Įžvalgos

Petras Navikas. Trys klausimai pretendentams į Prezidentus, arba Kaip sustabdyti pajamų ir turto atskirties didėjimą?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 4 d. 16:25

5     

    

Petras Navikas. Trys klausimai  pretendentams į Prezidentus, arba Kaip sustabdyti pajamų ir turto atskirties didėjimą?

Eiliniam žmogui svarbu ne tiek, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kiek pasikeitęs BVP padarė įtaką jo gyvenimui: kiek pakilo darbo užmokestis, pensijos, socialinės išmokos, sumažėjo išlaidos būstui, sveikatos apsaugai ir t.t. Dirbančiajam versle ypač svarbu, kiek sukurtos pridėtinės vertės darbdavys atseikėjo jam darbo užmokesčio ir įmokų socialiniams fondams forma, o valstybės lėšomis išlaikomiems žmonėms – kiek padidėjo biudžeto, Sodros, Sveikatos draudimo ir kitos valstybės pajamos, nuo kurių priklauso ir jo materialinė būklė.

Žiniasklaidoje skaitome ir girdime šalies ekonomikos elitinių analitikų vertinimus ir svarstymus apie jos įtaką žmonių gyvenimui. Jeigu BVP sukurta daugiau, vadinasi, gyvenimas gerėja, tačiau į klausimą, o kam jis gerėja, analitikai nė nebando atsakyti. Valdžia taip pat mėgsta pasigirti, šiuo rodikliu, tiksliau – jo teigiamu kitimu. Tačiau dauguma žmonių gyvenimo pagerėjimo nejaučia arba jaučia… vos vos. Todėl ir ieško laimės kitur. 

Taigi, jei šalis tapo turtingesnė, bet piliečių  dauguma tokie netapo, vadinasi, priežasčių reikia ieškoti analizuojant, kaip BVP (naujai sukurtos pridėtinės vertės), o paprasčiau pasakius, verslo pyragas, paskirstomas ir perskirstomas. Tai yra kieno kišenėse nusėda ekonomikos prieaugis. Čia ir glūdi visa „gyvenimas gerėja“ esmė.

Atsakymas aiškus: nemokėdami valdyti jūros krantinėje sustatytų kranų, savininkai nepakrautų į laivą nė vieno konteinerio ir neuždirbtų nė euro pajamų, jeigu šių kranų neaptarnautų dokininkai, neprižiūrėtų darbininkai, inžinieriai ir kiti samdomieji darbuotojai. Žinoma, toks pat rezultatas būtų ir samdomųjų kišenėse, nes ir jie negalėtų uždirbti pajamų neturėdami verslo priemonių – kranų. Vadinasi, versle uždirbtos grynosios pajamos yra turto ir darbo rezultatas. Pažymėtina, kad pridedamąją vertę kuria ne tik tie žmonės, kurie tiesiogiai dirba įmonėse, teikia paslaugas, bet ir viešajame sektoriuje dirbantys piliečiai, nes jie subrandina žmogiškąjį kapitalą per švietimą, mokslą, sveikatos apsaugą, kultūrą ir viešąsias paslaugas.

Labai norima visuomenei įteigti, kad grynųjų pajamų (pridedamosios vertės) uždirbėjas yra tik darbdavys – versle naudojamo turto savininkas. Nusišnekama net iki to, jog tik kapitalo savininkai esą valstybės išlaikytojai, visų mokesčių mokėtojai. Tokiomis kalbomis siekiama įrodyti, kad antrajam verslo partneriui bendrai uždirbtų grynųjų pajamų priklauso tiek, kiek malonės jų duoti pirmasis – darbdavys, tai yra tiek, kiek jis mokės samdomajam už darbą ir sumokės jo socialiniam draudimui. 

Statistikos departamento duomenimis, darbdaviai (kapitalo savininkai) sudaro apie 8 procentus versle dirbančių žmonių. Jie apie 60 procentų gautų grynųjų pajamų pasilieka sau, o darbuotojams skiria likusią dalį – apie 40 procentų, kai kitose ES valstybėse pasidalijama atvirkščiai – darbuotojams skiriama 60, o sau pasiliekama 40 procentų grynųjų pajamų. Mūsų kaimynai – latviai, estai, lenkai – irgi gerokai dosnesni.

Šis pridėtinės vertės paskirstymo procesas Lietuvoje beveik nereguliuojamas. Valdžia šį procesą veikia nustatydama minimalią mėnesinę algą ir valandinį atlygį. Kaip buvo skelbta spaudoje,  bandymai padidinti minimalią algą dėl didelio darbdavių pasipriešinimo vyksta vangiai ir dažniausiai prieš rinkimus į Seimą. Galima suprasti ir darbdavius, ypač tuos, kur verslo efektyvumas yra mažas. Kai kurie nepajėgūs mokėti net minimalios algos. Neaišku, kodėl valdžia šio klausimo nesprendžia diferencijuotai.

