Nevyriausybinės organizacijos, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Pilietiškumo labirintai: kaip lietuviai reiškia savo valią?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 9 d. 14:04

2     

    

Pilietiškumo labirintai: kaip lietuviai reiškia savo valią?

ktu.edu

Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje – skiriasi.

Pastaruoju metu, kalbant apie dalyvavimą pilietinėse iniciatyvose, vis dažniau yra akcentuojamas informacinių komunikacinių technologijų, o ypatingai – naujųjų socialinių medijų – vaidmuo. Socialinė žiniasklaida šiandien populiariausia ir daugiausiai naudojama tarp jaunimo. Tačiau kiek ir kokios pilietinio dalyvavimo formos labiausiai paplitusios Europoje ir Lietuvoje?

Europiečiai noriai pasirašo peticijas

Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenimis, Europoje peticijų pasirašymas, lyginant su pinigų aukojimu, tam tikrų produktų boikotavimu arba sąmoningu pirkimu dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, mitinguose ar politiniuose susirinkimuose, yra populiariausia pilietinės veiklos forma.

Didžiausia dalis respondentų (44,8 proc.) įvardino, kad jiems yra tekę pasirašyti peticiją. Apie trečdalis respondentų (32,1 proc.) teigė, kad jie yra aukoję pinigus ar pritraukę lėšas socialinei, politinei veiklai ar boikotavę arba sąmoningai pirkę tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių (30,1 proc.).

Tuo tarpu ketvirtis respondentų (24,9 proc.) yra dalyvavę politiniame susirinkime ar mitinge. Kitos pilietinės veiklos sulaukia mažiau gyventojų dėmesio.

Lietuvių pilietinis aktyvumas – žemas

Lietuvoje situacija – kitokia. Šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai linkę aukoti pinigus ar pritraukti lėšas socialinei ar politinei veiklai – tai darė 31,8 proc. respondentų.

Ketvirtis respondentų (26,5 proc.), dalyvavusių apklausoje, teigė pasirašę peticijas, penktadalis – dalyvavę demonstracijose (20,6 proc.) ar politiniuose susirinkimuose, mitinguose (19,1 proc.). Mažiausia dalis respondentų buvo susisiekę su žiniasklaidos atstovais ar medijose reiškę savo nuomonę (6,5 proc.) bei išsakę politines pažiūras internete (7,1 proc.).

Pilietinės veiklos formos skiriasi

Lyginant Lietuvos ir Europos šalių duomenis, matome, kad populiariausios pilietinės veiklos formos skiriasi. Didžiausias atostrūkis tarp Lietuvos ir Europos yra boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių.

Europos šalyse boikotavo arba sąmoningai pirko tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių beveik trečdalis respondentų (30,1 proc.), o Lietuvoje tokių buvo tris kartus mažiau, t.y. tik 10,4 proc.

Kita Lietuvoje ir Europoje reikšmingai besiskirianti pilietinė veikla – peticijų pasirašymas. Europos šalyse peticijas yra pasirašę 44,8 proc. respondentų, o Lietuvoje beveik dvigubai mažiau, t.y. tik 26,5 proc.

Europoje šiek tiek daugiau piliečių įsitraukia į tokias veiklas, kaip tam tikrų produktų boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, dalyvavimas politiniuose susirinkimuose ar mitinguose, susisiekimas ar bandymas susisiekti su politiku ar valstybės tarnautoju, siekiant išreikšti savo pažiūras, susisiekimas su žiniasklaidos atstovais, savo nuomonės pateikimas jos kanaluose bei politinių pažiūrų reiškimas internete.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo-balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014). Tyrimo imtis 1119 respondentai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jaunimas...       2017-03-11 1:28

Jaunimas išvažiavo,o senymas jau neturi tiek sveikatos,kiek jos turėjo atgimimo metais.Senstam,senstam.Mūsų mažėja.Ir jėgos jau ne tos.Na ir kas iš to,kad susiskaičiavote?Ar dėl to,kas nors pagerėjo?Ar padarytos kokios nors išvados?
Jokių.O lietuviai vis važiuoja ir važiuoja.O kas mus karšins?Bijau pagalvoti apie
savo ateitį.Mano tėvai senatvėje prisiglaudę pas vaikus,o kur aš prisiglausiu?

per aukštas       2017-03-10 16:52

ot litovcai - nepasiduoda.
—-
Garliava dar nepamokė.
—-
Naša Polikarpovna turi stiprinti teisėsaugą: piliečių sekimą ir baudimą. VOT !!


Rekomenduojame

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: kas vyksta Turkijoje ir kodėl dėl šio projekto verda aistros, o mūsų LRT tyli?

Tomas Baranauskas apie „imuniteto pasą“: tai „šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“

Kastytis Braziulis. Į kokius „Vakarus“ plaukia mūsų laivas ir dėl ko dabar laužo galvas jo „vairininkai“? arba Kiek dar mus valdys 2K

Dominykas Vanhara. Pandemijos valdymas?

Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

Vaidas Augūnas. Šimašiaus prioritetai

Vytautas Radžvilas. LGGRTC atsidūrė buvusių SSRS kolaborantų ir represinių struktūrų atstovų atžalų rankose

Dovilo Petkaus pokalbis su kun. Ričardu Doveika: „Krikščionybė yra tuščio kapo religija“

„Vargdieniai? O gal niekšai?!“ – Viktoras Gerulaitis apie dabartį: „Šis laikas – blogiausias“

Zigmas Tamakauskas. In memoriam: Adolfas Gurskis

Dainius Rudzevičius. Apie konservatorių „ėjimą į Vakarus“. Atsakymas Andriui Kubiliui

Nida Vasiliauskaitė. Apie prietaringuosius ir madinguosius

Dievo Gailestingumo savaitė balandžio 4–11 dienomis

Tomas Baranauskas apie tikėjimą mokslu: Jūs išsilavinęs ar atsisakote skiepo?

Vytautas Budnikas. Ar mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms?

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.