Įžvalgos

Girininkas Petras Budvytis. Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

Tiesos.lt siūlo   2018 m. balandžio 6 d. 8:56

7     

    

Girininkas Petras Budvytis. Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

gyvasmiskas.lt

Būtini poveikio tyrimai dėl sunkiasvorės skandinaviškos technikos

Kai keliems aukštiems miškų valdininkams ir miškų fakulteto profesoriams siūliau daryti poveikio tyrimus dėl sunkiasvorės skandinaviškos miško kirtimo technologijos taikomos Lietuvos miškuose, valdininkai teatsakė: dabar yra didesnių rūpesčių, profesoriai: „niekas nieko nebeužsako“, tai reiškia, nefinansuoja.

O kad žala daroma, ir didelė – ekosistemoms, hidrologiniam miško režimui, dirvožemiui, atvykite, parodysiu natūroje, patys įsitikinsite.

Ir tyrimus užsakinėti turėtų būti, mano nuomone, uždrausta. Turėtų būti skiriamas bendras finansavimas ir iš mokslininkų sudaryta komisija, nepriklausoma nuo politikų ir miško valdytojų, pramonininkų, ir ji turėtų spręsti, kurie tyrimai būtų būtiniausi. Ne taip kaip dabar – nurodoma suinteresuotų jėgų tyrimo kryptis ir, spėju, pageidaujami rezultatai.

Ir mokslininkai nori juk skaniau valgyt, gražiau gyvent, juos galima ir taip paveikti – kas gali paneigti?

Lietuviai prisipirko sunkios skandinaviškos miškų kirtimo technikos, kuri mūsų sąlygomis turėtų būti naudojama labai atsargiai (tik tinkamu laiku, oru ir tinkamiems darbams).

Tokia „daržo lysvių“ rėžių miško eksploatavimo technologija Lietuvoje pradėjo atsirasti ir taikoma masiškai nuo maždaug 1995 m. pradėjus naudoti sunkią skandinaviškąją techniką, kuri tinka Suomijos akmenuotiems paviršiams, bet ne lietuviškam dirvožemiui.

Ji naši, mažina medienos ruošos savikainą tačiau naudojama drėgnose augavietėse, nepalankiu oru ir normalaus drėgnumo, daro nepataisomą žalą miškams. Traktoriais ratais nupjaunamos kraštinių medžių šaknys – jie silpsta, virsta, žūva. Ir vėl reikalingi sanitariniai kirtimai, kad tie „pražuvėliai“ būtų išvalyti…


Sunkia technika pažeistos medžių šaknys

Skaitykite daugiau ČIA.

Dirvožemio mechaninė erozija, vandens telkinių dumblinimas ir miško paklotės „permalimas“

Eksploatuojant tik vieną kirtavietę (biržę), žemumose, jei kur pervažiuojamas upelis – jame atsiduria mažiausiai 250 kubinių metrų dirvožemio (maždaug 20 sunkvežimių!). Dirbant nepalankiomis sąlygomis (drėgmė, šlapia) išjudinami humuso, mineraliniai sluoksniai, spėju, bent 10 procentų, kurie išnešiojami tekančiais upeliukais, upėmis į vandens telkinius, tvenkinius – šie tuomet dumblėja, dalis, manau, pasiekia ir Kuršių marias bei Baltijos jūrą.

Vien mano buvusioje girininkijoje apie 40 tokių kirtaviečių per metus (bent pusė jų eksploatuojamos netinkamu, t.y. drėgnu oru), o Lietuvoje iš viso viso – 350 girininkijų! Įsivaizduokit, kas darosi visos Lietuvos mastu?

Sutrinka hidrologinis miško režimas – provėžos stabdo vandens nutekėjimą žemesnėse vietose, nuo ko prasideda užpelkėjimas ir su laiku – medžių žuvimas. Šios provėžos (miško „žaizdos“), pats dirvožemis, ekosistema atsistatinėja, gyja labai ilgai. Gali užimti dešimtmečius ar net šimtą metų…


Miško žaizdos. Matome provėžas: vidutinis jų gylis – 0,5 m., plotis per abi – metras, vidutinis ištraukimo atstumas pas mus apie 500 m.

Skaitykite daugiau ČIA.

Marijus Kaukėnas (Facebook): „Pažintinis keliukas sugadintas prieš pat praėjusią vasarą Labanoro parke (sausoje vietovėje), kurį vėliau atstatinėjo porą mėnesių. Telefonas provėžoje 15 cm dydžio.“

Lietuvos valstybiniai miškai yra sertifikuoti. Pagal sertifikato reikalavimus provėžų gylis gali būt ne didesnis kaip 10 cm. Kai vyksta patikrinimas, girininkai verčiami tai slėpti, į pasirinktus objektus sertifikatoriai vedami taip, kad tokių dalykų nematytų. Kitaip ilgai miške nebedirbsi – ras būdų (už per aukštą kelmą ar per storą šaką, iš kurios darbininkas nepagamino produkcijos), kad atsidurtum darbo biržoje.

Sunkiasvorė technika naikina paklotę. Mokslininkai tyrimais įrodė, kad sunkiasvorėmis miškakirtėmis plynai kertamos ir šios technikos sudarkytos biržės lieka mažavertės, nes sunkiasvorė technika ne tik sumaišo visą miško paklotę, sunaikina mažąją augaliją, bet ir suspaudžia giluminius dirvožemio sluoksnius, dėl ko vėliau skursta ir menkai auga nauji medynai. Nelabai pasiteisina ir nukirstų kelmų rovimas bei papildomas dirvos ruošimas sodinukams, nes sunki technika dar kartą sumaišo derlingą paviršiaus humusą, vėl suspaudžia dirvožemį. Geriausiai, kai miškas nėra plynai iškertamas ir gali atsikurti pats. Jei į visa tai neatsižvelgsime, tai ateities kartos tokių miškų, kokius mes paveldėjome iš savo tėvų, jau nebeturės.

