Krikščionių pilietinis veikimas

Petras Plumpa. Dvasininkai ir politika

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 5 d. 8:00

39     

    

Petras Plumpa. Dvasininkai ir politika

„Varpas“ Nr. 3. |  2016 m. kovas

Artėjant rinkimams suaktyvėja ir valstybės politinis gyvenimas, kuris daugiau ar mažiau paliečia ir visus šalies gyventojus. Tame tarpe ir tikinčiuosius, kurie sudaro absoliučią daugumą šalies gyventojų (bent taip piliečiai deklaruojasi per gyventojų surašymą). Vien katalikai Lietuvoje sudaro apie 80 proc. iš visų apklaustųjų. O jeigu taip, tai ar Katalikų Bažnyčia, kuriai priklauso 4/5 visų gyventojų, turi teisę tiesiogiai daryti įtaką politiniam mūsų krašto gyvenimui? Įvairių partijų nariai, politologai ir liberal-socialistinės žiniasklaidos atstovai mano, kad Bažnyčia turėtų likti politinio gyvenimo nuošalėje. Girdi, ji turėtų užsiimti tik dvasiniais reikalais, socialine šalpa ir kultūriniais renginėliais.

Ar iš tiesų tokie priekaištai ar net reikalavimai yra pagrįsti, ar tai nėra reliktas sovietinės diktatūros, kuomet Bažnyčia buvo už įstatymo ribos, o tikintieji negalėjo naudotis lygiomis teisėmis su ateistais?

O iš kitos pusės, kai kurie politiškai aktyvūs tikintieji nėra patenkinti tuo, kad Bažnyčios hierarchai per mažai dalyvauja politiniame gyvenime, neleidžia kunigams balotiruotis į Seimą, draudžia bažnyčiose politinę agitaciją. Jie norėtų, kad valstybės įstatymai būtų pagrįsti Dievo ir Bažnyčios Įsakymais, moraliniu Bažnyčios mokymu, o tuo pačiu religinės nuostatos su politinės valdžios pagalba būtų realizuotos ir kasdieniame gyvenime. Panašiai yra kai kuriose musulmonų šalyse, kur už šariato nuostatų nesilaikymą yra taikomos griežtos bausmės. Tokių vilčių turėjo ir kai kurie Kristaus gerbėjai, todėl norėjo Jį padaryti Izraelio valdovu ir visų reikalų teisėju. Evangelijoje pagal Luką pasakojama, kaip vienas žmogus kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“. O Jėzus atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ (Lk 12).

Panašiai elgiasi ir Kristaus Bažnyčios hierarchai: jie neteisėjauja žmonių tarpusavio bylose, nedalina jų ginčijamo turto, nenustatinėja valstybės mokesčių, nenurodinėja kokia kalba yra valstybinė ar kokie mokslai yra prioritetiniai. Tačiau Kristus mokė siekti dvasinio tobulumo, t.y. kiekvienas žmogus turi kurti Dievišką karalystę savo sieloje: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“, – sako Kristus garsiajame Kalno Pamoksle (Mt 6). Tuo norėta pasakyti, kad tobulos sielos žmonės gali sukurti ir gerą, harmoningą išorinį gyvenimą.

Tad esminis krikščionybės siekis yra pakeisti žmogaus širdį – įdiegti meilės dvasią, kaip buvo pranašavęs dar pranašas Ezekielis: „Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte“ (Ez 36).

Būtent to siekia Kristus, todėl įsakė apaštalams: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 28). Tame Kristaus paliepime glūdi ne tik raginimas supažindinti tautas su Gerosios Naujienos mokymu, bet ir nurodymas „laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“. O ką gi Jis dar yra įsakęs? „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6). Praktiškai tai reiškia: alkanus pamaitinti, ištroškusius pagirdyti, keleivius priglausti, nuogus aprengti, ligonius globoti, kalinius lankyti.

Todėl Bažnyčia turi teisę ir pareigą rūpintis socialiniais reikalais, ir ne tik tais, kurie išvardinti Evangelijoje, bet ir visais kitais rūpesčiais, kurie slegia ir žlugdo dabartinių žmonių gyvenimą. Kadangi šių dienų politiniame gyvenime daugelis visuomenę žlugdančių nedorybių yra legalizuojamos per valstybės įstatymus, todėl Bažnyčia negali likti nuošalyje. Tad nenuostabu, kad Lietuvos vyskupai viešai kreipiasi į Seimo narius ragindami nepriimti įstatymų, kurie įteisintų visuomenės gyvenimo žlugdymą. Tačiau įvairių partijų nariai bei juos remiantys žiniasklaidos atstovai tokį hierarchų elgesį vadina neleistinu politikavimu, nors LR Konstitucijos 33 straipsnis skelbia: Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.

Taigi atrodo, kad kai kurie iš sovietmečio atklydę politikai dar vis nenori pripažinti, jog Bažnyčios hierarchai turi tokių pat teisių, kaip ir kiti visuomenės nariai. Jeigu dvasininkai nuspręstų Bažnyčios pagrindu įkurti politinę partiją ir visi vyskupai balotiruotųsi į Seimą, Lietuvos Respublikoje neatsirastų tokio teisinio akto, kuriuo remiantis būtų galima sutrukdyti tokį Bažnyčios vadovų politinį žingsnį.

O jeigu vyskupai nekuria bažnytinės politinės partijos ir visi dvasininkai urmu nesibalotiruoja į Seimą, tai tik dėl to, kad nenori kilnių dvasinių siekių ir pareigų iškeisti į profaniškus buitinių problemų rūpesčius, kuriuos per politinę veiklą gali sėkmingai tvarkyti daugelis sąžiningų pasauliečių. Ėjimas į profesionalią politinę veiklą dvasininkams reikštų praradimą didžio ir garbingo kelio dėl labai vingiuoto takelio. Tai tiesiog prieštarautų evangelinei logikai, dvasininkų pašaukimui bei misijai.

Čia pavyzdžiu mums galėtų būti pal. arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kuris dvasininko tarnystę derino su visuomeniniais bei politiniais reikalais. Jis aktyviai kišosi į visuomenės socialinį gyvenimą, bet nepritarė primityviam ir šališkam kunigų politikavimui. 1918-12-12 Lietuvos Taryboje buvo priėmimas, kuriame, be lietuvių, dalyvavo gudai, žydai, reformatai, laisvamaniai, socialistai. Atsakydamas į svečių kalbas, vyskupas J.Matulaitis tarp kitko kalbėjo: „Aš esu atstovas To, kuris laimina rimtį ir geros valios žmones, tai ir būsiu geros valios. Gi mano ištesėjimas bus ne mano vieno, tik kiek padėsite visi, rodydami taip pat gerą valią man, stovinčiam aukščiau visų partijų, krypsnių ir kitokių skirtumų...“

Šiuo pastaruoju savo kalbos sakiniu J.Matulaitis išreiškė savo, kaip vyskupo, statusą: būti ne kokios nors partijos atstovu, bet stovėti aukščiau visų partijų, aukščiau visų skirtumų. Kai tarp vienuolių naujokų iškildavo diskusijų apie tautas, J.Matulaitis neleisdavo nė apie vieną tautą, net apie rusus, kalbėti neigiamai. „Dėl vieno ar kito negero žmogaus, nereikia smerkti tautos“, – sakydavo. Tačiau skatino gerbti savo tautą ir kalbą. Kai Varšuvoje tarnavusios lietuvaitės jį sveikindavo lenkiškai, jis paklausdavo: „Ar nebemoki lietuviškai, ar užmiršai“?

1919 m. sausio 1 d. vakare Vilniaus gatvėse pasirodė lenkų legionieriai: šaudė, kažką baugino, prasidėjo žydų areštai ir kratos pas lietuvius bei gudus. J.Matulaitis užrašė savo Dienoraštyje: „...Daug kunigų lenkų į tai buvo įsimaišę, galima sakyti, jie tuos legionus sudarė, pagimdė... Kad ne kunigai, tai dvarininkai čia nieko neišdarytų. Nėra blogesnio dalyko, kaip tas kunigų kišimasis į politiką... Jis (kunigas) negali būti partijos žmogus, o juo labiau negali konspiracijos darbo varyti. Dieve, duok, kad išnyktų toji kunigų politikantų veislė iš mūsų mielos Bažnytėlės!“

Panašiai vyskupas Jurgis vertino ir lietuvių kunigų politikavimą. Katalikų dvasininkai privalėjo būti taikos bei ramybės skleidėjais, o ne tautinių ambicijų kurstytojais. Blogiausia, kad dvasininkams įsivėlus į konkrečią politinę veiklą, kai kurie katalikų kunigai atsiduria visiškai priešiškose pozicijose, todėl būna ignoruojamas Kristaus troškimas, užrašytas Evangelijoje pagal Joną: Tegul visi bus viena!

Būdinga, kad po Antrojo pasaulinio karo dauguma Vilniaus krašto politikuojančių kunigų paliko savo parapijas ir išvyko į Lenkiją, nes Lietuvoje, atėjus sovietams, politikavimui nebebuvo jokių sąlygų. Tačiau šiame krašte ligi šiol išliko politikuotojų paskleista ir tebekurstoma tautų priešiškumo dvasia.

