Nerasta rubrikos

Po atakos Nicoje: gedulas ir saugumo klausimai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 16 d. 18:03

8     

    

Po atakos Nicoje: gedulas ir saugumo klausimai

Vatikano radijas

Šeštadienį Prancūzija pradėjo trijų dienų valstybinį gedulą dėl teroro akto aukų Nicoje, kurortiniame pietų Prancūzijos mieste. Be 84 žuvusiųjų medikai kovoja dar dėl keliolikos gyvybių. Sužeistų buvo per du šimtus, iš jų kai kurie patyrė labai sunkių sužeidimų.

Prancūzijos žiniasklaida stengiasi kuo daugiau sužinoti apie Mohamed Lahouaiej Bouhlel, 31 metų amžiaus vyrą, kuris prieš keletą dienų išsinuomojo sunkvežimį-šaldytuvą, sveriantį devyniolika tonų, ir liepos 14-osios vakare su juo taranavo žmonių minią, susirinkusią pajūryje stebėti fejerverkų Prancūzijos nacionalinės šventės proga. Tai buvo šeimos, turistai, poilsiautojai.

Didysis klausimas yra ar jis susijęs su islamišku fundamentalizmu ir ekstremizmu. Žinoma, kad jis Prancūzijoje gyveno ir dirbo teisėtai, čia buvo sukūręs šeimą, turėjo tris vaikus, tačiau buvo išsiskyręs ir vienišius. Prancūzų žurnalistai apklausė jo kaimynus, šeimos narius – atsiveria nestabilaus, konfliktiško, savitvardą kartais praradusio, į depresiją ir uždarumą linkusio žmogaus paveikslas, bet, rodos, nieko, kas jį sietų su islamiškuoju ekstremizmu. Priešingai, aplinkinių žmonių pasakojimai jį piešia kaip visai nereligingą ir nesilaikantį jokių islamiškų papročių. Jis nefigūravo saugumo tarnybų duomenų bazėse apie į radikalizmą linkusius asmenis, nors Nicoje anksčiau yra aptikta tokių židinių. Prancūzijos vidaus reikalų ministras patvirtino, kad aiškių ryšių tarp teroristo ir islamiško ekstremizmo nenustatyta, tačiau pridūrė, kad jis galbūt galėjo radikalizuotis „labai greitai“. „Islamo valstybės“ ekstremistai socialinėje spaudoje pareiškė, kad tai buvęs jų „kareivis“, bet jau ne pirmą kartą ši grupuotė skelbia pareiškimus, kuriais siekia išpūsti savo galią.

Už aukas, sužeistuosius, jų artimuosius šeštadienio vakare buvo aukojamos šventosios Mišios Nicos šv. Reparatos katedroje, kurioms vadovavo vyskupijos ganytojas André Marceau. Jei Prancūzijos valstybė sulaukė daugybės užuojautos ir solidarumo išraiškų iš kitų valstybių, tai šis vyskupas gavo daug laiškų iš kitų vyskupijų, vyskupų konferencijų, tarptautinių krikščioniškų organizacijų. Jam buvo adresuota popiežiaus Pranciškaus telegrama, o Šventasis Tėvas paskelbė papildomas žinutes socialiniuose Twitter ir Instagram tinkluose.

Twitterio žinutėje, skirtoje milijonams prie popiežiaus profilio prisijungusiems vartotojams, devyniomis kalbomis, rašoma: „Meldžiu už Nicos atakos aukas ir jų artimuosius. Prašau Dievo atversti neapykantos apakintų smurtautojų širdis“.

Instagram tinkle, kuris skirtas dalijimuisi vaizdais, įdėta maldoje suklupusio, susikaupusio popiežiaus Pranciškaus nuotrauka. Popiežius kreipiasi į savo auditoriją: „Išreiškiu savo artumą visų teroro aktų aukų artimiesiems ir sužeistiesiems. Melskimės kartu už juos, už mirusius ir prašykime Viešpaties atversti neapykantos apakintų smurtautojų širdis“.

