruoja misiją ir evangelizaciją, ir nori tik skatinti savo darbotvarkę.

Stebina tai, kad Nyderlandai laikomi įspėjamuoju pavyzdžiu, sako buvęs Romos kurijos veikėjas kardinolas Walter Kasper (Valteris Kasperis). Vatikano II Susirinkimas (1962-1965 m.) Nyderlanduose buvo panaudotas kaip proga savavališkai panaikinti celibatą per prieštaringai vertinamą „Noordwijkerhout“ pastoracinį susirinkimą (1968-1970 m.). Vyskupai nesipriešino, todėl Roma įsikišo į Nyderlandų Bažnyčios procesus, paskirdama ortodoksinius vyskupus, tokius kaip Simonis ir Gijsenas.

Ar tai pasikartos? Popiežius Pranciškus Vokietijos Bažnyčiai jau aiškiai pasakė, kad sinodas nėra parlamentas, kuriame klausimai sprendžiami balsuojant. Manifeste įspėjama, kad Vokietijos kelias nutraukia vienybę su Visuotine Bažnyčia ir veda į schizmą.

Dienraščio „Die Tagespost“ vyriausiasis redaktorius Guido Horst (Guidas Horstas), reaguodamas į manifesto pristatymą, sakė, kad popiežius priėmė dokumentą „su dideliu susidomėjimu“.

„Susitikime Pranciškus aiškiai padrąsino šią iniciatyvą ir išreiškė norą užmegzti dialogą su Vokietijos vyskupais. Beje, terminas protestantizmas nėra skirtas polemiškai diskvalifikuoti mūsų brolius krikščionis protestantus. Tai rimtas klausimas: ar Katalikų Bažnyčia Vokietijoje ieškos savo stiprybės tikroje reformacijoje, paremtoje Kristumi ir susijusioje su Petro sostu, ar taps grynai pasaulietinių interesų įrankiu? Ant kortos pastatyta Katalikų Bažnyčios ir tikrosios reformos ateitis.“

Šaltinis: CNE

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Reikia       2022-01-12 11:45

grąžinti Praeitį pasukant Laiką atgal į tą dieną, kai susirinkę vyskupai   nutarė, kad mergelė Marija ne tik pagimdė Dievą, vėliau pakilo į Dangų, ir iki šiol tarpininkauja visų Romos katalikų prašymams.
Tokį nutarimą vyskupai priėmė dviejų balsų persvara.

Link kur einama?       2022-01-11 11:15

Išvada tik viena: krizė – visoje šiuolaikinėje katalikų Bažnyčioje, todėl manau, kad antrasis visuotinis Vatikano Susirinkimas buvo klaida.

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.