Privačiai ir dabar garbūs politikai nesikuklina Bažnyčios hierarchams priekaištauti, jų atžvilgiu išsakyti reikalavimus ar bent pastabas dėl draudimo dvasininkams įsijungti į politinę-partinę veiklą ir tam reikalui skirti bažnyčių sakyklas. Įsivaizduokime, kas atsitiktų su parapija, jeigu partiniai kunigai imtųsi bažnyčiose politinės agitacijos: vienas kunigas iš sakyklos agituotų už Lenkų rinkimų akciją, kitas – už Tautininkų partiją, trečias – už konservatorius?

Partinė kova reiškia konkurenciją ir nuolatinį politinės valdžios siekimą, nes priešingu atveju nebūtų galimybių įgyvendinti tam tikros ideologijos programinių nuostatų. Tokia politinė kova yra visai normali pasauliečių gyvenimo raiška siekiant kuo geriau sutvarkyti ypač medžiaginę visuomenės gyvenimo pusę. Tačiau dvasiniame krikščionių gyvenime tokios konfrontacijos neturi būti, nes čia dvasinis laimėjimas ateina per blogybių atsižadėjimą, o ne per išorinį nugalėjimą ir užvaldymą. Išorinis dominavimas dvasingumo neišugdo, todėl klerikalinė valdžia gali per prievartą išoriškai įtvirtinti religinius formalumus, bet negali pakeisti žmonių sielų, dėl kurių atsivertimo ir išgelbėjimo savo gyvybę atidavė Atpirkėjas.

Dvasininkai privalo užsiimti ta veikla ir atlikti tą darbą, kurį jie geriausiai išmano, o būtent – kuriam juos pašaukė pats Kristus – skelbti visiems žmonėms Gerąją Naujieną ir atnaujinti jų širdis. Čia gali iškilti klausimas, ar iš viso dvasininkams nereikia domėtis politiniu gyvenimu? Paprastai ganytojai visada rūpinasi ne tik savo ganomųjų dvasine pažanga, bet ir jų socialiniais reikalais, panašiai kaip ir Atpirkėjas Kristus stengdavosi padėti žmonių žemiškuose reikaluose. Dabar tam Bažnyčia steigia paramos fondus, vykdo socialines akcijas: atidaromos valgyklos vargšams, globos namai beglobiams, gyvybės langeliai pamestinukams. Bažnyčios globojama katalikiška „Caritas“ organizacija vykdo humanitarinę veiklą ir padeda vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. „Caritas“ savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.

Tie, kurie Kristaus pašauktuosius dvasininkus gundo apleisti savo šventą pašaukimą ir ragina užsiimti partine politine veikla, savo dvasia nėra krikščionys. Jeigu kunigai įsijungia į tokią išorinę kovą bei į tokį politinį valdymą, tai tuo pačiu jie sužlugdo Kristaus jiems patikėtą visuomenės evangelizavimo darbą, o kartu – ir krikščioniškąjį atgimimą.

Kita vertus, pasauliečių aktyvus dalyvavimas politinėje veikloje yra jų šventa pareiga, todėl noras tą pareigą permesti ant dvasininkų pečių yra religinio nesąmoningumo, dvasinio ištižimo bei politinio tingumo išraiška.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raigerdas>Jotai       2016-03-9 11:32

Jota, matyt, niekaip negali atsisveikinti su viduramžiais, panašiai, kaip putinistai negali nurimti, kad nebėra TSRS. Jie žūt būt nori restauruoti Rusijos Imperijos teritorijas. Musolini, fašistinis Italijos diktatorius,svajojo atkurti Romos Imperiją. Julius Puras ir Jota, būdami ištikimais viduramžiams katalikai tikisi sukurti “Dievo Karalystę”. Kodėl jie ją kuria? Motyvas - ji jau kuriama daugiau nei 2000 metų. Jota neteigia, kad Julius Puras yra psichiatrinės pacientas, kadangi jis yra SAVAS KATALIKAS. Jota pamiršo, kad KGB laikais, jeigu tu neatitinki TARYBINEI IDEOLOGJAI, tai tau bus pasiūlytas “relaxas” psichiatrinėje ligoninėje. Aš ne viename komentare rašiau, ypač pabrėždamas, kad katalikai dažnai elgiasi taip pat, kaip ir komunistai. Žemiau atsakysiu kodė, nes pirmiausia reikia sugrįžti į Katalikų bažnyčios KGB laikus:“Inkvizicija (lot. Inquisitio Haereticae Pravitatis Sanctum Officium, nuo Inquisitio – „apklausa, tardymas“) – bendras Katalikų bažnyčios institucijų, skirtų kovai su erezijomis, pavadinimas.
Inkvizicija buvo paplitusi Pietų Europoje, daugiausia romanų šalyse, ir pasižymėjo slaptu šnipinėjimu, žiauriais kankinimais, rafinuotu tyčiojimusi, neviešu, šališku bažnytiniu teismu. Ypač persekioti valdensai (religinė sekta, kovojusi prieš katalikybę). Viduriniaisiais amžiais bažnyčia ėmėsi spręsti sektų ir kitatikių „problemą“. XII a. pradžioje Bažnyčios Taryba įsakė pasaulietiniams valdovams persekioti kitatikius. 1231 m. Popiežius Grigalius IX išleido įsaką, kuris numatė, kad reikia įkalinti visus eretikus, kol jie įtikės ir išpažins krikščionybę, o užsispyrėlius bausti mirties bausme.Teisėjas ar inkvizitorius galėjo pareikšti kaltinimus bet kam. Kaltinimasis neturėjo teisės gintis teisme ar uždavinėti klausimų kaltintojui. Populiariausia buvo teisti nusikaltėlius, žmones su bloga reputacija, atskirtus nuo bendruomenės bei kitatikius. Kaltinamieji negalėjo turėti advokato, o inkvizicijos teismo nuosprendžiai buvo neapskundžiami”. Kuo tai skiriasi nuo sovietinės TROIKĖS teismo? Kuo tai skiriasi nuo islamiškųjų skerdikų, kurie kerta galvas krikščionims? Vien iš šių pavyzdžių matosi, kad egzistuoja per visą žmoniją štai toks tipas ir nesvarbu ar jis katalikas, ar kgb-istas, ar jis ateistas:1)šitas tipas įsivaizduoja, kad jis privalo kontroliuoti visus žmones, kurie mąsto ne taip, kaip jis; 2)į tai, į ką įtiki jis yra ABSOLIUTUS TIKĖJIMAS ir negali egzistuoti jokių kitų tikėjimų, filosofijų ar religijų. Vienintelė teisinga filosofija buvo marksizmas-leninizmas ir aukštosiose reikėjo išlaikyti egzaminus. Jota dabar propaguoja VIENINTELĘ TEISINGĄ RELIGIJĄ - KATALIKYBĘ. Islamistai, kertantis galvas krikščionims demonstruoja, kad ta vienintelė religija yra ISLAMAS. Taigi, mieli komentatoriai, darykite išvadas patys, gal tada pasidarys aiškiau, kodėl mums reikalinga KONSTITUCIJA. Ji reikalinga dar ir tam, kad apsaugoti mūsų piliečius nuo pamišėlių, kurie nelaiko save pamišėliais, nors visais įmanomais ir neleistinais būdais siekia, kad kitas žmogus tikėtų tik į tai, į ką tiki jis.

VaidasVDS       2016-03-9 9:47

Atsiprašau už pasikartojimą, jau rašiau apie Meriditą Džastiną Sprungerį (galvojau, kad tai rašiau kitoje temoje).
Todėl galiu papildyti iš Urantijos Dokumentų istorijos:
“Mereditas perskaitė garsiai savo žmonai, Airinei, sėdėjusiai šalia jo, kai kurių Dokumentų pavadinimus ir jų autorių vardus. Visi šiek tiek pasijuokė dėl teisėjo Hameršmidto naivumo ir užvertė Knygą. Betgi, abu dvasininkai ir jų žmonos pagarbiai žiūrėjo į teisėją Hameršmidtą už jo indėlį į Siono Bažnyčią. Jis buvo gerbiamu didelės Vieningosios Kristaus Bažnyčios pasauliečiu. Teisėjas Hameršmidtas turėjo didėlės įtakos, įrengiant vaikų ligoninę Saut Bende ir buvo paaukojęs koplyčią Elmhersto koledžui.
Kalbant be užuolankų, Urantijos Knyga jiems pasirodė apgaule. Daktaras Sprungeris padėjo ją į šalį, manydamas kad šis trumpas gruodžio susipažinimas su Knyga bus paskutinis. Jis klydo.”
—-
“Bėgte žiūrėdamas turinį, Meriditas prisiminė, kad viena Knygos dalis yra skirta „Jėzaus gyvenimui ir mokymams“. Jis nusprendė, kad jo akademinės žinios teologijos srityje leis jam greitai susitvarkyti su šia medžiaga. Anksčiau jam jau teko susipažinti su kitais analogiškais bandymais, kaip „Vandenio epochos Evangelija“, kur buvo aprašomas ankstyvasis Jėzaus gyvenimas. Apokrifiniai pasakojimai apie Jėzų, lipdžiusį molinius paukštelius ir įpūsdavusį jiems gyvybes, nepaliko jam didelio įspūdžio. Todėl, ketindamas greitai įrodyti medžiagos nepatikimumą, daktaras Sprungeris ėmėsi skaityti apsakymą apie Jėzaus gyvenimą, pateiktą Urantijos Dokumentuose. Betgi, tai ką jis rado, neatitiko jo lūkesčių.”
—-
“Daktaras Sprungeris buvo vienu iš tų retų mokslininkų, kurie turėjo tokį pat kruopštų religinį ir mokslinį pasiruošimą, kaip ir daktaras Sedleris. Kaip įšventintas kunigas, jis, aišku, gavo gerą teologinį išsilavinimą. Be to, daktaras Sprungeris turėjo psichologijos daktaro laipsnį, buvo praėjęs klinikinę praktiką, turėjo sociologinį išsilavinimą ir tęsė sėkmingą mokslinę karjerą Indijanos valstijos Technologijos Institute. Turėdamas didelę universiteto profesoriaus ir administratoriaus patirtį, daktaras Sprungeris įgijo taip pat puikų išsilavinimą filosofijos srityje. Todėl į šį susitikimą jis atėjo su tokiu kiekiu darbinių žinių, kurios trijų pagrindinių žmogiškosios minties sričių – mokslo, religijos ir filosofijos – atžvilgiu buvo galima laikyti dar labiau subalansuotos ir plačios nei daktaro Sedlerio žinios.”