Ne paslaptis, kad nemaža versle naudojamo turto dalis yra įsigyta lengvatinėmis sąlygomis čekinės privatizacijos metu. Iš Lietuvos žmonių, tarp jų – ir iš samdomų darbuotojų, pusvelčiui – po 10–15 centų – supirkę investicinius čekius, įsigijo beveik 10 kartų didesnės vertės turtą, negu buvo išleista čekiams įsigyti. Ir kaip spaudoje ne kartą jau buvo skelbta, investiciniai čekiai dabartinių savininkų dažnai buvo įsigyti ne už savas lėšas, kurių ir negalėjo anais laikais užsidirbti, nors ir užėmė įmonių direktorių bei kitus aukštus postus, o už privatizuojamų įmonių lėšas. Taigi, esama ir moralinės pareigos teisingiau pasidalinti uždirbtas pajamas tarp verslo dalyvių.

Kita vertus, darbdaviai – kapitalo – savininkai pasiliktas grynąsias pajamas iš esmės skiria versle naudojamam turtui didinti, naujoms technologijos diegti, darbo našumui kelti ir darbo vietoms mažinti. O nauji įrengimai ir kitos gamybos tobulinimo priemonės daugiausia įsigijamos užsienyje. Vadinasi, didžioji investicijoms panaudotų lėšų dalis išplaukia iš Lietuvos. Ir ne tik tokiu būdu, bet ir investuojant pajamas kitose valstybėse. Statistika skelbia, kad investuota kitose šalyse 2,3 mlrd. eurų.

Tuo tarpu, grynųjų pajamų dalies, skirtos darbo užmokesčiui, nedidinimas stabdo ekonomikos ir socialinės sferos vystymą(si). Kaip žinoma, beveik visos darbo pajamos skiriamos vartojimui, prekių ir paslaugų įsigijimui, vadinasi, jos turi įtaką ir jų gamybai bei paslaugų teikimui. Daugiau kaip pusė darbo pajamų mokesčių pavidalu patenka į biudžetą. Vadinasi, nuo jų apimties priklauso socialinės sferos finansavimo galimybės.

Tai ir yra pirmoji priežastis, kodėl samdomų darbuotojų gyvenimas gerėja vos vos. Štai kodėl pretedentai į Prezidentus turėtų atsakyti, ar sieks pašalinti nurodytas priežastis, didinančias gyventojų pajamų ir turto atskirtis, ir kokiais būdais tai darys.

Nelygybės mokant mokesčius panaikinimas ir valsybės pajamų padidinimas

Nors pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifai yra vienodi (15 proc.), tačiau faktiškai darbdaviai sumoka gerokai mažiau, negu versle bei valstybės išlaikomose įstaigose dirbantys žmonės. Finansų ministerija yra paskelbusi, kad biudžetas dėl pelno mokesčio lengvatų negauna daugiau kaip 180 mln. eurų, arba net 24 šio mokesčio procentų, o dėl gyventojams suteiktų pajamų mokesčio ir PVM lengvatų netenka tik 10,7 procentų mokesčių. Nepagrįstai teikiamos dovanos ir užsienio valstybėms, kuriose pelno mokesčio tarifas yra didesnis negu Lietuvoje. Mat šių valstybių firmų ir bankų filialų pas mus uždirbtas pelnas tose valstybėse dar apmokestinamas tarifų skirtumu, t. y. tarifu, kuris viršija Lietuvoje faktiškai taikytą  tarifą. Taigi mūsų valstybės sąskaita papilnėja Švedijos, Norvegijos ir kitų valstybių pajamos. Į šį klausimą turėtų atsakyti buvusi finansų ministrė I. Šimonytė ir SEB banko patarėjas G. Nausėda.

Valdžia darbdavius skatina ir atleisdama nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos, ir suteikdama kitokių lengvatų. Nemažai Lietuvai skirtų ES paramos lėšų valdžia dovanoja kapitalo savininkams, nes jos negrąžinamos ir neįteisinamos kaip valstybės investicijos. Taip elgiamasi ne tik su Lietuvos kapitalo, bet ir su užsienio kapitalo įmonėmis. Taigi kasmet gerokai praturtėja ir užsieniečiai.