Siekis – kuo lengvesnė technika. Svarbiausias dėmesys tenka miško kirtimo technikai. Ji turi būti kuo lengvesnė ir nežaloti dirvos paviršiaus.

Europa – beveik be natūralių miškų. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į oro sąlygas ir stengtis nedirbti miške stiprių liūčių, polaidžio ar šiaip blogų orų metu. Aišku, visi šie veiksniai turi įtakos lentpjūvių darbui, kurios bent jau Vokietijoje vis stambėja, jų pajėgumai auga, o kad gigantiška įmonė dirbtų be prastovų, reikia nuolat tiekti medieną nepriklausomai nuo to, ar lyja, ar sninga. Todėl vokiečiai viename iš neseniai vykusių miško produkcijos gamybai skirtų renginių svarstė, iš kur ir kaip patogiau bei pigiau atsigabenti importinės medienos ir šitaip taupyti savo miškus.

Beje, kaip vienas miškininkas man paaiškino, Vokietijoje telikę tik paskutinius pustrečio šimto metų yra vien žmogaus manipuliuoti, o ne natūraliai augantys miškai. Naujas šalies gyventojų keliamas reikalavimas miškininkams – sodinti kuo daugiau kietos medienos medžių. Jei tai bus įgyvendinta, tai dar labiau apsunkins miško pramonės veiklą, nes medienos poreikis nė kiek nemažėja, o kietos medienos medžiai auga dar ilgiau, nei minkštesni lapuočiai ar spygliuočiai.

Fotografijos – Petro Budvyčio ir Marijaus Kaukėno.

Trumpai apie autorių: Petras Budvytis – vienas iš specialistų, kuris protestuodamas prieš aplinkos ministro K. Navicko reformą, paliko darbą. Kilęs iš Lietuvos miškininko, pedagogo, mokslininko, profesoriaus Juozo Raukčio giminės, buvęs (1988-09-01–2017-12-22, t.y. 29 metus) Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas. Lietuvos miškininkų sąjungos, girininkų bendrijos Tarybos narys nuo atkūrimo, girininkų bendrijos Tarybos Prezidiumo ilgametis narys, 10 metų buvęs Telšių miškų urėdijos profsąjungos pirmininku, 1991 metų sausio 13–14 naktį budėjęs prie Seimo, paskatintas LR Aplinkos ministerijos II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, Generalinio urėdo padėkos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos padėkos raštu už pagalbą gesinant gaisrą Smiltynėje 2006 metais gegužės 4 d. Plungės rajono savivaldybės, policijos komisariato, Aplinkos apsaugos agentūros padėkos raštais, Lietuvos miškininkų sąjungos padėka. Miškų žinyboje išdirbo 35 metus.

gyvasmiskas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ceslova       2018-04-7 17:23

Kas darosi musu miskuose , zodziais sunku nusakyti.  Miskai kertami ir birzelio ir liepos menesiais, malami ne tik keliukai bet ir ” dirvoneliai”.  Nera jokio seimininko, niekas atrodo, neziuri tvarkos.. pinigai vadovauja, pinigai.

Nesijaudinkit       2018-04-7 9:01

Greit nebus ko kirsti. Kasdien Lietuvos miškai naikinami dešimtimkis hektarų. Tik pasižvalgykit po Varėnos rajono miškus. Prie kokios valdžios buvo tai padaryta, kad miško savininkas negalėjo net malkoms medio savam mkiške nusipjauti be Varėnos girininkijo leidimo. Tada žmonės pradėjo masiškai savo miškus pardavinėti lietuviškiems spekuliantams, kurie, po to, perpardavinėjo tuos Danijos Lenkijos ir kitų šalių supirkėjams, kurie už otkatus gavo leidimus iškirsti tuos miškus ir medieną išvežė iš Lietuvos.

Aciu       2018-04-6 16:48

uz fotkes , surenkit paroda , kaip niokojami , draskomi LT miskai tai gera istorija apie musu valstybes vadovus valdziusius dvidesimt astuonis metus.  Kaip saudomos stirnos , o lapiu niekam nereikia. Ir ar uz serna auksini dar valdzia moka, po penkiasdesimt ar septyniasdesimt euru. Ir kiek kartu tariamas sernas gali buti nusautas.

mama iš kaimo > apuokiukas       2018-04-6 16:14

  Tad Tamstos nuomone, labiausiai gamtą saugo tie, kurie beatodairiškai kerta?
Žiūrėjom vakar su vaikais puikų filmą “Sengirė”. Tr taip skauda širdų, kad jų vaikai tik filme tegalės pamatyti, ką aš vaikystėje dar mačiau gyvai.

Apuokiukui       2018-04-6 11:42

matyt, daug miškininkų pažįsti, kad netgi “pastebi”. Reiktų skirti ministerijų klerkus, formuojančius politiką ir priimančius esminius (dažnai prastus) sprendimus, nuo miškininkų. Straispnio autorius, beje, taip pat miškininkas. Ir į save neblogai būtų atsigręžti, rūšiuoti šiukšles, nepirkti polietileninių pakuočių ir nerašinėti užgaulių bei nepagrįstų komentarų.

Liepa       2018-04-6 10:44

Baisu. Šiandien žudomi medžiai, ryt bus mūsų eilė.//

Apuokiukas       2018-04-6 10:18

Jau seniai pastebiu, kad miškininkai - tai tiesiog medžių auginimo verslininkai, kuriems į Gamtą - nusispjauti.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas: „Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas“

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.