Filosofija ir etika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Popiežius pakeliui iš Rumunijos: šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos

Tiesos.lt siūlo   2019 m. birželio 4 d. 11:30

21     

    

Popiežius pakeliui iš Rumunijos: šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos

vaticannews.va

Kaip įprasta, grįždamas iš apaštalinės kelionės popiežius pasidalijo šviežiausiais įspūdžiais ir atsakė į keletą klausimų. Vienos Rumunijos televizijos žurnalistė paklausė Pranciškaus, ką galima pasakyti apie šeimas, kurios paliko savo vaikus ir išvyko į užsienį uždarbiauti, nes savo vaikams nori užtikrinti geresnę ateitį. Kaip žinia, milijonai rumunų uždarbiauja svetur.

„Visų pirma tai manyje žadina mintį apie meilę šeimoje, nes pasidalinti į dvi ar tris dalis nėra lengvas dalykas. Visada lieka nostalgija būti kartu. Tačiau pasidalinti tam, kad šeimai nieko netrūktų, yra meilės veiksmas. (...) Atsiskyrimas visada skausmingas. Tačiau kodėl išvykstama? Ne dėl turizmo, o dėl būtinybės. Ir daugybe atveju ne dėl pačios šalies. Dažnai tai pasaulinės politikos vaisius“, – kalbėjo popiežius Pranciškus, pažymėdamas, jog pasaulinę finansinę ir vartojimo tvarką reikia keisti solidaria ir darbo vietas kuriančia tvarka. Antra vertus, jis pasidžiaugė, jog Rumunijoje nėra demografinės žiemos, stingdančios daugelį kitų Europos regionų. Dabartinis iššūkis yra sukurti jiems darbo vietas.

Rumunijos „Marijos radijo“ žurnalistas paprašė popiežiaus dar kartą pakomentuoti jo kelionės šūkį „eikime kartu“ Rumunijos, kurioje katalikų mažuma gyvena ortodoksų daugumos tarpe, kurioje tikintieji priklauso kelioms etninėms grupėms, perspektyvoje.

Popiežius Pranciškus pabrėžė „ištiestos rankos“ ir kito klausymosi principus. Pasak jo, tokia šalis kaip Rumunija, kuri ieško savo vystymosi kelio, kurioje toks aukštas gimstamumas, negali sau leisti konfliktuoti viduje. Ji visada turi siekti suartėjimo: tarp etninių grupių, tarp religinių konfesijų, ypač krikščioniškų.

„Jūs turite didį (ortodoksų) patriarchą, didžios širdies ir didelio išmanymo žmogų, pažįstantį dykumos tėvų mistiką, dvasinę mistiką, studijavusį Vokietijoje… Tai maldos žmogus. Buvo lengva suartėti su Danieliumi, nes jį pajaučiau kaip brolį ir kalbėjomės kaip broliai. Aš ir jis nesakysime vienas kitam – „bet kodėl jūs…“ Eikime kartu! Visada reikia atsiminti: ekumenizmas nėra žaidimo ar ginčų pabaiga. Ekumenizmas auga einant kartu. Einant kartu, meldžiantis kartu. Tai maldos ekumenizmas. Turime istorijoje ir kraujo ekumenizmą. Kai žudydavo krikščionis, neklausdavo: „Ar tu ortodoksas?“, „Ar tu katalikas?“, „Liuteronas?“, „Anglikonas?“ Ne, klausdavo „Ar esi krikščionis?“. (Kankinių) kraujas susimaišydavo. Taip pat egzistuoja liudijimo ekumenizmas. Maldos, kraujo ir liudijimo ekumenizmas. Po to, kaip aš vadinu, vargšo ekumenizmas: tai darbas kartu tarp ligonių, tarp bejėgių, tarp neturinčių net ir menkos gerovės“, – kalbėjo popiežius. – „Ėjimas kartu jau yra krikščionių vienybė. Nereikia laukti, kol teologai sutars dėl Eucharistijos. Eucharistija aukojama kiekvieną dieną meldžiantis, atmenant mūsų kankinių kraują, artimo meilės darbais ir linkint vienas kitam gero. (..) Įmanoma eiti kartu. (...) Visi turime trūkumų. Bet jei eisime kartu, trūkumai liks nuošalyje: tekritikuoja juos „skrupulingieji““, – kalbėjo popiežius. Atsakydamas į dar vieną klausimą apie maldą kartu, Pranciškus pridūrė, jog kartais tauta gali eiti toliau už savo vadovus, kurie turi išsaugoti diplomatinę pusiausvyrą, taisykles, papročius. Gali būti ir atvirkščiai: kai kurios tikinčiųjų grupės yra mažiau atviros už savo vadovus. Reikia melstis ir už jas, kad Dvasia suminkštintų jų širdis.