VaidasVDS       2016-03-9 9:22

Letai, tu ne mane įžeidei.
Tu įžeidei dvasinio pasaulio asmenybes (tik nelaikyk to kliedesiu).
Tu paskleidei šmeižtą apie Apreiškimą (iš tavo ankstesnio komentaro):
“Urantija yra krikščionybės griovimu suinteresuotų asmenų inicijuota ir daugelio paramokslinių pagalbininkų padirbta”; susisteminta kompiliacija (kokia ir yra Urantija).”
Aš tave suprantu, kad tu nieko negirdėjai iki manęs apie Urantijos Knygą ir gal kiek pasikarščiavai. Tačiau, kuomet rašai žodžius nuo savęs, mokėk už juos ir atsakyti, arba geriau patylėk.
Teologas, mokslininkas, filosofas Vieningosios Kristaus Bažnyčios vadovas ir pastorius, daktaras Mereditas Džastinas Sprungeris Knygą perskaitė 1956 metais, ir iš pradžių Knyga jo nesužavėjo dėl labai panašios priežasties, kaip ir tavęs - keistas pavadinimas, keistos sąvokos, nelabai suprantamos dvasinės asmenybės ir iš pradžių padėjo Ją į šalį (kuomet pirmą kartą išgirdau pats pavadinimą, irgi pagalvojau nesąmonė). Tačiau, perskaitęs Knygą padarė dvi išvadas:

“Užvertęs Knygą po paskutinio Dokumento „Jėzaus įtikėjimas“ puslapio, Mereditas padarė išvadą apie tai, kad urantinis pasakojimas yra suderinamas su Naujojo Testamento realybėmis. Dar daugiau, jis buvo įsitikinęs, kad duotas apsakymas yra labiausiai gilus ir įkvepiantis Jėzaus gyvenimo ir mokymų aprašymas, kurie kada nors atsirado spausdintoje formoje.”
—-
“Dėl ketvirtos dalies – septynių šimtų puslapių Jėzaus gyvenimo ir mokymų aprašymo - netikėtai aukštos kokybės daktaras Sprungeris staiga pajuto aistringą norą susipažinti su kitomis Knygos dalimis. Pradėjęs nuo Įžangos, Mereditas perskaitė likusias tris dalis. Baigęs skaityti, jis suvokė, kad Urantijos Dokumentai siūlo labiausiai išsamią ir integruotą mokslo, filosofijos ir religijos paveikslą, su kokiu jam kada nors teko susipažinti.. Staiga visos jo žinios transformavosi ir susiliejo su naujomis koncepcijomis į vieną milžinišką, naują, svaiginančią visumą.
Kurį laiką daktaras Sprungeris svarstė apie naują milžinišką realybės paradigmą. „Jei tai nėra Realybės tikras paveikslas, tai jam reikėtų tokiu būti!“ – mąstė jis.”
Ištraukos iš knygos” (Urantijos dokumentų istorija, Laris Malinzas, Mereditas Džastinas Sprungeris (bendraautorius))
—-
Dėl Jotos net nėra ką sakyti, gaila vargšelės…

Letas Vaidui       2016-03-8 17:08

Nesukėlė Urantija jokios sumaišties - kad ir nesu geras katalikas, bet vis tiek iki pat senatvės nieko apie tą Urantiją negirdėjau, o sužinojau tik iš Paties. Prisipažįstu: man pakako vien pavadinimo, kuris neva esąs seniausias Žemės pavadinimas. Aiškus kliedesys ir dedam tašką.
Kitur nespėjau atsakyti į Paties pasipiktinimą, neva aš Patį “šmeižiu”. Viešai sakiau, kad nuvedi diskusijas į šoną, nes taip suprantu. Visi komentatoriai skaito tiek Paties, tiek mano pastabas, o šmeižia tas, kuris sąmoningai sako netiesą. Kaip galiu sąmoningai sakyti netiesą, kai visi mato tiek Paties, tiek mano tekstus, ar savo proto neturi?
Dėl patarimo eiti pas egzorcistą nepergyvenk: pirma, tai rimtas patarimas, antra, be Paties, galima čia rasti ir daugiau kam patarti, bet nematau prasmės. O Pačiam - matau.
Jei jautiesi įžeistas, atsiprašau.

Jota       2016-03-8 11:52

Žinoma, visas katalikų pasaulis išsigando ir privarė į kelnes psichiatrinės paciento ištransliuotos Urantijos, kuri “pasiglemžė beveik (kodėl beveik? nesivaržyk, brauk laukan tą žodį, Vaidai) - VISĄ Vieningąją Kristaus Bažnyčią su visais jos kunigais”. Tai bent. Kokiam beprotnamy Urantija buvo paskelbta?
Na, kaip ten bebūtų, bet vieną kandidatą į urantus aš tikrai matau - tai Raigerdas, iš prigimties pašauktas skleisti dvasingiausias ir urantiškiausias idėjas. Nežiopsok, Vaidai, kabink Raigerdą.

VaidasVDS       2016-03-8 8:58

Be abejo Urantijos Knyga sukėlė didelę sumaištį katalikų pasaulyje, nes Ji, galima sakyti, “pasiglemžė” beveik visą Vieningąją Kristaus Bažnyčią su visais jos kunigais. Kadangi sukritikuoti tos Knygos taip niekas iki šiol nepajėgė, greičiausiai buvo apsispręsta Ją visiškai ignoruoti bei šmeižti, ką šiame tinklapyje nuolat daro Jota bei kiti minusų dėliotojai.
Tą patį mes matome ir materialiame pasaulyje, kaip veikia blogis. Kad ir toje pačioje Venckienės istorijoje. Tiesa yra paprasčiausiai ignoruojama bei skleidžiami įvairūs pramanai arba šmeižtas, o katalikų bažnyčia savo neveikimu tam tik pritaria.
Tiesa traukia tiesą, o blogis traukia blogį. Blogis visada išsigimsta ir išnyksta, o tiesa niekada nekinta, ji atlaiko viską. Blogį galima galutinai įveikti tik meile, o meilės nebuvimas tik gimdo blogį...

Vytautas       2016-03-7 20:53

Globalizmo ir valstybinės multikultūros propagavimas yra taip pat politika. Vadinasi, popiežius Pranciškus taip pat politikuoja.

VaidasVDS       2016-03-7 17:27

Jota, meluok, bet žinok saiką.
Urantijos Knygos esmė yra Apreiškimas, ištaisantis visų pasaulio religijų klaidas ir mokymas siekti tikrojo dvasingumo, kurio mokė Jėzus, bet žmonės tuos mokymus arba iškraipė, arba neteisingai suvokė. Kartu tai bandymas suderinti religiją, mokslą ir filosofiją, bei pagerinti visuomenės tarpusavio santykius, kad būtų galima plėtoti dvasinę visų žmonių brolystę, kartu tai ir visiškai naujos dvasinės žinios, kurių niekas ir niekada nėra apreiškęs, daug kartų platesnės nei buvo žinomos krikščionybei, judaizmui ir islamui.
Ir tikras šmeižtas yra tavo pasakyme, kad Urantijos Knyga niekina Šv. Raštą. Aš tau galiu ta proga pacituoti teologo, mokslininko, filosofo Vieningosios Kristaus Bažnyčios vadovo ir pastoriaus, daktaro Meredito Džastino Sprungerio (jis Knygą perskaitė 1956 metais, nors iš pradžių Knyga jo nesužavėjo) išvadas, kurias jis padarė perskaitęs Urantijos Knygą:
——
“Užvertęs Knygą po paskutinio Dokumento „Jėzaus įtikėjimas“ puslapio, Mereditas padarė išvadą apie tai, kad urantinis pasakojimas yra suderinamas su Naujojo Testamento realybėmis. Dar daugiau, jis buvo įsitikinęs, kad duotas apsakymas yra labiausiai gilus ir įkvepiantis Jėzaus gyvenimo ir mokymų aprašymas, kurie kada nors atsirado spausdintoje formoje.”
—-
“Dėl ketvirtos dalies – septynių šimtų puslapių Jėzaus gyvenimo ir mokymų aprašymo - netikėtai aukštos kokybės daktaras Sprungeris staiga pajuto aistringą norą susipažinti su kitomis Knygos dalimis. Pradėjęs nuo Įžangos, Mereditas perskaitė likusias tris dalis. Baigęs skaityti, jis suvokė, kad Urantijos Dokumentai siūlo labiausiai išsamią ir integruotą mokslo, filosofijos ir religijos paveikslą, su kokiu jam kada nors teko susipažinti.. Staiga visos jo žinios transformavosi ir susiliejo su naujomis koncepcijomis į vieną milžinišką, naują, svaiginančią visumą.
Kurį laiką daktaras Sprungeris svarstė apie naują milžinišką realybės paradigmą. „Jei tai nėra Realybės tikras paveikslas, tai jam reikėtų tokiu būti!“ – mąstė jis.”
Ištraukos iš knygos” (Urantijos dokumentų istorija, Laris Malinzas, Mereditas Džastinas Sprungeris (bendraautorius))

Raigerdas        2016-03-7 16:45

Atsiprašau, kad atsispausdino du tekstai. Reikia tikėtis, kad moderatorius vieną  mano komentarą (2016-03-7 16:35) panaikins.