Neseniai Seimas priėmė įstatymą dėl įmokos „Sodrai“ lubų nustatymo. Tai dovana turtingiems darbdaviams, nes sumažėja išlaidos darbuotojams samdyti, dėl to didėja ir pelnas. Nustačius įmokos lubas, mažinamos „Sodros“ pajamos ir galimybė pervesti dalį pajamų į privačius fondus, o tuo pačiu nuskriaudžiami darbuotojai, kurie kaupia papildomas lėšas šiuose fonduose. Pažeidžiamas teisingumo principas, nes lubų nustatymas „Sodros“ įmokai leidžia turtingiems darbdaviams mokėti mažesnę negu 31 procento įmoką „Sodrai“ už darbuotojus, kuriems jie gali mokėti ir moka dideles algas.

Pramoninkų konfederacija reikalauja neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Tai yra, atleisti nuo pelno mokesčio mokėjimo tą dalį pelno, kurį jo savininkai išleis turtui įsigyti, t.y. praturtėjimui. Tačiau kažkodėl nekalbama apie atleidimą nuo pajamų mokesčio mokėjimo, kai gyventojai, o ypač jaunimas, išleidžia jas būstui įsigyti – juk tai irgi pajamų reinvesticija.

Progresas versle bumerangu kerta valstybei, nes mažinamos darbo vietos, išlaidos darbuotojams samdyti, įmokos Sodrai ir Privalomam sveikatos draudimui. Bet bumerango pasekmių galima išvengti per mokesčius, įmokas socialiniams fondams ir kitomis priemonėmis. Visų pirma, susiejant darbuotojų atlyginimus su sukurta pridėtine verte, atsisakius skaičiuoti įmokas socialiniams fondams nuo darbo užmokesčio, o pradėjus jas skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės sumos. ES paramą ne dovanojus, o pripažinus valstybės investicija.

Progresiniai mokesčiai darbo pajamoms irgi turėtų šiek tiek įtakos mažinant atskirtį tarp samdomų darbuotojų, nors atskirtis tarp jų ir taip nėra didelė. Tačiau elitiniai analitikai nutyli dėl progresinio mokesčio nustatymo kapitalo pajamoms (pelnui), o valdžia taip pat net nesvarsto šio klausimo, nors jis yra svarbus pajamų atskirties didėjimui sustabdyti ir valstybės pajamoms padidinti.

Pretedentai į Prezidentus turėtų atsakyti, ar sieks pašalinti mokesčių neteisingumą – dar vieną priežastį, dėl kurios gilėja praraja tarp turtingųjų ir viduriniojo gyventojų sluoksnių, ir kokiais būdais tai darys?

Korupcijos pažabojimas

Korupcija – tai toks reiškinys, kai pinigai iš vienų asmenų kišenės perplaukia į kitų kišenes. Tik šiame etape naudą gauna valdžios institucijose dirbantys ir sprendimus priimantys asmenys. Ir ne tik jie, bet ir žiniasklaidos bei kiti asmenys.

Kai kurios valstybės įstatymais yra įteisinusios nuostatą: jeigu pradinis kapitalas sukauptas iš narkotikų, ginklų prekybos ir kito nelegalaus verslo, apgaulės, korupcijos, tyčiniais bankrotais bei kitais neteisėtais būdais, tai ir jo pagrindu sukauptas kitas kapitalas laikomas neteisėtu. Įrodyti pradinio kapitalo teisėtumą turi jo turėtojai. Šiam požiūriui pritaria ir Bažnyčia. Lankydamasis Lietuvoje popiežius Paulius II pasakė, kad „nuosavybė nėra šventa ir neliečiama, bet žiūrint kaip ji įsigyta“.

Ir Lietuvai reikia tokio įstatymo. Būtų dar geriau, jei ši nuostata būtų įteisinta Konstitucijoje.

Pretedentai į Prezidentus turėtų atsakyti, ar imsis veiksmingų priemonių korupcijai iš esmės pažaboti – iš esmės pašalinti dar vieną svarbią priežastį, dėl kurios praraja tarp turtingųjų ir viduriniojo gyventojų sluoksnio kol kas tik gilėja.

Taigi jokia paslaptis, kodėl vieni Lietuvos piliečiai taip greitai tapo milijonieriais ir milijardieriais, o kiti vos suduria galą su galu. Kodėl beveik pusė milijono darbingo amžiaus asmenų emigravo iš Lietuvos. Kodėl nyksta buvusi ir taip maža vidurinioji gyventojų klasė. Kodėl atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje, nors Lietuvoje sukurtas bendrasis produktas (2017 m – 47,2 mlrd. eurų) gali užtikrinti palyginti neblogą žmonių gyvenimą.

Daugiau mažiau aišku, ir ką reikėtų daryti. Neaišku tik viena – kuris pretendentas į Prezidentus, į valstybės aukščiausio pareigūno postą – ras savyje drąsos tam ryžtis ir sugebės sutelkti visas politines jėgas to imtis?