Vokiečių leidinio „Herder Korrespondenz“ žurnalistas pasiteiravo popiežiaus apie ėjimą kartu Europos Sąjungos ir viso Europos kontinento kontekste, kuriame daugėja balsų, jog reikia eiti atskirai arba pavieniui.

„Atleiskite, jei cituoju pats save, tai ne iš puikybės, o dėl naudos. Kalbėjau apie šią problemą du tris kartus: Strasbūre, per Karolio Didžiojo premijos įteikimą ir kreipdamasis į valstybių ir vyriausybių vadovus per Europos Sąjungos įsteigimo paktų sukaktį. Šiose kalbose pasakiau viską, ką galvoju. (...) Europos valstybės turi kalbėtis tarpusavyje. Europa negali sakyti: „Jau esame vieningi, dabar pasakykime Briuseliui: tvarkykitės patys, eikite vieni“. Ne. Visi esame atsakingi už Europos Sąjungą, visi. Pirmininkavimo Europos Sąjungai rotacija nėra paprastas mandagumo gestas (...). Ne, tai yra simbolis tos atsakomybės, kurią kiekviena valstybė turi už Europos Sąjungą. Jei Europa gerai neįžvelgs ateities iššūkių – apsnūs. Leidau sau Strasbūre pasakyti, jog Europa nustoja būti „motina Europa“ ir virsta „senute Europa“. Ji paseno. Prarado troškimą dirbti kartu. Ir kažkas gali savęs klausti: „Gal jau baigėsi šis septyniasdešimties metų nuotykis?“ Reikia susigražinti tėvų steigėjų nusistatymą. Europai reikia savęs pačios, reikia būti savimi, išlaikyti savo savastį, savo vienybę, įveikti visu tuo, ką gali pasiūlyti gera politika, pasidalijimus ir sienas. Matome sienas Europoje, tai nėra gerai. Ir kultūrinės sienos nėra gerai. Tiesa, kad kiekviena šalis turi savo kultūrą ir turi ją saugoti, tačiau daugiakampio briaunainio perspektyvoje: visų kultūros turi būti gerbiamos, tačiau kartu. Labai prašau, kad Europa nesileistų įveikiama pesimizmo ar ideologijų, nes šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos: jos nėra europietiškos, jos ateina iš kitur arba gimsta nedidelėse europiečių grupėse. Pagalvokite apie Europą, pasidalijusią ir kariaujančią 1914-aisiais, 1932-33 m. ir galiausiai 1939-aisiais, kai vėl sprogo karas: labai meldžiu, kad nesugrįžtume prie to. Mokykimės iš istorijos. Neįpulkime į tą pačią duobę, nors yra sakoma, jog vienintelis gyvūnas, kuris įkrenta į tą pačią duobę, yra žmogus, asilas tokios klaidos niekada nepadaro“.

Baigdamas pokalbį su kelionėje iš Rumunijos į Romą jį lydėjusiais žurnalistais popiežius Pranciškus pridūrė:

„Žinau, jog kai kurie iš jūsų yra tikintys, kai kurie – nelabai. Pasakysiu tikintiems: melskitės už Europą, melskitės už vienybę. Tegu Viešpats mums suteikia malonę. Netikintiems: linkėkite geros valios. Linkėkite iš širdies, trokškite, kad Europa vėl taptų tėvų steigėjų svajone.”