Raigerdas        2016-03-7 16:43

Mane visada stebindavo žmonės, besimušantys sau į krūtinę, kad tik jie yra tikri “patriotai”, kad tik jie “tarnauja Dievui”, tik jie tarnauja Hitleriui, Stalinui ar Leninui. Kadangi Lota savo komentaruose įkyriai mušasi sau į krūtinę ir demonstruoja savo “atsidavimą” Dievui, tai paimkime krikščionių šv. Raštą ir palyginkime ne su Lotos žodžiais, o su jos elgesiu. Lotos žodžių čia nereikia, nes jie duoti Šv. Rašte ir jos reikalas juos vykdyti. Todėl pažiūrėkime, koks yra tas Lotos tų Šv. Raštų supratimas. Cituoju:”Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ Jėzus jam atsakė: „‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu’. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Šitais dviem Įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“. Mt 22, 34-40. Taigi, čia yra įdomus reiškinys: katalikė Jota net po 2000 metų nesugeba suprasti, kad šituose dviejuose Įstatymuose yra išreiškiama visa krikščionybės esmė ir vardan ko Kristus paaukojo savo gyvenimą. Neįmanoma mylėti Dievą, nemylint savo artimo. Nes, jeigu taip yra, tai šitas krikščionis yra paprastas savo egoizmo vergas. O egoizmas gali turėti įvairius atspalvius ir vienas iš tokių yra “mušimasis sau į krūtinę, kad jis eina iš proto dėl Dievo”. Čia jau ne tikėjimas, o kažkokia tai patologija. Taigi, neįmanoma mylėti Dievą ir neapkęsti savo artimo. Toks faktiškai ir turėtų būti Katalikų bažnyčios pašaukimas Lietuvoje ir tokia turėtų būti jos misija. Aišku, Petras Plumpa nori, kad Katalikų bažnyčia pradėtų politikuoti ir pasinaudojusi savo padėtimi, padėtų lemti rinkimus tai į vieną ar į kitą pusę. Aišku, kad Petras Plumpa, neprisiims sau jokios atsakomybės dėl šių savo veiksmų, nes jis, kaip ir daugelis jo įdėjų šalininkų, nesugeba atskirti kokioje vietoje yra svarbiau politinis dalykas, o kurioje vietoje ekonominis. Jeigu Katalikų bažnyčia pradeda kištis į politiką, tai žinokite, kad ji jau nori savo dalies, ir nori būti tarp tų, kurie slapčia dalinasi mūsų tautos sukauptais turtais. Dabar grįžkime prie mūsų eilinės katalikės Lotos. Šie komentarai parodė, kad nemaža dalis katalikų serga neapykanta kitiems Lietuvos piliečiams. Ir tai yra rodiklis, kad Katalikų bažnyčia nevykdo savo pagrindinės misijos, kuri išreikšta dviejuose pagrindiniuose Įstatymuose, ir buvo pasakyta paties Kristaus. “Gudrūs” katalikai, kaip tai ir buvo viduramžiais, kada kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai puldinėjo Lietuvą, šiandien nori vėl mūsų tautos turtų. Koks yra katalikų indėlis į Lietuvos turtus? Jie šito parodyti negali ir nenori, nes visada gali pareikšti, kad ji nėra AKCININKAS tautos turtų kaupime ir dalyboje. Tačiau yra faktas, kad religinės bendruomenės yra toje pačioje eilutėje kartu su kultūra ir poilsiu. Visoms šioms trims sritims valstybė 2015 metais skyrė 229 mln. 841 tūkst.  662 Eur. Taigi, kiekvienais metais Valstybė skiria Katalikų bažnyčiai (sumažinkime šį skaičių, kad būtų aiškiau)daugiau nei pusę milijono EURŲ. O Lota kaip buvo nekultūringa moteris, taip ji tokia ir liko. Ne vienas katalikas kraipo nosį, jeigu jam priminsi LR KONSTITUCIJĄ, o Letas Palmaitis atviru tekstu pareiškia, kad jis nesilaikys šitos konstitucijos, nes ji ne nuo DIEVO. Dėl Dievo Konstitucijos jis pats galėtų kreiptis į Dievą, nes nesu girdėjęs, kad Dievas būtų pasižadėjęs parašyti lietuviams konstituciją. Tada kyla klausimas: kur išnyksta tie valstybės skirti pinigai, jeigu katalikai savo komentaruose pareiškia, kad jiems nusispjauti į LR Konstituciją. Kiti net jos nekenčia. Tai atsiprašau, ką tada maitina pinigais Lietuvos valstybė? Savo vidinius priešus, kurie įžūliai demonstruoja savo neapykantą LR KONSTITUCIJAI ir kitiems Lietuvos piliečiams, kurie nėra katalikai? Kaip tai įmanoma? Atleiskite, tada kyla klausimas: ar žino apie tai Seimo nariai, ar nežino, ar apsimeta, kad nežino?   

Raigerdas        2016-03-7 16:35

ikri “patriotai”, kad tik jie “tarnauja Dievui”, tik jie tarnauja Hitleriui, Stalinui ar Leninui. Kadangi Lota savo komentaruose įkyriai mušasi sau į krūtinę ir demonstruoja savo “atsidavimą” Dievui, tai paimkime krikščionių šv. Raštą ir palyginkime ne su Lotos žodžiais, o su jos elgesiu. Lotos žodžių čia nereikia, nes jie duoti Šv. Rašte ir jos reikalas juos vykdyti. Todėl pažiūrėkime, koks yra tas Lotos tų Šv. Raštų supratimas. Cituoju:”Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ Jėzus jam atsakė: „‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu’. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Šitais dviem Įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“. Mt 22, 34-40. Taigi, čia yra įdomus reiškinys: katalikė Jota net po 2000 metų nesugeba suprasti, kad šituose dviejuose Įstatymuose yra išreiškiama visa krikščionybės esmė ir vardan ko Kristus paaukojo savo gyvenimą. Neįmanoma mylėti Dievą, nemylint savo artimo. Nes, jeigu taip yra, tai šitas krikščionis yra paprastas savo egoizmo vergas. O egoizmas gali turėti įvairius atspalvius ir vienas iš tokių yra “mušimasis sau į krūtinę, kad jis eina iš proto dėl Dievo”. Čia jau ne tikėjimas, o kažkokia tai patologija. Taigi, neįmanoma mylėti Dievą ir neapkęsti savo artimo. Toks faktiškai ir turėtų būti Katalikų bažnyčios pašaukimas Lietuvoje ir tokia turėtų būti jos misija. Aišku, Petras Plumpa nori, kad Katalikų bažnyčia pradėtų politikuoti ir pasinaudojusi savo padėtimi, padėtų lemti rinkimus tai į vieną ar į kitą pusę. Aišku, kad Petras Plumpa, neprisiims sau jokios atsakomybės dėl šių savo veiksmų, nes jis, kaip ir daugelis jo įdėjų šalininkų, nesugeba atskirti kokioje vietoje yra svarbiau politinis dalykas, o kurioje vietoje ekonominis. Jeigu Katalikų bažnyčia pradeda kištis į politiką, tai žinokite, kad ji jau nori savo dalies, ir nori būti tarp tų, kurie slapčia dalinasi mūsų tautos sukauptais turtais. Dabar grįžkime prie mūsų eilinės katalikės Lotos. Šie komentarai parodė, kad nemaža dalis katalikų serga neapykanta kitiems Lietuvos piliečiams. Ir tai yra rodiklis, kad Katalikų bažnyčia nevykdo savo pagrindinės misijos, kuri išreikšta dviejuose pagrindiniuose Įstatymuose, ir buvo pasakyta paties Kristaus. “Gudrūs” katalikai, kaip tai ir buvo viduramžiais, kada kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai puldinėjo Lietuvą, šiandien nori vėl mūsų tautos turtų. Koks yra katalikų indėlis į Lietuvos turtus? Jie šito parodyti negali ir nenori, nes visada gali pareikšti, kad ji nėra AKCININKAS tautos turtų kaupime ir dalyboje. Tačiau yra faktas, kad religinės bendruomenės yra toje pačioje eilutėje kartu su kultūra ir poilsiu. Visoms šioms trims sritims valstybė 2015 metais skyrė 229 mln. 841 tūkst.  662 Eur. Taigi, kiekvienais Valstybė skiria Katalikų bažnyčiai (sumažinkime šį skaičių, kad būtų aiškiau)skiria daugiau nei pusę milijono EURŲ. O Lota kaip buvo nekultūringa moteris, taip ir liko. Ne vienas katalikas kraipo nosį, jeigu jam priminsi LR KONSTITUCIJĄ, o Letas Palmaitis atviru tekstu pareiškia, kad jis nesilaikys šitos konstitucijos, nes ji ne nuo DIEVO. Dėl Dievo Konstitucijos jis pats galėtų kreiptis į Dievą, nes nesu girdėjęs, kad Dievas būtų pasižadėjęs parašyti lietuviams konstituciją. Tada kyla klausimas: kur išnyksta tie valstybės skirti pinigai, jeigu katalikai savo komentaruose pareiškia, kad jiems nusispjauti į LR Konstituciją. Kiti net jos nekenčia. Tai atsiprašau, ką tada maitina pinigais Lietuvos valstybė? Savo vidinius priešus, kurie įžūliai demonstruoja savo neapykantą LR KONSTITUCIJAI ir kitiems Lietuvos piliečiams, kurie nėra katalikai? Kaip tai įmanoma? Atleiskite, tada kyla klausimas: ar žino apie tai Seimo nariai, ar nežino, ar apsimeta, kad nežino?   
Mane visada stebindavo žmonės, besimušantys sau į krūtinę, kad tik jie yra t

