Demokratija ir valdymas, Europa

Politologai apie vokiečių pasirinkimus: ar tikrai „Angela Merkel yra geriausia iš to, ką mes galime turėti Vokietijoje“? (papildyta)

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 25 d. 20:10

3     

    

Politologai apie vokiečių pasirinkimus: ar tikrai „Angela Merkel yra geriausia iš to, ką mes galime turėti Vokietijoje“? (papildyta)

Sekmadienį Vokietijos parlamento rinkimuose balsavę vokiečiai ir vėl šalį valdyti patikėjo kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), kurios pirmininkas – Horstas Zehoferis (Horst Seehofer), koalicijai. Angelai Merkel tai bus ketvirtoji kadencija.

Tačiau laimėtų 246 vietų nepakaks vyriausybei sudaryti – beje, tai pat prasčiausias šios partijos rezultatas rinkimuose į Bundestagą nuo 1949 metų. Toks pats verdiktas galioja ir Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) su Martinu Šulcu (Martin Schulz) priešakyje – gavę 153 mandatus socialdemokratai pasirodė prasčiausiai nuo 1949 metų rinkimų. Pripažinę, kad patyrė „triuškinamą pralaimėjimą“, SPD jau pranešė: į valdančiąją koaliciją neis – dirbs opozicijoje.

Tačiau trečiąją vietą užėmusi Alternatyva Vokietijai (AfD) išaugo kaip ant mielių: turėjusi 3 vietas dabar gavo 94 – už ją balsavo beveik 13 procentų rinkėjų. Tokie radikalia vadinamos partijos rezultatai skambias frazes pamėgusių apžvalgininkų laikomi „bomba“, temdančia Angelos Merkel triumfą.

Laisvoji demokratų partija (FDP) užsitikrino 80 vietų, Kairiųjų partijai (Die Linke) atiteko 69 vietos, o aljansas ’90/Žalieji (BÜ/90) rinkėjų valia tenkinsis 67 vietomis.

Politikos apžvalgininkai pabrėžia, jog A.Merkel laukia ilgos ir sunkios derybos su liberalais ir žaliaisiais, pati Angela Merkel atrėžia ketinanti sudaryti stabilią vyriausybę.

Kitaip nei Prancūzijoje rinkimuose į Bundestagą dalyvavo net 75,9 proc. rinkimų teisę turinčių vokiečių. Lyginant su 2013 metais, rinkėjų  aktyvumas net išaugo – tada savo valią pareiškė 71,5 proc. rinkėjų.

* * *

Kviečiame susipažinti su Lino Kojalos pastebėjimais, publikuotais veidaknygėje, sužinojus rinkimų rezultatus.

Linas Kojala. Keturi pasvarstymai paaiškėjus Vokietijos parlamento rinkimų rezultatams

#Merkel
#Grybauskaitė
#Vokietijosrinkimai

- ĮTAKA LIETUVA. Merkel ir Grybauskaitės duetas veikia itin sėkmingai – nuo finansinų krizės sprendimų iki vokiečių karių Lietuvoje. Ir apskritai Baltijos šalys dažnam vokiečių politikui yra mielas bei ramus uostas Vidurio ir Rytų Europoje, kur nėra stipraus euroskepticizmo.

Gali būti, jog Merkel ketvirtoji kadencija Kanclerės poste padės Prezidentei dar rimčiau pretenduoti į postą tarptautinėse institucijose pasibaigus antrajai kadencijai. Tai, jog kanclerė lieka pozicijose, užtikrins ir bendrą politinį tęstinumą – kariai niekur neišvyks, sankcijų Rusijai švelninimas bent kurį laiką susidurs su Berlyno kritišku vertinimu.

Taip pat mums bus aktualu, kaip rinkimai sąlygos Vokietijos pozicijas ES klausimu: po šių rinkimų tikėtasi, jog Berlynas ir Paryžius (Emanuelis Macronas) imsis ryžtingų žingsnių reformuojant eurozoną ir pačią ES. Atrodė, jog bent jau dėl būtinybės steigti Eurozonos finansų ministro pareigybę ir kažką panašaus į eurozonos biudžetą susitarti pavyks. Bet dėl margos vokiškos koalicijos tai gali būti sudėtingiau.