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2019-06-9 15:56

Maniau, kad tu subrendęs žmogus, bet pasirodo, kad tavo vieta žinai kur (už kampo). Ir žinai, ką ten daro;). Viskas, daugiau su tavim jokių kalbų.

Mūsų       2019-06-9 10:33

popiežius Pranciškus yra nuostabiausia Šventosios Dvasios dovana Kristaus Bažnyčiai.

manau,       2019-06-9 10:30

kad neliko durnių, kurie skaitytų trolio pasiūlytas temas.

Jota       2019-06-8 15:05

Va čia tau 11.48 bus į temą: https://3rm.info/main/75830-strannoe-sovpadenie-ili-produmannye-hody-4-ijulja-putin-posetit-vatikan-i-vstretitsja-s-franciskom.html
Patinka? Kuris tavo šeimininkas? Mano - nė vienas iš jų. Tau ne gėda nuolatos šmeižti?

troliui       2019-06-7 12:48

Trolis buvai troliu ir liksi, nes paistai visokias nesąmones. Kitaip sakant svarbiausia trolinti visokias nesąmones ir už tai iš šeimininko gauti užmokestį.

Jota       2019-06-6 21:18

KLausyk, žmogau mielas, aš bandysiu atkreipti paties dėmesį į keletą klaidingų įsitikinimų.

” visi tikri krikščionys dalinasi su visais viskuo, kuo patys turtingi. Jų vienintelis turtas, tai meilė artimui.”—Ar gali būti tikras krikščionis tas, kuris prieštarauja Kristaus mokymui? Ir ar gali jis mylėti kitą tikra, neegoistine meile, jeigu jo tikėjime pilna klaidingų įsitikinimų? Juk kiekviena konfesija turi labai rimtų skirtumų, kurie yra nepalyginti didesni ir svarbesni už sutarimus?

“atsisukus į Jėzų 100 procentų”—100 procentų atsigręžti į Jėzų gali nebent šventasis. Pernelyg lengvabūdiškai vertinate ryšį su Jėzumi. Vienybė su Jėzumi pasiekiama labai didelėmis pastangomis, tai pabrėžė pats Jėzus.


“nusisuka tie, kurie yra valdomi piktojo, nes ne tas žmogus rodo neapykantą, bet piktasis”—o ar žmogus nepritaria piktajam blogu elgesiu ir kalbomis? Tai reiškia bendradarbiavimą su piktąja dvasia, ir žmogus dažniausiai žino, kad daro nuodėmę, nejau ne? Negi žmogus nerodo neapykantos, pykčio, neapkalba kitų ir pan.? Ir nejau visi nuolat meldžiasi?


“Popiežius mus moko, kad kitame žmoguje matytume ne nusikaltėlį, bet žmogų, kuris dėl netobulumo padarė nuodėmę, kuris, jei norėtų, galėtų pasitaisyti.”—Kuo čia dėtas popiežius? To moko visa krikščionybė.

“Musulmonas yra nuostabus žmogus ir jie Dievas nori jį išganyti per musulmonų tikėjimą, tad mes turime tik džiaugtis”.—Musulmonas visiškai nėra nuostabus žmogus, nes išpažįsta klaidingą tikėjimą. Jeigu jis bus išganytas per islamą, tuomet Kristus yra melagis, nes Jis pasakė:  „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 1–6). Lygiai tą patį galima pasakyti apie bet kurią kitą religiją, todėl bičiuliautis su jų išpažinėjais ir vadinti juos broliais ar Dievo vaikais yra didelė nepagarba Kristui, Dievo išdavystė. Bažnyčios Tradicija šito niekada nemokė ir negalėjo mokyti. Kalbos apie kitų religijų “brolius” yra ideologija, politikavimas, pastangos dirbtinai, melagingu keliu suburti žmones į vieną bandą, bet ne Kristuje, o antikriste. Ar supranti, koks pavojingas yra ekumeninis kelias?