Jota       2016-03-7 11:48

Įdomus tas Raigerdas, tokio dar nebuvau sutikusi.
O dėl Vaido teisių - JOKIŲ TEISIŲ SKLEISTI URANTIJĄ  IR NIEKINTI ŠV. RAŠTĄ jis neturi. Pagal klaidingą religijos laisvę - taip, visi yra laisvi klysti ir klaidinti kitus (ta prasme, gali), bet teisės - NETURI.
Nesuprantu, kaip kiti gali abejingai žiūrėti, kaip niekinamas jų ŠVENTASIS RAŠTAS?! Negana to, dar dėlioti pliusus! Tai tas pats, kaip pagirti demoną! Kodėl Vaidas, tiek kartų prašytas, niekada neparašė, kokia IŠ TIKRŲJŲ  yra Urantijos esmė? Juk tai Kristaus ir viso biblinio Apreiškimo paniekinimas, Kristaus kaip Išganytojo atmetimas, viso Jo dieviškojo Žodžio užbraukimas! Aš suprantu, mes darom daugybę nuodėmių namuose, internete, nesulaikom liežuvio šičia, bet nejau sunku nepraeiti abejingai pro komentarą, kuris tyčiojasi iš jūsų tikėjimo? Kokie jūs katalikai, jei leidžiat niekinti savo Dievą?!
Visos Vaido urantiškos kalbos yra demoniškos vilionės išduoti Dievą, netikėti Jo apreikštu Žodžiu. Vaidas nuolat gaudo progas ir tvirtina: ne, taip nėra parašyta, taip Jėzus nesakė, jis nėra toks, Biblija iškraipyta… Ir, girdi, tik jis vienas žino, kas yra tikrasis dvasingumas ir savaime suprantama, pats yra labai dvasingas… O tik pabandyk papeikti, visas dvasingumas bemat išgaruoja ir pavirsta tulžinga gynyba ir visokiais nesimpatiškais epitetais!
Kiek nebandžiau kalbėti ir įrodinėti - geros valios žmogui to būtų jau seniai pakakę, kad susimąstytų. Bet ne - viskas kaip į sieną.
Pas egzorcistą.

O jūs žinokitės - aš pasakiau, kas man priklausė. Jūsų valia pritarti ar nepritarti demonų kuždesiams. Ir atminkite - jeigu jūs abejingi Dievo reikalams, Jis bus abejingas jūsiškiams.

VaidasVDS       2016-03-6 21:58

Aš irgi nesu Raigerdo šalininkas. Bei galiu ir pats už save atsakyti, nors Raigerdui turiu padėkoti, kad šiuo atveju mane lyg ir gynė.
Skirtingai ne Jotai, man rūpi ir Raigerdas, ir Jota, ir Letas Palmaitis, kuris parašė atvirą melą bei šmeižtą Apreiškimo atžvilgiu ir vėliau taip ir nepajėgė to savojo melo bei šmeižto niekaip pagrįsti. Poelgis be abejo buvo bjaurus, bet pats žmogus nėra jau visai taip kaltas. Žmogus, kaupiantis tam tikras žinias, kartu kaupia ir savuosius įsitikinimus. Ir šiame tinklapyje gana daug žmonių turinčių skirtingas žinias bei skirtingus įsitikinimus. Ir dauguma žmonių yra tikrai gana neblogi žmonės. Bet va susikalbėti nesugeba, išklausyti nesugeba, diskutuoti nesugeba, argumentuotai kritikuoti nesugeba.
Pirmame savo komentare išsakiau savo asmeninę nuomonę, aišku tą padariau ir remdamasis savo žiniomis iš Apreiškimo, kuris būtent labai padeda surasti (ne nurodo) klaidas ne tik žmonių religijose, bet ir jų tarpusavio santykiuose. Tik labai gaila, kad čia dar neteko diskutuoti nei dėl vienos citatos iš šio Apreiškimo. Anksčiau, kada nenurodydavau, kad cituoju Apreiškimą, daug kam patikdavo citatos iš Apreiškimo, bet kai nurodydavau, kad citata iš Apreiškimo (o apreiškimas nėra Biblija) tai žmones tarsi sukaustydavo baimė ir diskutuoti, ir komentuoti, ir net kritikuoti (nebent Letas prakeiksmą pasiunčia ar kartu su Jota pas egzorcistą siunčia).

Tarabilda       2016-03-6 21:32

Gūdu.

Raigerdas        2016-03-6 21:16

Aš nesu Vaido šalininkas, bet Jota nusišneka, kaip kokia rasistė. Vaidas turi tokias pat teises, kaio ir Jota, bet Jota įsivaizduoja, kad jai kažkas suteikė daugiau teisių, nei Vaidui. kas tas kažkas? Tas kažkas yra jos neišlavintas ir tamsus protelis. Taigi, galima konstatuoti faktą, kad katalikai neevoliucionavo nuo pat viduramžių. Šiandien Lota gali tik liežuviu pamalti:“Ką aš turiu daryti? Girti? Na jau ne. Už tai, kad vedi kitus iš kelio ir skleidi urantiškus dūmus tikrai negirsiu”. Vaidas apie jokius pagirimus nerašė. Jis rašė:“katalikė Jota neseka Jėzaus patarimu mylėti tiek draugus, tiek priešus, tiek tikinčius, tiek netikinčius”. Bet apsimeta kvailele ir rašo:“Ką aš turiu daryti? Girti?”. Ji pasirodo tiki ne į Kristų, o į neapykantą. O kada žmogų yra okupavę neapykantos jausmai, tai jis ir svaidosi žaibais į dešinę ir į kairę, nes kiti, kurie gyvena netoleruodami tų žmonių, kurie nešioja ant kaklo iš neapykantos pajuodusią grandinę, tai jau yra Jotos priešai. Keisti dalykai dedasi XXI amžiuje su katalikais. Tikrai stebina tas faktas, kad kunigai Katalikų bažnyčiose nesugeba paaiškinti Kristaus mokymo. Aš manau, kad problema yra tame, kad Katalikų bažnyčia gauna pinigus iš valstybės kišenės. Kadangi, katalikai demonstruoja savo neapykanta bet kam, kas yra ne katalikas, tai manau, kad pats laikas pareikaluti iš Seimo narių, kad Katalikų bažnyčią privalo išlaikyti patys katalikai, kaip tai yra, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tegul jie išlaiko Katalikų bažnyčią iš savo atlyginimo. O dabar, jie paima pinigus iš visų, kurie niekaip nėra susiję su katalikybe. Štai, kada jie pradės išlaikyti savo bažnyčią, tai įvyks paprastas stebuklas: katalikai pradės gerbti ir kitus Lietuvos piliečius, pagarbiai atsilieps ir apie kitus tikėjimus, ir maloniai kalbės tiek su musulmonais, tiek su pagonimis, tiek su tais, kurie domisi Urantija. O dabar jie gyvena dar komunizmo laikais, nes pasiima daugiausia pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenės, o pasiėmę tuos pinigus, svaidosi piktais žodžiais ant žmonių, kurie turi kitokius įsitikinimus, nei Jota. Tokią katalikų perauklėjimo ceremoniją turėtų atlikti Katalikų bažnyčios kunigai, o dabar man tenka auklėti katalikę-šmeižikę Jotą. Gyvenimas iš svetimų pinigų, galimai, neduoda galimybės Katalikų bažnyčios dvasininkams išmokyti katalikus būti dorais Lietuvos valstybės piliečiais. Nemoko šito ir Petras Plumpa, nes jis mato visa tai, bet nieko nedaro. Tokie jau šito žmogaus įpročiai, nes “katalikai” yra SAVI, kaip ir Jotai, o kiti Lietuvos piliečiai yra NE SAVI, o SVETIMI. Bet kai reikia pinigus pasiimti iš valstybės kišenės, tai pamiršta, kad pinigus ima ir iš SVETIMŲ. A.Nevzorovas irgi skirstė žmones į “HAŠY” ir “ČUŽYJE” arba VRADI (priešai). Vėl tas pats principas pas katalikus, kaip ir pas Rusijos šovinistus - “SKaLDYK IR VALDYK”(Auksinės Ordos valdymo principas).