Prancūzakalbėje ir kitų šalių spaudoje taip pat keliamas sunkus saugumo klausimas. Ar įmanoma užtikrinti saugumą ir apsisaugoti nuo „vienišų vilkų“ atakų. Jei teroro akto Nicoje organizatoriaus ryšiai su islamiškuoju ekstremizmu neaiškūs, tai jo išpuolio logika visai atitinka jų doktriną: bet kokiais būdais sėti sumaištį ir baimę „priešų“ kasdieniame gyvenime. Saugumo tarnybos gali susekti tuos, kurie važiuoja į Siriją ar Iraką, kurie dalyvauja ekstremistų apmokymuose, kurie stengiasi įsigyti ginklų ir sprogmenų, palaiko ryšius su vienminčiais, klausosi radikalių pamokslininkų. Tačiau kaip apsisaugoti nuo to, kuris vienas subrandina beprotišką planą, o jo realizavimui pakanka automobilio ir žmonių sambūrio bet kurioje vietoje, bet kokia proga. Todėl ne vienas dar kartą priminė ir pabrėžė: kova prieš terorizmą yra ne vien kova ginklais, sienų ar automobilių kontrole, asmenų fizine kontrole. Ją turi lydėti kova prieš ekstremistines doktrinas ir mentalitetą. O šioji pirmiausia, kalbant apie islamą, yra pačių islamo mokytojų ir autoritetų pareiga.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys       2016-07-18 17:12

tokius lengviausia pirkti pasiūlius tuos pačius 100000 eu. Terorui nebereikia ieškoti atsidavusiu , pakanka susirasti nusivylusiu ...ir kažin ar čia tinka ta logika .

stasiui - kur logika?       2016-07-18 16:38

kam tos pasakos:  rašote “sunkiai besiverčiantis”, tačiau kaip tai dera su “prieš mirti pervedė didele pinigu suma pinigu savo likusiai šeimai Tunise”?..

stasys to Clerkenwell       2016-07-18 16:32

Vieni bepročiai šoka nuo tilto, kiti daužo lėktuvus su visais keleiviais , treti traiško žmones automobiliais,.. bet Juos visus sieja tik viena detalė ..jie vienišiai pasieke savo bedugnės kraštą.Beje paskutiniu atveju prieš mirti tunisietis pervedė didele pinigu suma pinigu savo likusiai šeimai Tunise. Ir dar Jis joks radikalas, jis joks fanatas, išsiskyręs, sunkiai besiverčiantis .

Clerkenwell Stasiui       2016-07-18 15:58

Sitas nusikaltimas kaip ir dauguma kitu vykstanciu vakaru Europoje neturi nieko bendro su socialie atskirtim. Tai musulmonu ir musu politiku karas pries Europos zmones.
Laikas sunaikinti mus isdavusi politini elita.

stasys       2016-07-18 13:16

gaila bet taip žmogus išsprendė savo pačio problemas svetimu gyvybių sąskaita .Kuo didesnės socialinės atskirtis visuomenėje, tuo tylesnis tas jos susipriešinimas pagal atskirus sluoksnius . Prancūzai ta tyla savaip suprato .

Pikc       2016-07-17 16:03

Sakyčiau, ta proga visiems reikia susikibti už rankučių ir pareikšti, kad europiniū viartibiū nieks neprivers atsisakyti ir kad reikia dar aršiau kovoti su ksenofobija, islamofobija, raCizmu beigi netolerancija. smile
P.S. Be abejaus, terorizmas NIEKAIP su islamu nesusijęs, ba islamas apskritai yra taikos religija (nupjaut galvas visiems, kas drįsta prieštaraut!).

Lietuva ruoškis       2016-07-17 13:32

Ateis ir jums tokia šventė. Žinosit kaip kviesti muslikus.

Didžiausias ginklas yra       2016-07-16 19:49

malda.Europa pamiršo melstis.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.