Kitas klausimas, kad tarp kitas religijas išpažįstančių žmonių gali būti savo sąžine artimų tikrajam, gyvajam Dievui, bet tik ne dėl to, kad išpažįsta klaidatikystę. Tokie žmonės gali pasiekti išganymą.

>>>>       2019-06-6 16:02

Dievo vaikas yra tas, kuriame apsigyvena visa Šventoji Trejybė. Apie tai kalbėjo savo mokiniams ir Jėzus. Tad tokiame žmoguje yra ir Viešpaties Meilė, kuri myli visus beprotiška meile. Tad visi tikri krikščionys dalinasi su visais viskuo, kuo patys turtingi. Jų vienintelis turtas, tai meilė artimui. Taip, taip, atsisukus Jėzų 100 procentų, pasaulis nusisuka nuo to žmogaus, bet nusisuka tie, kurie yra valdomi piktojo, nes ne tas žmogus rodo neapykantą, bet piktasis, kuris pas “savuosius” užeina be atsiklausimo, o jie to net neįtaria. Todėl labai svarbu būti maldoje, kad piktasis nerastu net tarpelio į lysti ir vadovauti jam.
Dievas kiekvienam žmogui davė išskirtinai savitą kelią, kurio jį ir veda. Mes turime su Dievo pagalba ieškoti tarpusavyje tai kas mus jungia, o ne skiria. Skaldytojas yra šėtonas. Popiežius mus moko, kad kitame žmoguje matytume ne nusikaltėlį, bet žmogų, kuris dėl netobulumo padarė nuodėmę, kuris, jei norėtų, galėtų pasitaisyti. Musulmonas yra nuostabus žmogus ir jie Dievas nori jį išganyti per musulmonų tikėjimą, tad mes turime tik džiaugtis. Blogiausia yra bedieviai, kurie atmeta Dievą. Kurie dievu pasidaro priklausomybę nuo turto, ir visus kitus iškrypimus. Mes net neįtariame, kad turime begalės prisirišimų prie ko nors ir, kad tai tapo mums dievu. Na, piktasis tada turi visišką laisvę mus dar labiau supančioti taip, kad iš trukti iš jo vergijos ne be įmanoma.

Jota       2019-06-6 12:20

Na taip, su kabutėmis. Bet Vatikanas juk pripažįsta ir evoliuciją, ir sukūrimą? Kaip įmanomas toks virtuoziškumas, nesuprantu.

Dar pagalvojau, kad atsiversti iš vieno tikėjimo į kitą yra nepaprastai sudėtingas, gilus ir skaudus procesas. Žinau iš patirties. Tai kaipgi tavo ginamasis popiežius ir kiti ekumenistai taip lengvai glėbesčiuojasi ir tvirtina einantys drauge pirmyn?! Absurdas! Juk tu šit ir su manim ginčijiesi, kad aš ne taip kalbu. Tuomet kodėl? Žvelk ekumeniškai ir nekreipk dėmesio į skirtumus. Bet va, pats matai, kad tikėjimas, įsitikinimai, tiesa yra brangiau už šiaip žmogišką glėbesčiavimąsi apsimetant, kad viskas gerai, kad gyvename taikoje, o nesutarimai tikėjime yra nereikšmingi. Nesąmonė. Aš žinau, kad pakeitus tikėjimą, net draugai nusigręžia arba kalba su tavim puse lūpų, nes jiems atrodo, kad tu išdavei tikėjimą ir Dievą. Tokia reakcija, nors ir labai skaudi, bet teisinga. O ekumeninis bendravimas, malda drauge atmetant tai, kuo tu tikėjai arba abejingai vertinant tikėjimo tiesas (vadinasi, ir patį Dievą), yra atgrasi, šlykšti, išdavikiška. Tai, ką ten prikalbėjo popiežius apie ekumenizmo rūšis, yra populistiniai makaronai.

Šiap,       2019-06-5 18:56

“beždžionės” buvo su kabutėmis.

