Žmogaus teisės, Teisėkūros iniciatyvos, Nevyriausybinės organizacijos

Politikai ir visuomenininkai skelbiasi sutarę dėl smurto prieš vaiką apibrėžimo

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 3 d. 19:32

12     

    

Politikai ir visuomenininkai skelbiasi sutarę dėl smurto prieš vaiką apibrėžimo

Skelbiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus išplatintą pranešimą spaudai ir kviečiame atidžiai pastudijuoti susitarimus. Primename, jog kovo 31-ąją Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Povilas Urbšys pateikė savo siūlymus (skaityti ČIA). Ankstesnis viešojoje erdvėje užsipultas septynių Seimo narių projektas ČIA (daugiau apie tai skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje „Dar vienas melas“ (ČIA).

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame darbo grupės posėdyje dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto diskutuojančios šalys galutinai suderino svarbias sąvokas, apibrėžiančias smurtą prieš vaikus. Procese dalyvavo daugelio nevyriausybinių organizacijų, Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos atstovai, Seimo nariai, teisininkai, psichologai, SADM specialistai.

Šiuos svarstymus inicijavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad pasiektas susitarimas parodo mūsų visuomenės brandą. „Mūsų žinia yra aiški – smurtas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, yra draudžiama. Paklauskime kiekvienas savęs, kokios Lietuvos norime ateityje: su fizinėmis bausmėmis ar be? Atsakymas akivaizdus. Abejonės žmonėms kyla, nes bijoma, kad net nesmarkus atsitiktinis pliaukštelėjimas bus prilygintas sužalojimui ir baudžiamas baudžiamąja atsakomybe. Tačiau tuo nereikia gąsdinti, nes tokiu atveju įsijungs pagalbos šeimai sistema, o ne baudžiamoji: turime padėti šeimai, kol nenutiko didesnė nelaimė,“ – aiškino įstatymo nuostatas ministras L. Kukuraitis.

Pasak diskusijose aktyviai dalyvavusių Seimo narių Dovilės Šakalienės ir Agnės Širinskienės, labai svarbu, kad smurto apibrėžimas yra aiškiai surašytas, ir tai turėtų padėti jį be atidėliojimų priimti Seime.

Kaip sakė VO „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, „Šis apibrėžimas, kad fizinės bausmės yra draudžiamos, visų pirma yra moralinis valstybės įsipareigojimas prieš vaikus. Fizinės bausmės įtraukimas į smurto sąvoką yra istorinis momentas, kai po dešimties metų pagaliau prieita ši išvada, bet dabar laukia dar didesnis darbas, žengiant link pozityvios tėvystės, link saugių ir laimingų vaikų, teikiant reikiamą pagalbą šeimai.“

Pasak diskusijose dalyvavusios Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės, jau dabar matosi, kaip pasikeitė tėvai: „Užaugo nauja karta tėvų, kurie fizines bausmes supranta kaip smurto formą.“

Teisininko, Ateitininkų federacijos tarybos nario Vyganto Malinausko manymu, žmogui gali kilti klausimų, ką reiškia įstatyme minimas įtrauktas terminas „vaiko raidai būtinų poreikių netenkinimas“, ar tas konkretus poreikis būtinas vaiko raidai, ar ne. „Tarkim, nepirkti tokio mobilaus telefono, kokio jis norėtų, tai nėra būtino vaiko poreikio pažeidimas, bet sprendimą vaiko neleisti į mokyklą arba neleisti bendrauti su draugais galima būtų laikyti pažeidimu to, kas būtina vaiko raidai.“

Pagal susitarimą, Seimui bus teikiamas registruoti įstatymo projektas, kuriame apibrėžta tokia smurto sąvoka:

Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.

Smurto prieš vaiką formos yra šios:

1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui;
3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
4) nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.

Kitą savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje tęsis svarstymai dėl kitų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnių.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Buvome komjaunuoliais       2017-02-4 19:01

-tapome GENDERISTAIS.
Tas pats b…,tik kitoj saujoj.

