Įžvalgos, Demokratija ir valdymas

Vytautas Radžvilas. Paskutinis kreipimasis į lietuvio protą ir sąžinę?

Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 29 d. 21:02

8     

    

Vytautas Radžvilas. Paskutinis kreipimasis į lietuvio protą ir sąžinę?

Šis prof. A. Šliogerio straipsnis niekada nebuvo paskelbtas internetinėje žiniasklaidoje. Todėl yra neprieinamas ir beveik nežinomas platesniems skaitytojų ir visuomenės sluoksniams. Nėra abejonių, kad tik filosofo autoritetas ir akademinis svoris padėjo šiam tekstui patekti nors į nedideliu tiražu išleistą knygą. Mažiau žinomas autorius tikrai būtų tapęs cenzūros auka. Pernelyg jau skaudi ir net žiauri tiesa pasakyta apie „saugiausią ir labiausiai klestinčią per visą jos istoriją Lietuvą“— būtent šitaip skamba pagrindinė nūdienos propagandininkų tezė. Tačiau ir nedidelės straipsnio ištraukos pakanka, kad ši tezė subyrėtų į šipulius.

Šis tekstas savitas ir ypatingas keliais atžvilgiais. Pirmiausia tuo, kad jame dėmesys sutelktas ne į šalį valdančio ir nuožmiai naikinančio „elito“ kritiką, kokios paprastai laukiama iš tokio pobūdžio tekstų. Straipsnis yra šių dienų Lietuvos—jos tautos ir visuomenės—moralinės, psichologinės ir politinės būklės nepagražintas paveikslas.  Todėl jį skaityti—beveik nepakeliamai sunku ir skaudu. Iš tikrųjų tai yra veidrodis, į kurį pažvelgus yra tik dvi išeitys. Kuo skubiau nusigręžti ir čia pat pamiršti. Arba ištverti jame išvystą reginį ir pamėginti savyje išgirsti seniai nutildytą proto ir sąžinės balsą.

Šis balsas turėtų ištarti ir priminti jau Platono pasakytą tiesą: kiekviena politinė santvarka įkūnija visuomenėje vyraujantį sielos tipą. Negali būti jokios padoresnės santvarkos ir žmoniškesnio gyvenimo, jeigu yra niekingos tą santvarką kuriančių žmonių sielos. Tomas Akvinietis teigia tą patį: tironija yra Dievo bausmė visuomenei už nuodėmes. Išsakant šią mintį kiek kitokia kalba, jos prasmė būtų tokia: tironija nęnukrinta iš dangaus be jokios priežasties, ji yra natūrali ir neišvengiama moraliai ir intelektualiai degradavusios visuomenės lemtis.

Prof. A. Šliogeris kerta be gailesčio, bet tai, ką jis rašo, yra šiurpi tiesa: tauta, kurios „religija“ yra krepšinis, tauta, kuriai ,„krepšinis ir alus“ yra aukščiausia įmanoma „vienybės“ ir „solidarumo“ raiškos forma, tauta, kuri vadovaujasi tik „duonos ir žaidimų“ filosofija—tokia tauta neturi ir negali turėti ateities. Jos ateitis—išnykti po keliasdešimties metų.

Ar įmanoma išvengti horizonte jau aiškiai išnirusios ir virš lietuvių galvų it Damoklo kardas pakibusios lemties, kuri reiškia tik išnykimą? Atrodo, kad straipsnio autorius tuo jau netiki. Kartu tiksliai ir aiškiai nurodo bent teoriškai egzistuojančią viltį. Toji viltis—aristos—geriausiųjų branduolio atgimimas. Tie geriausieji turėtų būti ne tik visiška šiandieninio lovio „elito“, bet ir „paprastais žmonėmis“ apsiskelbusios prastuomenės priešingybė. Jie būtų tai, kas Lietuvoje buvo vadinama šviesuomene—dori, protingi, išsilavinę ir nesavanaudžiai žmonės. Tokie XIX a. pabaigoje prikėlė merdėjusią ir nykusią tautą, o netrukus atkūrė ir Lietuvos valstybę.

Tai suprato nuožmiai šį šviesuomenės sluoksnį naikinę sovietiniai okupantai. Bet visiškai sunaikinti jo nepavyko—o gal veikiau nespėta. Todėl radosi Sąjūdis.

Šių dienų šviesuomenė žlugdoma ir naikinama dar nuožmiau ir efektyviau. Sąmoningai kuriama prof. A. Šliogerio aprašoma visuomenė, kuri, kitaip negu sovietmečio visuomenė, niekina bet kokį moralinį prakilnumą ir nuoširdžiai bjaurisi bet kokiomis išsilavinimo ir mąstymo apraiškomis. Tiesa, kad dar esama tuos sparčiai prarandamus moralinius ir intelektualinius standartus prisimenančių ir jais besivadovaujančių privačiame gyvenime žmonių. Bet dauguma jų neturi vienos iš pamatinių dorybių—drąsos. Jie protingi, sąžiningi, dori, bet tiesiog bailūs.

Ar gali Lietuvoje atgimti Šviesuolis—praktiškai išnykęs laisvo ir oraus žmogaus tipas, kuris būtų proto bei išsilavinimo ir valios bei drąsos lydinys? Tai yra svarbiausias—iš tiesų egzistencinis—lietuvių tautos ir valstybės išlikimo klausimas.