Trumpai apie autorių: Petras Navikas yra buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tiek       2018-11-5 21:02

labai pritariu autoriaus mintims ,tačiau akivaizdžiai ir vėl nutylėta viena svarbiausių biudžeto netekčių - nebuvimas civilizuoto VISOS PRABANGOS apmokestinimo(apie 30 proc/metus nuo prabangaus turto RINKOS vertės).Juk vakarų šalys senai perprato ,kad neribojama prabanga tiesiog velia visuomenę į supriešinimą , išderinimą vartojimo/investavimo mechanizmų (tik sėkmę versle “pagavęs”,pastoviai gaunantis pakankamai dideles oficialias pajamas,sukūręs vertingų darbo vietų...,etc.  ir dėl to sugebantis mokėti reikšmingus biudžetui mokesčius nusipelno teisės į atitinkamą prabangą ir ...VISUOMENĖS PAGARBĄ TURTINGAM ŽMOGUI.Nesunku suprasti,kad visos prabangos mokestis tuo pačiu yra ir vienas svarbiausių veiksnių darančių šešėlinę veiklą kur kas mažiau patrauklią .Todėl jau senai civilizuotų vakariečių turtingieji yra susitaikę su tokia jų prabangos apmokestinimo ir tvarka ,ir apimtimi.

>tiekui       2018-11-4 23:36

Petras Navikas, nūna pensininkas, - praeityje VMI viršininkas. Tik nepamenu tiksliai - visos mokesčių inspekcijos, ar Vilniaus apskrities, kuri anuomet dar buvo.

gerumas       2018-11-4 23:00

Gerėjimo prieaugis nusėda į bankų gitanų nuosėdas. Vyskas tiaysėtaj-
pagal Šv. Tititiuciją.

tiek       2018-11-4 21:18

kas tas negirdėtas P.Navikas? Įprasta skaitytojams pristatyt autorius.

ateistai, komunistai, pedofilai pagerins gyvenimą       2018-11-4 16:57

kas tik bandys nors truputi geriau gyventi - jeigu ne iš elitinio kolaborantinio klano - tuoj šuniukais iš VMI,GP, antstolių bus užsiundytas.


Rekomenduojame

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kai menama grėsmė svarbiau už tikrą vaiko skausmą

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Istorinis įvykis Lietuvoje: advokatas Saulius Dambrauskas kviečia ginti viešąjį interesą ir tapti grupės ieškinio nariu

Andrius Švarplys. Trumpas žmonijos istorijos įvadas :)

Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

Andrejus Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!

Vidas Rachlevičius. Atėjo lūžio taškas – Lietuvai ir vėl reikia rimtai rinktis

Jonas Kaminskas. Vyriausios Rinkimų Komisijos nariai nesuprato ar nenorėjo suprasti?

Vidmantas Valiušaitis. Nejau Šakalienės ir Majausko įstatymas yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją?

Rimantas Dagys. Ką reiškia Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išpuolis prieš Katalikų bažnyčią, policiją, teismus?

Rasa Dijokaitė. Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose ir kas pareikalaus, kad tai liautųsi?

Valdas Vasiliauskas. Tušti mokyklų suolai

A.Merkel ES „vizija“: tolerancija – „Europos siela“, kad apgintume savo bendruomenę, reikalinga „tikra ES kariuomenė“, bet ji nebus „anti-NATO“

Tautos forumo kreipimasis dėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir VU TSPMI

Vincentas Vobolevičius. Keistas vidutinės pensijos ir skurdo rizikos tandemas

Aušra Gabalytė, Aikštės TV: įsimintinos akimirkos iš „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejaus paminėjimo

Vaiko teisių apsauga: Lino Kukuraičio ir Rimanto Dagio diskusija Marijos radijuje

Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica apie naujausią Emanuelio Macrono „išradimą“: „Nacionalizmas yra patriotizmo išdavystė“

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Andrejus Gaidamavičius tiems, kurie myli mišką, bet sako: „Tai kad aš nieko apie jį neišmanau…“

Neterminuotą streiką pradėję mokytojai nusiteikę ryžtingai

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės

Algimantas Rusteika. Laiko jums liko nebedaug

Sekmadienį Vilniuje paminėtas Holodomoro 85-etis

Geroji Naujiena: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“  (Mt 5, 3)

Vytautas Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas

Rimantas Rubavičius. Apie toleranciją

Valdas Vasiliauskas. E. Macrono „Potiomkino kaimai“, arba Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?

Algimantas Rusteika. Dveji metai su Donaldu Trumpu. Jūsų dėmesiui – lietuviško ikilytinio, lytinio ir polytinio elito analizė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.