Kaip ir visur       2016-03-6 19:58

žuvis gendanuo galvos. Vaizdas toks, kad dauguma ba-nyčios hierarchų ar dėl meilės Mamonai, ar dėl kitokios naudos, ar dėl baimės palaiko tam tikras,tiksliau vieną ypač “patriotišką” partija ir gana akivaizdžiai. Taip darydami didelę žalą katalikų vienybei.

Jota Vaidui       2016-03-6 17:33

O tai kokios meilės pats iš manęs nori? Ką aš turiu daryti? Girti? Na jau ne. Už tai, kad vedi kitus iš kelio ir skleidi urantiškus dūmus tikrai negirsiu.

VaidasVDS       2016-03-6 16:54

Vargšė nekrikščioniška katalikė Jota neseka Jėzaus patarimu mylėti tiek draugus, tiek priešus, tiek tikinčius, tiek netikinčius.
Ir teisia Jota kitus taip, kaip vilkas teisė ėriuką - tu kaltas vien todėl, kad norisi man ėsti.
Puikūs Jotos komentarai, gili išmintis glūdi giliose mintyse…

Jota       2016-03-6 11:59

Aš irgi apgailestauju. Bet, deja, taip reikalauja “Romos vyskupas”.

Lietuvos politiniame       2016-03-5 23:19

gyvenime dalyvavo ne vienas ir ne du kunigai. 1863 m. sukilime vienas is vadovu- kun. Antanas Mackevicius, pakartas Kaune. Blaivybes sajudzio pradininkas Motiejus Valancius buvo rakstis tiems, kurie is varomos degtines lobo. Kun. J.Tumas Vaizgantas aktyvus Lietuvos nepriklausomybes kurejas. 4 kunigai pasirase Vasario 16 Nepriklausomybes Akta. Prel. Mykolo Krupaviciaus, buv. Zemes ukio ministro zemes reformos politika leido Lietuvos z.u. pakilti ir issivystyti. Tai buvo saziningu, Tevyne mylinciu kunigu-politiku karta.Padorus ir orus kunigas - Lietuvos islikimo ramstis. Apgailestaujy, kad Vilniaus arkivyskupas Grusas taip lengvai ir paprastai vertima musulmonu isiliejima i Lietuvos zeme. Apgailestauju.

Raigerdas        2016-03-5 23:09

Suprantu, kad katalikams-šmeižikams nepatinka mano komentarai, bet ką jau čia padarysi. Nesu nusiteikęs prieš katalikus, bet esu nusiteikęs prieš šmeižikus, ir man nesvarbu, kad jie čia rašo, kad statys Lietuvoje “Dievo karalystę” (lyg tai jiems kas nors trukdė ją statyti iki šios dienos), tačiau žinau gerai, kad melu ir šmeižtu gali pastatyti tik Velnio karalystę, kas ir buvo padaryta Rusijoje. Kol kas žemių Lietuvoje užtenka, nes dar ne visa parduota, tai katalikai seniai galėjo pradėti statyti “Dievo karalystę”, bet jie šito nedarys, nes ir bolševikai šito nedarė, kadangi jų noras būti valdžioje buvo nukreiptas tik į tai, kad pagyventi gerai mokesčių mokėtojų sąskaita. Todėl “Dievo karalystės” statytojai nestatys kur nors savo komunizmo, nes jų tikslas tas pats, kokį turėjo bolševikai - mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos jie ir kontroliavo. Kaip jau rašiau žemiau, “Dievo karalystę” Lietuvoje katalikai jau statė. Štai istoriniai faktai:“Pirmasis Konstitucijos straipsnis teigė, jog viešpataujanti religija yra Romos katalikų, kuriai paliekamos visos teisės ir privilegijos. Kitiems tikėjimams buvo užtikrinta laisvė, tačiau draudžiama pereiti iš katalikybės į kurį nors kitą tikėjimą. Šis straipsnis sankcionavo ne tiek dvasininkų luomo išskirtinę padėtį, kiek įteisino Lietuvos-Lenkijos visuomenėje po Liublino unijos susiklosčiusią gyvensenos tradiciją”. Kuo baigėsi “Dievo karalystės” statyba Žečpospolitoje? Katalikams-šmeižikams priminsiu:“Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 metais įvykęs Lietuvos ir Lenkijos padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šią valstybę”.
Yra tokia mūsų visuomenėje kategorija, kaip nusikaltėliai. Jie pabuvę laisvėje vėl sugrįžta į kalėjimą. Kodėl? Todėl, kad nesugeba pasimokyti iš savo klaidų. Deja, katalikai-šmeižikai turi tą pačią bėdą - jie nesugeba mokytis ne tik iš savų klaidų, bet netgi iš svetimų. Ir štai jie teigia, kad statys “Dievo karalystę” iš melo ir šmeižikiškų prasimanymų. Paimkime, kad ir komentatore Jota, kuri dedasi, kad yra labai protinga. Kur jau Raigerdui lygintis su Jota. Raigerdas nebuvo Švonderio mokinys, o katalikė Jota, kuri irgi mušasi į krūtinę, kokia ji tikra patriotė, nors prie žaizdos dėk, bet savo komentaruose elgiasi nei kiek ne blogiau, nei aprašytas Bulgakovo bolševikų “žvaigždė” - Švonderis. 25 metai nėra daug, tačiau, kur mes nusivažiavome, kad bažnyčios kunigai nesugeba nors retkarčiais paauklėti savo katalikus, kad jie būtų dori mūsų Lietuvos piliečiai ir gerbtų LR KONSTITUCIJĄ, kurią ne vienas katalikas-komentatorius suniekina arba išreiškia jai panieką. Kraupu, garbė žodis kraupu. Negalvojau balsuoti už socialdemokratus, nes tai ne mano partija, bet dabar balsuosiu ir raginsiu kitus balsuoti, nes nuo katalikų-šmeižikų statomos “Dievo karalystės” pakvipo viduramžiais ir diskriminacijos kurstymu. 

klaiku būti raigerdu       2016-03-5 22:45

nabagas raigerdas turi kompramatų visą portfelį - visi turės atsakyti smile
būtų juokinga, bet kai žinai kai tas durnelis užima pareigas komunistinėje valstybėje - tampa klaiku ir graudu

Svarbūs klausimai       2016-03-5 22:26

Įdomu, kodėl taip atsitinka, jog istorijos eigoje Lietuvos katalikų Bažnyčia (priešingai nei kitų Europos valstybių Bažnyčios) dažnai eina ne už, bet prieš savosios tautos interesus? Ar ne dėl mūsų perdėtos tolerancijos kitataučiams, lietuvių tauta istorijos eigoje yra sparčiausiai nykstanti tauta?

Raigerdas>Faktus ant stalo!        2016-03-5 21:41

Oj, oi, koks aršus vyrukas. Jis įsivaizduoja, kad Raigerdas yra toks jau avinėlis, kuris rašo neturėdamas faktų. Aš būtent todėl ir parašiau, kad tokius faktus aš turiu. Taip, kad nesipūskite per daug, nes už viską vis vien teks atsakyti. Kitas VSD Generalinis direktorius Mečys Laurinkus irgi įsivaizduoja, kad yra “nekaltas avinėlis”. Ta bėda yra ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, ir Rusijoje, ir Bulgarijoje, o jau, ką kalbėti apie tokias šalis, kaip Uzbekistanas ir kt. poskomunistines šalis. Šitame Petro Plumpos straipsnyje kalbama apie katalikišką bolševizmą. Ir jis ne vienas veda tokią agitaciją. Tokią teisę jis turi, bet ir aš turiu teisę į tokios agitacijos kritiką. Kadangi katalikai jau pajautė boševizmo kvapą, tai jau dabar nutarė, kad pats laikas pradėti provokuoti katalikus diskriminacijai kurstyti. Bet jūs manote, aišku, kad tokių faktų nėra? Aišku, kaip kitaip jūs galite galvoti? Štai vienas komentatorius labai įdomiai nusakė apie katalikų viziją Lietuvoje:“katalikai vs komunistai 2016-03-5 11:06 katalikai 2000 metų kūrė ir kurs Dievo karalystę. komunistai per 70 metų subankrutavo sėdami blogį. niekas neprisimins brazauskų, juršėnų, olekų, marcinkevičių - kad jie pragare smaloje verda. niekas neuždegs už juos žvakutės, niekas nepasimels už jų sielas”. Na, iš ateistų pusės man tokių komentarų neteko skaityti. Bet tokio lygio komentarų gali rasti Ukrainos separatistų portaluose, Putino trolių komentaruose ir panašiai trolina Rusijos propgandiniai kanalai. To komentaro autoriui apie Dievo karalystę, matomai nėra žinoma, kad 2000 metų netgi Dievo karalystės statybai yra perdaug. Taigi, komunistų valdymo metais statėme Komunizmą, o katalikai dabar statys naują Komunizmą - Dievo karalystę. Įdomu, kad tie Dievo karalystės statytojai pasižymi pritrenkiančiu nemokšiškumu, kuris buvo būdingas ir bolševikams. Štai dar vieno kataliko-nemokšos komentaras, kuris labai primena tokį išgarsėjusį pasaulyje Šarikovo personažą:” turbut niekas nepriestaraus tam kad Marcinkevicius neturejo talento. Marcinkevicius buvo uolai atsidaves sovietams su propagandinio rasto darbininko pareigomis. Ir kur jus cia matote lietuvybes zadintoja?”. Ir tai rašo katalikas, kuris mušasi į krūtinę, kad tiki į Kristų. Parodykite man Biblijoje ar kur nors kitur, kur yra ta vieta, kur Kristus būtų ką nors apšmeižęs? Kur yra tave vieta, kur Kristus mokė meluoti ar ką nors apšmeižti?  Tokių dalykų jūs nerasite, bet katalikui, besimušančiam sau į krūtinę, ir kuris stato Dievo karalystę, šmeižtas, melas yra labai, netgi labai priimtini dalykai.