Jota       2019-06-5 17:35

Na gerai. Aš ten esu šiokia ir anokia, nors kuo čia dėtas Vinstonas Čerčilis, kai mes kalbame apie Bažnyčios ir ekumenizmo reikalus? Ir kodėl pats rašai “Todėl dar kvailiau yra diskutuoti su tuo, kuris nepripažįsta Jėzaus mokymo” ir kodėl pateisini popiežiaus diskusijas ir visokias bendrystes su tais, kurie nepripažįsta popiežystės (ir dar daugiau - kai kurių dogmų, visuotinių suvažiavimų ir t.t.)??
Kodėl rašai, kad “Šventoji Dvasia vadovauja Kristaus Bažnyčiai, o pirmiausia per popiežių”? Kaip ji gali jam vadovauti, jeigu jis elgiasi nelogiškai? Ar pagalvoji, kur galima nueiti kartu su tuo, kuris rodo į visai kitokį kelią (turiu galvoj popiežiaus raginimą eiti kartu pirmyn)??

O jei meilė “kartą gauta” (14.38), jos jau nebegalima prarasti? (“visada yra perkeičiama į Kristaus meilę”). Nei į temą, nei į tvorą, nei į mietą.

Verčiau sąžiningai pamąstyk, - juk nėra svarbiausia laimėti čia, po šiuo straipsniu, - svarbiausia įstengti priimti tiesą.

Pagonys gyvena be Šv. Dvasios, ir nevirsta beždžionėmis. Kartais jie gali parodyti didesnę meilę nei jūsų “pilnutinį pavidalą” turintys “katalikai”.
Fu, kas per medinė kalba. Kalbėk savais žodžiais, bus daug nuoširdžiau. O katalikų pseudodvasingų traktatų aš prisiskaičiau tiek ir tiek.

Cha, >>>11:53       2019-06-5 15:38

čia pakalbėjote apie save, nes pagal Vinstoną Čerčilį (Winston Churchill), „fanatikas yra tas, kuris negali pakeisti mąstysenos ir tikslo“. Nes meilės, į kurią įsiliejame gimdami Kristuje, negalime sau suteikti patys. Kartą gauta, ji apvalo taip, kad Bažnyčia, būdama kiekviename savo sūnuje bei dukteryje, visada yra perkeičiama į Kristaus meilę, kol Kristus įgaus pilnutinį pavidalą visuose. Tokia yra keliaujančios Bažnyčios įvaizdžio prasmė, Bažnyčios, „keliaujančios“ savo galutinio tobulumo, tobulumo meilėje ir per meilę, kuri ją pirmiausia nusako, link. Tad be Šventosios Dvasios vedimo mes ir liktume “beždžionėmis”.

Jota       2019-06-5 12:53

Va čia tai Fanatizmas (11.44). Nebėr ko pridurti.

>>>>       2019-06-5 12:44

Net plaukas nuo žmogaus galvos nenukrenta be Dievo Valios. Todėl dar kvailiau yra diskutuoti, su tuo, kuris nepripažįsta Jėzaus mokymo:  “Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
“Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu”.

Judas – ne anas Iskarijotas – paklausė: „Viešpatie, kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?“

Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.

Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“. Štai, Šventoji Dvasia vadovauja Kristaus Bažnyčiai, o pirmiausia per popiežių, nes jis yra Jėzaus vietininkas žemėje. Tie, kas leidžiasi ir yra Šv. Dvasios vedamai gerai žino, kad Jai neįmanoma nepaklusti.

Jota       2019-06-5 11:24

NIEKADA Bažnyčios istorijoje nebuvo praktikuojamas joks ekumenizmas, t.y. broliavimasis su klaidatikiais, iškraipiusiais Kristaus mokymą. Kokia dvasinė vienybė gali būti, jei vienas tiki tuo, o kitas savo tikėjimu tam prieštarauja? Koks ėjimas pirmyn gali būti su jais? (”Ėjimas kartu jau yra krikščionių vienybė. “). Nejaugi? Vienybė yra tada, kai tikime tais pačiais Dievo nustatytais dalykais; tikroji vienybė yra širdžių ir dvasios vienybė. Tokia vienybė, apie kurią kalba popiežius, yra vienybė be Dievo, tai tik išorinė vienybė, ir jokia malda su kitatikiais negali vienyti. Dar baisiau, kai popiežius kalba atsainius žodžius apie Eucharistiją: “Nereikia laukti, kol teologai sutars dėl Eucharistijos”. Kaip? Nejau nesvarbu, kokiu būdu priimame Švč. Jėzaus Kūną ir Kraują?!
Visos tos kalbos apie “vienybę” yra iš tiesų ne kas kita, kaip naujos pseudobažnyčios, globalistinės antikristo bažnyčios organizavimas ir kūrimas.
Jūs man atleiskite už pernelyg tiesius žodžius, bet tai suprasti nereikia kažkokių ypatingų pastangų.

