Nevyriausybinės organizacijos, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Pilietiškumo labirintai: kaip lietuviai reiškia savo valią?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 9 d. 14:04

2     

    

Pilietiškumo labirintai: kaip lietuviai reiškia savo valią?

ktu.edu

Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje – skiriasi.

Pastaruoju metu, kalbant apie dalyvavimą pilietinėse iniciatyvose, vis dažniau yra akcentuojamas informacinių komunikacinių technologijų, o ypatingai – naujųjų socialinių medijų – vaidmuo. Socialinė žiniasklaida šiandien populiariausia ir daugiausiai naudojama tarp jaunimo. Tačiau kiek ir kokios pilietinio dalyvavimo formos labiausiai paplitusios Europoje ir Lietuvoje?

Europiečiai noriai pasirašo peticijas

Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenimis, Europoje peticijų pasirašymas, lyginant su pinigų aukojimu, tam tikrų produktų boikotavimu arba sąmoningu pirkimu dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, mitinguose ar politiniuose susirinkimuose, yra populiariausia pilietinės veiklos forma.

Didžiausia dalis respondentų (44,8 proc.) įvardino, kad jiems yra tekę pasirašyti peticiją. Apie trečdalis respondentų (32,1 proc.) teigė, kad jie yra aukoję pinigus ar pritraukę lėšas socialinei, politinei veiklai ar boikotavę arba sąmoningai pirkę tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių (30,1 proc.).

Tuo tarpu ketvirtis respondentų (24,9 proc.) yra dalyvavę politiniame susirinkime ar mitinge. Kitos pilietinės veiklos sulaukia mažiau gyventojų dėmesio.

Lietuvių pilietinis aktyvumas – žemas

Lietuvoje situacija – kitokia. Šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai linkę aukoti pinigus ar pritraukti lėšas socialinei ar politinei veiklai – tai darė 31,8 proc. respondentų.

Ketvirtis respondentų (26,5 proc.), dalyvavusių apklausoje, teigė pasirašę peticijas, penktadalis – dalyvavę demonstracijose (20,6 proc.) ar politiniuose susirinkimuose, mitinguose (19,1 proc.). Mažiausia dalis respondentų buvo susisiekę su žiniasklaidos atstovais ar medijose reiškę savo nuomonę (6,5 proc.) bei išsakę politines pažiūras internete (7,1 proc.).

Pilietinės veiklos formos skiriasi

Lyginant Lietuvos ir Europos šalių duomenis, matome, kad populiariausios pilietinės veiklos formos skiriasi. Didžiausias atostrūkis tarp Lietuvos ir Europos yra boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių.

Europos šalyse boikotavo arba sąmoningai pirko tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių beveik trečdalis respondentų (30,1 proc.), o Lietuvoje tokių buvo tris kartus mažiau, t.y. tik 10,4 proc.

Kita Lietuvoje ir Europoje reikšmingai besiskirianti pilietinė veikla – peticijų pasirašymas. Europos šalyse peticijas yra pasirašę 44,8 proc. respondentų, o Lietuvoje beveik dvigubai mažiau, t.y. tik 26,5 proc.

Europoje šiek tiek daugiau piliečių įsitraukia į tokias veiklas, kaip tam tikrų produktų boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, dalyvavimas politiniuose susirinkimuose ar mitinguose, susisiekimas ar bandymas susisiekti su politiku ar valstybės tarnautoju, siekiant išreikšti savo pažiūras, susisiekimas su žiniasklaidos atstovais, savo nuomonės pateikimas jos kanaluose bei politinių pažiūrų reiškimas internete.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo-balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014). Tyrimo imtis 1119 respondentai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jaunimas...       2017-03-11 1:28

Jaunimas išvažiavo,o senymas jau neturi tiek sveikatos,kiek jos turėjo atgimimo metais.Senstam,senstam.Mūsų mažėja.Ir jėgos jau ne tos.Na ir kas iš to,kad susiskaičiavote?Ar dėl to,kas nors pagerėjo?Ar padarytos kokios nors išvados?
Jokių.O lietuviai vis važiuoja ir važiuoja.O kas mus karšins?Bijau pagalvoti apie
savo ateitį.Mano tėvai senatvėje prisiglaudę pas vaikus,o kur aš prisiglausiu?

per aukštas       2017-03-10 16:52

ot litovcai - nepasiduoda.
—-
Garliava dar nepamokė.
—-
Naša Polikarpovna turi stiprinti teisėsaugą: piliečių sekimą ir baudimą. VOT !!


Rekomenduojame

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Stambulo Konvencija: Trojos arklys?

Geroji Naujiena: Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus

Išskirtinis Neringos Venckienės interviu Vytautui Matulevičiui (OpTV)

Gal jau bundame? Darius Trečiakauskas (Nacionalinis susivienijimas): Rinkimai gali tapti nauja galimybe esminiams pokyčiams valstybėje

Algimantas Rusteika. Lenkiu pliką ir kvailą galvą prieš tuos, kurie tą supranta ir pabando

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.