Neatrodo, kad šitos temos Lietuvoje labai aktualizuojamos, o gaila – nepamirškime, jog ir patys esame eurozonos nariai. Šiaip ar taip, Vokietijoje balsavo per 75 proc. – šiek tiek daugiau, nei prieš ketverius metus ir 55 proc. daugiau nei tą pačią dieną vykusiuose Marijampolės mero rinkimuose.

- KOALICIJA. Kadangi Schulzas nebenori būti mažesniuoju koalicijos partneriu, įmanoma tik CDU, Liberalų (10,7 proc.) ir Žaliųjų (9 proc.) sąjunga – pagal partijų spalvas vadinama Jamaika. Šios partijos lyg ir linkusios susitarti, bet tai nebus lengva: pvz., Merkel nori gilinti eurozonos integraciją, bet liberalai skeptiški; žalieji nori uždaryti anglimi varomas elektrines, bet liberalams tai nepatiks; liberalai nori mažinti mokesčius ir biužeto išlaidas, bet kitos dvi partijos tam neskubės pritarti.

Optimistinis scenarijus – derybos baigsis iki Kalėdų. Pasimistinis – nesibaigs.

- MIGRANTŲ KAINA. Pirminiai rezultatai rodo, jog CDU prarado daugiau nei milijoną rinkėjų AfD partijai. To priežastis – nemažos dalies vokiečių nepasitenkinimas Merkel ‘atvirų durų’ pabėgėliams politika, nors realiai ji ES lygmeniu sugebėjo sumažinti atvykstančiųjų srautus kone 90 proc.

Bet dar daugiau CDU rinkėjų perbėgo pas liberalus, žadančius skaitmenizaciją bei investicijas į švietimą. Be to, AfD gavo beveik 750 tūkst. naujų, t.y. anksčiau nebalsavusių, rinkėjų balsų. Dėl to išaugo ir bendras aktyvumas.

- CDU ateitis. Bus įdomu stebėti vidinę CDU kovą dėl būsimosios lyderystės, nes tai tikrai paskutinė Merkel kadencija. Gali būti, kad per artimiausius ketverius metus CDU, kuri dabar jau dažnai vadinama tiesiog ‘centro’, o ne ‘centro-dešiniųjų’ partija, vėl pasislinks kiek dešiniau, norint atliepti AfD fenomeną bei susigrąžinti prarastus rinkėjus.

Tarp kandidatų į Merkel įpėdines minima ir dabartinė Gynybos ministrė Ursula von der Leyen, kurios pozicijos geopolitiniais klausimais mus džiugino ne vieną kartą.

 

* * *

Jūsų dėmesiui siūlome politologų – Seimo nario Lauryno Kasčiūno (TS-LKD) ir Lino Kojalos –pirmuosius pasvarstymus, paskelbtus veidaknygės paskyrose, susipažinus su balsavusiųjų apklausos duomenimis.

Laurynas Kasčiūnas apie vokiečių pasirinkimus:
„A.Merkel yra geriausia, ką mes galime turėti Vokietijoje“

Nors ne taip įspūdingai kaip prieš 4 metus (tada surinkta 41,5 proc. balsų, o šiandien – 32 proc.), bet Vokietijos krikščionys demokratai (CDU) laimi Bundestago rinkimus.

Vokietijos socialdemokratams jau reikėtų lipdyti „der ewige zweite“ („amžinai antrųjų“) etiketę (taip kadaise buvo vadinamas Leverkuseno „Bayer“, kuris niekaip negalėjo perlipti Miuncheno „Bayern“ barjero). Nors pavasarį dar galėjo atrodyti kitaip, bet Schultzo efekto nebuvo (gauta dar mažiau balsų nei 2013 m). Ir tai yra gerai mums, Lietuvai, ir ne tik dėl to, kad Vokietijos socdemuose vis dar stipri „Russlands-versteherių“ srovė, bet ir todėl, kad Schultzas siūlė mažinti Vokietijos gynybos išlaidas, išgabenti iš Vokietijos amerikiečių branduolinį ginklą, kuris vis dar veikia kaip Rusijos atgrasymo priemonė, ar bausti kitas ES valstybes nares, kurios turi kitokį požiūrį į migracijos srautų valdymą.

„Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) iškilimas (su labai solidžiu rezultatu) liudija apie naują kultūrinį-socialinį lūžį Vokietijos visuomenėje. Lūžį, kurio nesugebėjo atliepti tradicinės politinės jėgos. Vokietijos imigracijos politika reikalauja peržiūros, o atviros durys turėtų būti privertos. Kitaip tariant, AfD iškilimas yra priminimas A.Merkel dėl kai kurių klaidingų sprendimų. Priminsiu, kad vienas iš AfD lyderių – A.Gaulando – 40 metų buvo CDU narys. Bus įdomu sužinoti, kiek CDU rinkėjų prisitraukė AfD.

Tai, kad gali tekti koreguoti migracijos politiką, rodo ir galimų CDU/CSU koalicijos partnerių – liberalų – siūlymas imigrantų atrankos centrus steigti Afrikoje ir jau ten vykdyti atranką. Bet Vokietijos liberalai nustebino ne tik tuo, bet ir savo lyderio Ch.Lindnerio pareiškimu, kad gali tekti pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Pareiškimas, prilygstantis AfD lyderio idėjoms ta pačia tema.

O tai, kad pozicijas Vokietijos partinėje sistemoje išlaiko kairieji radikalai „Die Linke“, rodo ne tik tai, socdemai neturi supratimo, kaip suvienyti politinę kairę, pasiūlyti jai naują darbotvarkę, bet ir faktą – Rytų Vokietijos integracija dar gerokai užtruks.

A.Merkel yra geriausia, ką mes galime turėti Vokietijoje. Tad reikia tikėtis, kad pamokos bus išmoktos, o naujoji koalicija bus proamerikietiša ir išlaikys dabartinį Rytų politikos kursą.

P.S. Net ir kairuoliškas „Der Spiegel“ nebelaukia Bundestago rinkimų rezultatų ir skelbia liūdną diagnozę Europos kairei (skaityti ČIA).

Teigiama, kad socialdemokratai praeityje buvo ta politinė jėga, kuri labiausiai rūpinosi dirbančiųjų gerove. Deja, bet šiandieniniai kairieji nebesugeba atsiliepti į daugumos gyventojų lūkesčius. Šiaurės Europoje dėl šios priežasties stiprėja dešiniosios nacionalistinės jėgos, Pietų Europoje auga kairysis populizmas (Graikijoje „Syriza“, Ispanijoje „Podemos“).

Be to, nepanašu, kad socdemai sugebės spręsti augsiančio nedarbo problemą, nes prognozuojama, jog iki 2030-ųjų automatizacija panaikins iki pusės darbo vietų – kol kas konkrečių pasiūlymų Europos kairė pateikti nėra pajėgi.

 

* * *

Linas Kojala: 90 sekundžių apie politiką
Vokietijos parlamento rinkimai: pirmieji rezultatai

 

 

* * *

 

Instructions:  P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

panašu       2017-09-26 13:28

panašu kad ši kadencija jai bus paskutinė o sekančią laimės alternatyva

Tautiškumas būtų       2017-09-25 10:38

tos žemės genetinis kodas,kurį neigti prilygsta,neigti tos šalies tautai Dievo dovanotą žemę.Kita vertus,tai ,vis dėlto,žemiška duotybė,kuri turėtų paklusti sielos vertybėms-krikščioniškumui,nes ši religija dominuojanti.Todėl A.Merkel turėtų  eiti ne priešpriešos keliu,o stengtis apvienyti tautiškumą su krikščioniškomis vertybėmis,šias laikant prioritetinėmis,nes taip parašyta Bioblijoje-Marija…” pasirinko geresniąją dalį”.Neigti tapatybę vardan beribio liberalumo yra labai pavojinga.Vokiečiai nori turėti save.Tai natūralu.Tai išbandymas A.Merkel krikščioniškumui,kiek jis tikras.Be jo ji nekaraliautų.

$+$       2017-09-24 22:36

“A.Merkel yra geriausia, ką mes galime turėti Vokietijoje“. Nieko kvailesnio nesugalvosi. Vienas sakinys, kuriuo Vokietijos kanclerė atvėrė Sirijos pabėgėliams savo šalies, o kartu ir Europos duris, padarys tai Europai daugiau žalos nei Hitleris ir Stalinas kartu paėmus.

Kai teroro aktai taps kasdieniais, o miestai nuzombės, tada supras kokią “paslaugą” A. Merkel padarė.

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.