Saulius       2016-03-5 20:23

Manau, jog materialinę labdarą nereikėtų per daug sureišminti, nes jos sureikšminimas visuomenę veda į sumaterialėjimą. Juk ne materialiniuse, bet dvasiniuose turtuose yra žmogaus laimė, todėl gavęs materialinę paramą, žmogus ja greitai apsidžiaugia ir laukia dar didesnės paramos ir t.t, ir t.t.. Antra vertus, nereikia neigti materialinės paramos reikalingumo, kai skurdas pradeda gadinti dalies visuomenės dvasingumą, kaip tai atsitiko 19-me amžiuje, ko rezultate atsirado pikta marksistinė ideologija. Taigi, “laukiniam kapitalizmui” vis tik sakykime NE.

Varlėnas       2016-03-5 19:47

Įsivaizduoju, kaip dabar sciantologas ieško pastalėj faktų, kad galėtų padėti ant stalo. Ei,Reigaidy, faktai tryliktoj spintoj 12-tam stalčiuj kairėj.

Tautininko pasvarstymai       2016-03-5 18:32

Man susidaro įspūdis, kad ir šiais laikais dalyvauja politikoje, ir kaip bebūtų gaila, antilietuviškoje politikoje. Kai šiandien norima siaurinti lietuvių kalbos (kaip valstybinės kalbos, jungiančios visus Lietuvos gyventojus, vartojimo sritį) Vilniaus katedroje per lietuviškai laikomas Mišias (berods per Velykas) sukviesti Lietuvos lenkai gieda ne valstybine kalba, bet lenkiškai. Vadinasi, Bažnyčia palaiko ne Lietuvos vienijimąsi bendros valstybinės kalbos pagrindu, bet jos skaidymąsi į uždarus tautinius rezervatus. Manau, kad šiuo atveju eina netgi prieš savo pačios principus - visuomenę skatinti vienytis, bet ne skaidytis - juk bendra valstybinė kalba tik vienija, o ne skaido Lietuvos visuomenę. O štai “pabegėlių” reikalais Lietuvos katalikų Bažnyčia pasisako už “pabėgėlių” svetingą priėmimą, nežiūrint to, kad tie “pabėgėliai” yra musulmonai, net nežadantys integruotis į lietuvišką ir krikščionišką kultūrinę erdvę. Juk taip elgtis gali ne tikri pabėgėliai, bet kolonistai. Taigi gaunasi, jog Lietuvos katalikų Bažnyčia remia Lietuvos skaidymą į rezervatus bei kolonizaciją musulmonais. Argi tai ne Bažnyčios žalinga politika Lietuvai?

Faktus ant stalo! > Raigerdas 2016-03-5 11:41       2016-03-5 14:57

“Bet akivaizdu, kad Petras Plumpa netgi dirbdamas Saugumo Departamento Generaliniu direktoriumi, pažeidinėjo Lietuvos įstatymus ir jam buvo leidžiama tai daryti.”

:-(       2016-03-5 12:51

Berods toks imperialistas duginas skelbe, ru tol neuzvaldys LT, kol cia vyraus katalikai. Todel ir sugalvota, atseit kunigas negali tureti tokiu teisiu kaip komunistas, o katalikams propaguojamas “grizimas” i stabmeldyste.

Jota       2016-03-5 12:35

Praleidžiant Vaido ir Raigerdo pliurpalus (kuriuos, gaila, kaip ir Mix perskaičiau), pakraupti verčia kom. Tiesai ir Politikai, parašytas 10.52. Kas, žmogau, tave taip privertė nusivilti ir netikėti?
Arba stulbina ir pats pirmasis, Istoriko, komentaras. Tu man nurodyk bent vieną “sveikos sielos” žmogų!

VaidasVDS       2016-03-5 11:48

Pirmiausiai reiktų apibrėžti terminą - “Bažnyčia”.
Yra materiali bažnyčia - bet kokios religijos visuomeninė organizacija, besirūpinanti skleisti grupės žmonių aprobuotas tiesas, kurias grupė laiko dvasinėmis arba Dievo tiesomis. Tokias bažnyčias yra sukūrę daugybė religijų ir atskirų sektų.
Ir yra dvasinė Bažnyčia - žmonių sielų sąjunga, turinti tikslą ieškoti Dievo ir siekti dvasinio tobulumo, tokio, kokį turi ir pats Dievas. Jėzaus misija ir buvo išmokyti šio tikslo siekimo…
Materiali bažnyčia nuolat vienu ar kitu būdu dalyvauja politikoje. Iškraipyta krikščionybė pagimdė sekuliarizmą (pasaulietiškumą), kuris šiais laikais faktiškai nušalino bažnyčias nuo politikos. Ir tos bažnyčios pagaliau yra priverstos veikti taip, kaip ir turėtų veikti iš tikrųjų, t.y. nebūti pasaulietine organizacija, bet būti dvasine organizacija ir rūpintis politikų ir visuomenės narių sielos reikalais. Tik va bėda, joms to nesiseka daryti, nes politikai, išsivadavę iš materialios bažnyčios totalitarinio ekleziastinio viešpatavimo, nukūrė savais keliais ir įvedinėja naują ir bedievišką šiuolaikinio žmogaus širdies ir proto valdymo tipą.
Ką reiktų daryti dvasinei Bažnyčiai?
Atsakymas - kantrus švietimas ir klaidų taisymas.
Straipsnio autorius pateikė labai daug teisingų minčių iš Jėzaus tikrų mokymų ir dauguma jo įžvalgų yra tikrai geros. Tačiau tai nepataisys kitų klaidų, kurios yra krikščionybėje ir kurios tikrai trukdys klaidų taisymui. Bet kuri materiali bažnyčia sunkiausiai atsisako savo padarytų suklydimų ir klaidų.
Ne materiali bažnyčia, o dvasingas žmogus, kaip ir atskiras dvasininkas, turi dalyvauti politikoje, visuomeniniame gyvenime, tačiau dalyvaudamas neturi pasiduoti jokios grynai politinės jėgos ar materialios bažnyčios įtakai. Jis gali bandyti gerinti visuomenės gyvenimą, tačiau žiūrėdamas, kad bet kuris jo veiksmas atitiktų Dievo Valią - siekti gėrio ir meilės, atmetant savanaudiškumą, tai, ko šiais laikai faktiškai visiškai neliko pas politikus, kurie sukūrė tokias struktūras, kurios tiesiogiai reikalauja beveik besąlygiško paklusimo kokios nors partijos viršūnėlės valiai. Tik taip galima palaipsniui ieškoti ir visuomeninio, ir dvasinio gėrio, o visuomenė viso to dar net nepradėjo daryti…

Mix       2016-03-5 11:43

Labai malonu buvo skaityti autoriaus pamąstymus. Gailiuosi nusprendus perskaityti komentarus. Matyt juos rašė ne katalikai iš tų 20 proc.