Vaikai vaikus galės mušt?       2017-02-4 19:00

Nėra jokio įstatymo ir jie tai žino.

Paulikas Morozovas       2017-02-4 18:58

Nu ,tai dabar pashi kinsiu savo tėvus.Stovės ant ausų.

Mažiau kurpkit apibrėžimų       2017-02-4 9:03

Tėvai mažus vaikelius auklėja pagal savo supratimą (čia to vaiko primušimą negyvai neimu domėn), bet kas išauklės vaikus mokinius, kurie nežino savo pareigų, o tik teises. Taigi mažiau teisių daugiau pareigų, kad pamatęs ateinantį direktorių ar mokytoją stovėtų nė neciptelėjęs.

Al.       2017-02-4 1:32

Vaikų gynimas nuo taip suprantamo smurto reiškia, kad tėvams atimama teisė ugdyti savo vaikus pagal savo supratimą. Tai yra gynimu apsimetantis smurtas prieš šeimas ir prieš pačius vaikus. Kaip sakė Romenas Rolanas, ,,nuo vilko mes vargšės avelės kaip nors apsisaugosime pačios, bet kas mus apsaugos nuo piemens ?”

Gintas       2017-02-3 23:11

Gyvenimo laimė pas žmogų ateina ne tuomet, kai jis vaikosi gyvenimo malonumus, kai jam visi nuolat šypsosi ir netgi apipila jį materialinėmis dovanomis; bet, kai žmogus tarnauja ne sau, bet Idėjai (tiksliau, Dievui) ir dvasiškai yra užsigrūdinęs įvairioms gyvenimo negandoms.

> "Smurtas prieš vaiką" apibrėžimas        2017-02-3 21:34

Manau, kad dabartiniai įstatymai draudžia naudoti smurtą prieš kitą suaugusį asmenį.

Gintas       2017-02-3 20:57

Smurtas buvo ir bus. Šiandien smurtas vaikui, kai jį su dirželiu tėvai kartais paauklėja; priėmus vaikus lepinančius įstatymus, smurtas vaikui jau bus jam ir mažesnės porcijos saldainių nupirkimas. Toki lepūnėliai, jau būdami paaugliais, užpildys psichologinės pagalbos telefonines linijas ir psichiatrines ligonines. Juk gyvenimas - ne minkštas pūkų patalėlis, todėl savarankiškai gyvenant, buvusiems mamyčių lepūnėliams dažniausiai būna sunkus gyvenimas.

esam smurto aukos       2017-02-3 20:30

mus vertė būti spaliukais
mus vertė būti pionieriais
mus vertė būti komjaunuoliais
——
mes visi esame komunistų-okupantų išprievartauti

Dabar kaip bus        2017-02-3 20:29

globėjų steigimo institucija?Nes čia juk dideli pinigai.Nesinorėtų,kad būtų nukopijuota nuo norvegų.Norėtųsi lietuviškų saugiklių,su pagarba ir pagalba šeimai.Kad tie pinigai dirbtų šeimos ir supratimo labui.Būtų palaipsnis veikimas ir nebūtų skubama,paliekant įvairių variantų pasirinkimą ir kompromisus.Mokytis iš kitų klaidų,kad ir iš norvegų klaidų.

Jules       2017-02-3 20:25

Susitarė dėl smurtinės visuomenės spartesnės plėtros?

"Smurtas prieš vaiką" apibrėžimas       2017-02-3 20:19

labai tinka ir suaugusiems,kurie taip pat yra kasdien tokiu būdu traumuojami ar artimųjų,ar darbe,ar ligoninėje,ar savivaldybėje.Pasitaiko ir nemažai.Kovodami už vaikus,turime suvokti,kad ir suaugęs yra žmogus.Ir kai jis jausis gerai,gerai jausis ir vaikas.Viskas susiję.Todėl gal reiktų uždrausti ir smurtą prieš suaugusįjį tuo pačiu.


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.