Nevyriausybinės organizacijos, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Pilietiškumo labirintai: kaip lietuviai reiškia savo valią?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 9 d. 14:04

2     

    

Pilietiškumo labirintai: kaip lietuviai reiškia savo valią?

ktu.edu

Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje – skiriasi.

Pastaruoju metu, kalbant apie dalyvavimą pilietinėse iniciatyvose, vis dažniau yra akcentuojamas informacinių komunikacinių technologijų, o ypatingai – naujųjų socialinių medijų – vaidmuo. Socialinė žiniasklaida šiandien populiariausia ir daugiausiai naudojama tarp jaunimo. Tačiau kiek ir kokios pilietinio dalyvavimo formos labiausiai paplitusios Europoje ir Lietuvoje?

Europiečiai noriai pasirašo peticijas

Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenimis, Europoje peticijų pasirašymas, lyginant su pinigų aukojimu, tam tikrų produktų boikotavimu arba sąmoningu pirkimu dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, mitinguose ar politiniuose susirinkimuose, yra populiariausia pilietinės veiklos forma.

Didžiausia dalis respondentų (44,8 proc.) įvardino, kad jiems yra tekę pasirašyti peticiją. Apie trečdalis respondentų (32,1 proc.) teigė, kad jie yra aukoję pinigus ar pritraukę lėšas socialinei, politinei veiklai ar boikotavę arba sąmoningai pirkę tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių (30,1 proc.).

Tuo tarpu ketvirtis respondentų (24,9 proc.) yra dalyvavę politiniame susirinkime ar mitinge. Kitos pilietinės veiklos sulaukia mažiau gyventojų dėmesio.

Lietuvių pilietinis aktyvumas – žemas

Lietuvoje situacija – kitokia. Šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai linkę aukoti pinigus ar pritraukti lėšas socialinei ar politinei veiklai – tai darė 31,8 proc. respondentų.

Ketvirtis respondentų (26,5 proc.), dalyvavusių apklausoje, teigė pasirašę peticijas, penktadalis – dalyvavę demonstracijose (20,6 proc.) ar politiniuose susirinkimuose, mitinguose (19,1 proc.). Mažiausia dalis respondentų buvo susisiekę su žiniasklaidos atstovais ar medijose reiškę savo nuomonę (6,5 proc.) bei išsakę politines pažiūras internete (7,1 proc.).

Pilietinės veiklos formos skiriasi

Lyginant Lietuvos ir Europos šalių duomenis, matome, kad populiariausios pilietinės veiklos formos skiriasi. Didžiausias atostrūkis tarp Lietuvos ir Europos yra boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių.

Europos šalyse boikotavo arba sąmoningai pirko tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių beveik trečdalis respondentų (30,1 proc.), o Lietuvoje tokių buvo tris kartus mažiau, t.y. tik 10,4 proc.

Kita Lietuvoje ir Europoje reikšmingai besiskirianti pilietinė veikla – peticijų pasirašymas. Europos šalyse peticijas yra pasirašę 44,8 proc. respondentų, o Lietuvoje beveik dvigubai mažiau, t.y. tik 26,5 proc.

Europoje šiek tiek daugiau piliečių įsitraukia į tokias veiklas, kaip tam tikrų produktų boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, dalyvavimas politiniuose susirinkimuose ar mitinguose, susisiekimas ar bandymas susisiekti su politiku ar valstybės tarnautoju, siekiant išreikšti savo pažiūras, susisiekimas su žiniasklaidos atstovais, savo nuomonės pateikimas jos kanaluose bei politinių pažiūrų reiškimas internete.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo-balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014). Tyrimo imtis 1119 respondentai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jaunimas...       2017-03-11 1:28

Jaunimas išvažiavo,o senymas jau neturi tiek sveikatos,kiek jos turėjo atgimimo metais.Senstam,senstam.Mūsų mažėja.Ir jėgos jau ne tos.Na ir kas iš to,kad susiskaičiavote?Ar dėl to,kas nors pagerėjo?Ar padarytos kokios nors išvados?
Jokių.O lietuviai vis važiuoja ir važiuoja.O kas mus karšins?Bijau pagalvoti apie
savo ateitį.Mano tėvai senatvėje prisiglaudę pas vaikus,o kur aš prisiglausiu?

per aukštas       2017-03-10 16:52

ot litovcai - nepasiduoda.
—-
Garliava dar nepamokė.
—-
Naša Polikarpovna turi stiprinti teisėsaugą: piliečių sekimą ir baudimą. VOT !!

Rekomenduojame

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

COVID-19 metu pertrauką turėję virusai sugrįžo – ir elgiasi netikėtai

„KyivPride“ pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT asmenis, o jis atsakė

Kazimieras Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.