Kitas požiūris arba nuosaikus požiūris be utopijos       2019-06-5 10:26

Giluminė (dvasinė) taika ir vienybė su paklydusiais yra klaida, nes tai politika, tik didinanti paklydusiųjų masę. Teisinga yra tik išoriška taika su paklydėliais, kad nebūtų karų su jais.

Jei rimtai       2019-06-5 10:16

tai baisiausią ideologiją skleidžia pats popiežius plaudamas negrams kojas ir vežiodamas čigonus po Romą ir kitaip skatindamas imigraciją.

ah1       2019-06-5 9:04

Lietuvoje visuomeniniai teisėjai - žiniasklaida skelbianti žmogų kaltu be teismo nuosprendžio ir pažeidinėjanti LR Konstituciją, daranti spaudimą susidoroti ir po to yra susidorojama su tokiu žmogumi teismo keliu, nuteisint be įrodymų ir kt. pažeidinįjant žmogaus teises. Lietuvos teismai tarnauja žiniaskalidos savininkams ir žurnalistams pažeidinėjantiems LR Konstituciją. Kol nebus teisėjų baudžiamosios stsakomybės su teisėjų turto konfinskavimu tol žmonės bus teisiami be įrodymų, žiniasklaidos niekinami ir žeminami.

>>>Vat kaip       2019-06-5 8:20

Taip, taip, nes krikščionybė atėjo iš pačio Dievo, vienintelio
žemės ir dangaus Kūrėjo.

Vat kaip       2019-06-4 22:33

“ideologijos: jos nėra europietiškos, jos ateina iš kitur arba gimsta nedidelėse europiečių grupėse.” Tai ir krikščionybė atėjo į Europą iš kitur , irgi gimusi nedidelėje,  net ne tų europiečių , grupėje .

Dėkoju Dievui,       2019-06-4 14:32

kad turime tokį nepailstamą ir Dievo vedamą popiežių Pranciškų. Gal šiame pasaulyje ims dygti gėrio daigai.

Ekumenizmas - erezijų erezija       2019-06-4 13:55

Rekomenduojame

Nuo vietinės valdžios patyčių pavargę Šiaulių medžių gynėjai kovą už savo teises tęs sostinėje

Vytautas ir Laimutė Kedžiai prašo prezidentą Gitaną Nausėdą garantuoti Neringai Venckienei jos konstitucinę teisę į bešališką ir teisingą teismą

Vidmantas Valiušaitis. Kaip Kazimiero Škirpos mirties 40-ąsias metines paminėjo vilniečiai

Joana Noreikaitė. 87-ąjį kartą klausėme, ar Deimantė Kedytė gyva ir sveika?

Geroji Naujiena. Kai pasidalijimai ir nesantarvė reiškia viltį

Povilas Girdenis. Lietuvos Laisvės Lygos 1979 m. rugpjūčio mėn. „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Pol Pot Kambodža – didysis šuolis į bedugnę

Mindaugas Sėjūnas. Ralfo pamokos

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: ar Gitanas Nausėda pratęs Dalios Grybauskaitės „dvaro“ tradicijas?

Vytautas Radžvilas. 6-osios kolonos kadrų politikos vaisiai

Žinių radijas. Ar įmanoma suredaguoti istoriją?

Sekmadienį bus minimos 40-osios Kazio Škirpos mirties metinės

Liudvikas Jakimavičius. Paduok, sesule, kardelį

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.