Raigerdas       2016-03-5 11:41

Jeigu visą tą turtą, kiek turi Katalikų bažnyčia, atiduoti ateistams ir ateistai skaitytų ten lekcijas apie katalikų dvasininkų pomėgius važiuoti pas prostitutes ir kt. dalykus, tai Lietuvoje ateistų tikrai taptų apie 80%. Jeigu tuos pinigus, kuriuos gauna bažnyčia iš mokesčių mokėtojų kišenės atiduoti ateistams, tai tie procentai netikėtai pradėtų tirpti. Tačiau, kas yra būdinga tiek mūsų katalikams, tiek komunistams, kad jie viską daro ne savo, o Lenino arba Stalino (komunistai), o katalikai - Kristaus arba Dievo vardu. Įdomus dalykas korupcija. Kažkaip tai korupcija yra traktuojama tik, kas liečia politiką ir verslą. Bet akivaizdu, kad Petras Plumpa netgi dirbdamas Saugumo Departamento Generaliniu direktoriumi, pažeidinėjo Lietuvos įstatymus ir jam buvo leidžiama tai daryti. Gal jis galėtų pacituoti Kristų arba Dievą ir parodyti, kurioje vietoje Kristus arba Dievas liepia pažeidinėti LR įstatymus? Tokio dalyko Petras Plumpa nepacituos, nes pats jis nutarė, kad jis yra aukščiau įstatymų. Panašiai galvojo ir Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, kažkada tai bandęs tapti dvasininku. Taigi, kas pakito Lietuvos gyvenime? Kažkada tai komunistai patogiai įsitaisė valdžios krėsluose, nes nutarė, kad ta prasčiokiška liaudis privalo juos maitinti. Kadangi komunistų ir katalikų metodai yra panašūs, tai Petro Plumpos straipsnis yra apie tai, kad dabar katalikų kunigai turi atisėsti į valdžios krėslus ir ta prasčiokiška liaudis privalo juos maitinti nei kiek ne mažiau, nei yra maitinamas Rusijos Cerkvės patriarchas Gundiajevas. Trumpiau tariant, Petras Plumpa kviečia daryti taip, kaip tai daroma Rusijoje, kai Gundiajevas su Putinu dirba petys į petį. Tiesa, Petras Plumpa, pateikdamas tikinčiųjų procentus, pamiršo juos palyginti su procentais Graikijoje. Ten provoslavų 95%, bet tai nepadeda Graikijai išlipti iš skolų liūno. Graikai irgi tiki ir į Kristų ir į Dievą, bet su ekonomika jiems nesiseka. Krašte klimatas tiesiog puikus, šlovinga istorija, geografinė padėtis taip pat gera. Bet štai su ekonomika nesiseka. Ir visa Graikijos šlovė kažkodėl tai atitenka tam laikotarpui, kai Graikija buvo pagoniška šalis. O kai ji tapo krikščioniška, tai pastoviai vargsta su ekonomika. Emigracija po 1-ojo Pasaulinio karo Graikijoje pasiekė neįtikėtinus rezultatus, ir kaip sako patys graikai - “graikai išsivaikščiojo iš savo šalies ir nebegrįžta”. Šita Petro Plumpos demagogija skirta priešrinkiminei agitacijai. Kada vyksta tokios manipuliacijos Kristaus vardu, tai reikia balsuoti už socialdemokratus. Kaip ten bebūtų, šiandien jie nekalba nei Lenino, nei Stalino, nei Kristaus vardu, bet žiūri ekonomiką. Negalima pasakyti, kad jie yra tame labai stiprūs, bet vis gi, jiems tai rūpi. Matydamas tokias Petro Plumpos manipuliacijas, matydamas, kaip jis ignoruoja ir nusigręžia nuo to, kad jis dirbdamas valstybinį darbą privalo vadovautis tik įstatymais ir tokiais atvejais tepadeda jam Dievas, nutariau savo balsą atiduoti už socialdemokratus, nors iki Petro Plumpos pasisakymo ir kitų veikėjų puolimus ir Justino Marcinkevičiaus apšmeižimo šito būčiau nedaręs. Kas apšmeižė Justiną Marcinkevičių? Pasirodo krikščionis, nes dabar jų 80% ir jiems viskas galima, kaip buvo galima bolševikams.

Pikasas       2016-03-5 11:17

Lietuvoje “Dainuojančios revoliucijos” metais buvo grupelė katalikų dvasininkų, kurie dalyvavo ir politiniame gyvenime. Su pagarba prisimenu jų pastangas kovojant už Tautos siekį tapti laisvai.
Labai tiksliai rašinyje pasakyta: “Bažnyčia turi teisę ir pareigą rūpintis socialiniais reikalais, ir ne tik tais, kurie išvardinti Evangelijoje, bet ir visais kitais rūpesčiais, kurie slegia ir žlugdo dabartinių žmonių gyvenimą.”  Kadangi šių dienų politiniame gyvenime daugelis visuomenę žlugdančių nedorybių yra legalizuojamos per valstybės įstatymus, todėl Bažnyčia negali likti nuošalyje.” Ir tai nėra joks “neleistinas politikavimas” nes visų konfesijų dvasininkai yra Lietuvos piliečiai , turintys su tuo susijusias teises ir pareigas. Dar daugiau. Dvasiškiai gal net labiau turėtų būti suinteresuoti užkirsti bet kokiam blogiui kelią. Lietuvoje siekti tiesos ir teisingumo galime tik bendromis pastangomis. Asmeniškai turėjau beveik keturis metus trukusį teisminį procesą, nes buvo norima įrodyti, kad šmeižiau Antaną Terlecką. Nors tai, mano giliu įsitikinimu, nėra teisinga, tačiau po 6 mano laimėtų ir dviejų pralaimėtų teismų sprendimų esu nuteistas. Lietuvos AT panaikino man visiškai palankų išteisinantį sprendimą, palikdamas galioti žemesnės, apylinkės teismo sprendimą galioti. Bandžiau pas garsius dvasiškius sužinoti nuomonę apie tą surinktą informaciją, kuri buvo viešai pateikta paties Antano Terlecko ir kuris Vilniaus Apygardos teismo metu pripažino, kad visa tai, kas pateikta yra jo paties rašyta ir kalbėta. Vienas aukštas dvasininkas, bene pagrindinis “Lietuvos Bažnyčios kronikos” leidėjas paaiškino, kad jis sovietinio režimo metais nesutiko bendradarbiauti su A.Terlecku, nes juo visiškai nebepasitikėjo. Tad šio leidinio leidimo slaptumas buvo dar ilgoką laiką išsaugotas, nežiūrint KGB pastangų jį išryškinti. Kitas dvasiškis, drąsiai kalbėjęs Rugpjūčio 23d. mitingo metu prasitarė, kad kai ką įtartino apie A.Terlecko veiklą jis jau anksčiau žinojo. Tada paklausiai tiesiai, kodėl tų žinių nepaviešino? Gal nenorėjo sugriauti autoriteto? Betgi tai nėra tas teisingas kelias ieškant tiesos ir teisingumo.  Lietuvos Katalikų bažnyčios dvasiškiai stengiasi akcentuoti dvasingumo reikšmę ir dėkui jiems už tai. Tačiau, be teisingumo negali būti dvasingumo. Tos sąvokos savaime netgi neatsiejamos.

Gal       2016-03-5 11:00

tikrasis gailestingumas būtų jei nebūtų jis reikalaujamas iš kitų bet Vat—-no turtą padalinų patys varguoliams?

Tiesai ir politikai       2016-03-5 10:52

Kiekvienam tiesa yra pagal jų suvokimo lygį. Kaip padaryti vieną tiesą? - nudebilinti liaudį pagal tą pačią metodiką. Štai jums ir krikščioniška tiesa. Ar dievo kraujo gėrimas jums nieko neprimena? Kiekvienas turi pats išpirkti savo nuodėmes ar jau jos išpirktos? Ar negyvas žmogus prikaltas ant medžio - gali būti gyvybės ir meilės simbolis? Iš vaisų pažinsi.. na ir kokie tie krikščionybės vaisiai???? Baimė, išgąstis, nieko nesuvokimas ir visiška vergovė.

???       2016-03-5 10:46

ar ne Bažnyčia buvo prieš Lietuvos žmonių referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams?Ar ne ji remia tiesiogiai ar ne konservatorius.Bažnyčią lankantys tą žino?Per šventers kas stovi šalia šalies vadovų?Ji dalyvauja politikoje.Taip kad eilinis žmogus ir lieka vienas nepaguostas.Gi tas noras būti šalia valdžios ir jėgos stiprus.O kas remia atpėgėlių invaziją-chaosą?Gi ES kai kurie politikai aiškiai sako,kad jis gali būti pažabotas ,tik reikia noro?
Taip kad dalyvavimas politikoje vyksta,bet kas žmogui iš to?Jis kaip buvo be užuovėjos ir lieka, galybė koncentruojasi.
Lietuvai kad išlikti svarbu išsaugoti visapusišką tautinę esybę.Ar Bažnyčia yra to šalininkė???

politika ir tiesa       2016-03-5 9:44

Kristų nukryžiavo už TIESOS sakymą.
TIESOS sakymas yra ir Evangelizacija ir politika.
Dvasininkai privalo sakyti:
- komunistai, prašome nevogti iš žmonių,
- komunistai, prašom neprievartauti vaikų,
- komunistai, negražu meluoti ir t.t.

Istorikas       2016-03-5 9:16

Tad esminis krikščionybės siekis yra pakeisti žmogaus širdį???? Čia juk velnio žodžiai !!!! Bet koks sveikos sielos žmogus niekada neleis kažkam tai keitinėti savo širdį.
O šiaip bet kokia religija yra globalios kontrolės ir manipuliavimo įrankis. Tikrai nieko daugiau smile.

Rekomenduojame

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Europos Komisija užsimojo cenzūruoti Kalėdas

Popiežius Pranciškus gali atvežti 50 migrantų iš Kipro į Italiją

Aleksandras Nemunaitis. Šios valdžios neįmanoma gerbti

Tyrėja praneša apie duomenų problemas Pfizer vakcinos bandyme

Nauja valdžia Vokietijoje – sunkūs laikai V. Orbanui ir J. Kačynskiui?

Australija ruošiasi uždrausti anonimiškumą internete, norėdama sustabdyti „užgauliojimus“

Norvegai nesutaria, ar transvestitai gali kalbėti bažnyčioje

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.