Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Skelbiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus išplatintą pranešimą spaudai ir kviečiame atidžiai pastudijuoti susitarimus. Primename, jog kovo 31-ąją Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Povilas Urbšys pateikė savo siūlymus (skaityti ČIA). Ankstesnis viešojoje erdvėje užsipultas septynių Seimo narių projektas ČIA (daugiau apie tai skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje „Dar vienas melas“ (ČIA).

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame darbo grupės posėdyje dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto diskutuojančios šalys galutinai suderino svarbias sąvokas, apibrėžiančias smurtą prieš vaikus. Procese dalyvavo daugelio nevyriausybinių organizacijų, Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos atstovai, Seimo nariai, teisininkai, psichologai, SADM specialistai.

Šiuos svarstymus inicijavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad pasiektas susitarimas parodo mūsų visuomenės brandą. „Mūsų žinia yra aiški – smurtas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, yra draudžiama. Paklauskime kiekvienas savęs, kokios Lietuvos norime ateityje: su fizinėmis bausmėmis ar be? Atsakymas akivaizdus. Abejonės žmonėms kyla, nes bijoma, kad net nesmarkus atsitiktinis pliaukštelėjimas bus prilygintas sužalojimui ir baudžiamas baudžiamąja atsakomybe. Tačiau tuo nereikia gąsdinti, nes tokiu atveju įsijungs pagalbos šeimai sistema, o ne baudžiamoji: turime padėti šeimai, kol nenutiko didesnė nelaimė,“ – aiškino įstatymo nuostatas ministras L. Kukuraitis.

Pasak diskusijose aktyviai dalyvavusių Seimo narių Dovilės Šakalienės ir Agnės Širinskienės, labai svarbu, kad smurto apibrėžimas yra aiškiai surašytas, ir tai turėtų padėti jį be atidėliojimų priimti Seime.

Kaip sakė VO „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, „Šis apibrėžimas, kad fizinės bausmės yra draudžiamos, visų pirma yra moralinis valstybės įsipareigojimas prieš vaikus. Fizinės bausmės įtraukimas į smurto sąvoką yra istorinis momentas, kai po dešimties metų pagaliau prieita ši išvada, bet dabar laukia dar didesnis darbas, žengiant link pozityvios tėvystės, link saugių ir laimingų vaikų, teikiant reikiamą pagalbą šeimai.“

Pasak diskusijose dalyvavusios Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės, jau dabar matosi, kaip pasikeitė tėvai: „Užaugo nauja karta tėvų, kurie fizines bausmes supranta kaip smurto formą.“

Teisininko, Ateitininkų federacijos tarybos nario Vyganto Malinausko manymu, žmogui gali kilti klausimų, ką reiškia įstatyme minimas įtrauktas terminas „vaiko raidai būtinų poreikių netenkinimas“, ar tas konkretus poreikis būtinas vaiko raidai, ar ne. „Tarkim, nepirkti tokio mobilaus telefono, kokio jis norėtų, tai nėra būtino vaiko poreikio pažeidimas, bet sprendimą vaiko neleisti į mokyklą arba neleisti bendrauti su draugais galima būtų laikyti pažeidimu to, kas būtina vaiko raidai.“

Pagal susitarimą, Seimui bus teikiamas registruoti įstatymo projektas, kuriame apibrėžta tokia smurto sąvoka:

Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.

Smurto prieš vaiką formos yra šios:

1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui;
3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
4) nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.

Kitą savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje tęsis svarstymai dėl kitų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnių.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

• 
• 
• 
•