Vargu ar įmanoma rasti kitą tekstą, kuriame šis klausimas būtų iškeltas taip aiškiai ir dramatiškai, kaip šiame prof. A. Šliogerio straipsnyje. Jį bent perskaityti būtina. O gal įvyks stebuklas ir šis tekstas vis dėlto nebus kažkieno skaitomas ir vertinamas kaip paskutinis išnykusios tautos filosofo kreipimasis į istorijos bangose pradingusio ir tik jos metraščiuose sušmėžuojančio lietuvio protą ir sąžinę?

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ką jau čia....       2022-11-30 1:20

na neturim tikro lyderio ,tikėkim - laikinai.Bėda, Radžvilai. Bėda ir tai ,kad tesugebėjai pritarti kvailai minčiai apie alų,krepšinį ir ....viešpatie, Lietuvių Tautą. Skant visai “kozyrius poputal”????

ar realistas skaitė A.Maceiną?       2022-11-29 23:52

gal gali pasakyti kuo skiriasi žurnalistas Šliogeris nuo filosofo Maceinos?

jo, žurnalistas gal ir neblogas tas Šliogeris       2022-11-29 23:50

rusteikos lygis

realistas tam slabakui       2022-11-29 23:49

Esate tipiškas šiuolaikinis lietuviškas degradas. Tau iki Šliogerio kaip kiaulei iki Mėnulio. Maceina buvo savo laikmečio filosofas, Šliogeris - dabartinės Lietuvos filosofas. Jums apibūdinti tinka Radžvilo citata: “Sąmoningai kuriama prof. A. Šliogerio aprašoma visuomenė, kuri, kitaip negu sovietmečio visuomenė, niekina bet kokį moralinį prakilnumą ir nuoširdžiai bjaurisi bet kokiomis išsilavinimo ir mąstymo apraiškomis.” Čia apie jus.

realistas       2022-11-29 23:44

Geras Šliogerio straipsnis. Gerai, prisipažinsiu ir aš vieną sykį prisidėjau įsisavinant šituos tuščius europinius pinigus. Tiesa, akivaizdžios asmeninės naudos neturėjau. Man jau tada apie 2012 m. buvo toks įtarimas, kad visas tas europinių lėšų “įsisavinimas” yra kažkaip lengvai pasiekiamas. Taigi dirbau internetinius puslapius kuriančioje įmonėje, ir įmonės savininkas žodžiu sutarė su užsakovu dėl internetinio puslapio kainos. Na aš ir sakau, ei, čia gi ne asmeniniai tos organizacijos pinigai, čia europiniai pinigai, jiems jų negaila. Savininkas pagalvojo, ir sako: gerai, išankstinėje sąskaitoje pakelk kainas 15 proc., jei ką nusiderės, bus patenkinti. Ir žinote ką? Ogi apmokėjo, tą didesnę sumą, net nesiderėjo! Tai buvo projektas finansuojamas ir iš europinių fondų “Sportas visiems” ar kaip ten vadinosi. Jokios vagystės ar machinacijos, ar tuo labiau “otkato” čia nebuvo iš mano pusės, bet mane sukretė, kad taip lengvai taškomasi pinigais. Čia Šliogeris teisus.

Tai va, milijardai ES lėšų yra “įsisavinti” ir ką gyvename kaip Švedijoje? Gi ne. Todėl nekenčiu Europos Sąjungos, tai kažkokia debilų sąjunga, ypatingai nekenčiu tų visų programų ir projektų finansuojamų finasuojamų iš ES. Kiek išvogta sukelus kainas! O kur dar otkatai, kurie tik skatina korupciją?! Krūvos pinigų išleista beprasmiškiems projektams, kurių niekas net nebeprisimena, ir kurie neturi jokios naudos. Aš pats tuo įsitikinau. Gi naikinama Lietuvos gamta, tie apžvalgos bokštai tapo vietomis kur mėtosi plastiko šiukšles, ir tie apžvalgos bokštai, jau po biški griūna, o savivaldybės lėšų remontui gi neturi. Pats absurdiškiausias projektas: barsukų namų įrengimas, tipo barsukai Lietuvoje nyksta, tai kažkokie debilai primėtė Lietuvos miškuose gelžbetoninių vamzdžių, va bus namai barsukams…

slabakas tas Šliogeris       2022-11-29 23:37

nei iš tolo neprilygsta A.Maceinai.
gerai kad numirė - kaip ir ozolas bei kiti kompartijos išaukštinti “filosofai”

Al.       2022-11-29 23:22

,,tauta, kuriai ,„krepšinis ir alus“ yra aukščiausia įmanoma „vienybės“ ir „solidarumo“ raiškos forma” - Aludariai, pasinaudojo krepšiniu savo reklamai, o Filosovai padarė išvadą, kad tai ir yra visuomenės savybė. Mulkiai, lygiai taip pat galit apkaltinti kitas tautas už meilę futbolui, golfui, viskiui ir tekilai. Ar tai, kad anglai mėgsta futbolą kaip nors pažemina jų tautą? Kokią išmintį gali išmąstyti filosofas, niekinantis savo tautą? Didį atradimą apie Niekio svarbą?

T0mas J.       2022-11-29 22:43

Šliogerio straipsnis - geras įžvalgaus žmogaus dabarties ir ateities matymas. Gyvas dar būtų - kur kas aiškiau ir suprantamiau parašytų.. į stalčių. Į tiesos.lt redakciją tikrai neatsiųstų savo rašinio.
Nes tiesos.lt redakcija tupi krūmuose, savo telefoną ir adresus užslaptinusi.
Šliogeris neturėjo drąsos savo straipsnį išsiuntinėti žiniasklaidai. Ne kovotojas, ne drąsuolis, jis buvo stebėtojas ir komentuotojas, kaip daugelis mūsų.. gal kiek įžvalgesnis už mus.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.