Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Per slenkstį su šimtmečio našta

Tiesos.lt siūlo   2019 m. sausio 4 d. 13:31

10     

    

Per slenkstį su šimtmečio našta

Arvydas Praninskas | „Valstiečių laikraštis“ | 2018 m. gruodžio 31 d.

Už pečių palikome dar vienus metus. Kokie jie buvo Lietuvos gyvenime, susidedančiame iš mūsų visų džiaugsmų ir rūpesčių?

Į priekį ar atgal?

Artėdamas prie Naujųjų slenksčio dažnas mintyse atsigręžia į 2018-aisiais nueitą kelią, dar kartą bando pasverti sėkmes ir nesėkmes, prisiminti, kas buvo gera, ir pasistengti išmesti iš galvos tai, dėl ko šiais metais buvo labiausiai sielvartauta. Juk artėjantys 2019-ieji žadina naujas viltis, kelia naujus lūkesčius. Lygiai prieš metus taip atrodė ir pasitinkant 2018-uosius, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metus. Kad ir kaip norėtųsi ramesnę tarpušvenčio valandėlę neskubant įvertinti dar vienus nugyventus metus, tai padaryti kartais būna keblu, nes nesuklydus atskirti sėkmę nuo nesėkmės pavyksta tik sukaupusiems didelę gyvenimo patirtį. Juk tai, kas iš pradžių atrodė kaip nesėkmė, vėliau galbūt pražydo laimės žiedais, o išgyventas didelis džiaugsmas, žiūrėk, netikėtai susigėrė tarsi į smėlį, palikęs tik maudžiantį tuštumos jausmą.

Taigi, jei kartais būna nelengva parašyti pažymį dar vieniems savo paties gyvenimo metams, ką jau kalbėti apie visos Lietuvos nugyventų metų įvertinimą? Geri jie buvo ar nelabai? Sėkmingi ar ne visai? Pajudėjome bent kiek gerovės valstybės kūrimo keliu ar tūpčiojome vietoje? O gal vilkomės į priešingą pusę? Pasvarstyti apie tai, su kokia besibaigiančių metų patirties našta pasitinkame naują kelio atkarpą, paprašėme pašnekovų, kuriems būtų sunku prikišti trumparegystę žvelgiant į valstybės gyvenimo įvykius ir reiškinius.

Nepateisinti lūkesčiai

Politologo Algio Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, teigimu, vienas iš svarbiausių šių metų įvykių buvo Lietuvos Respublikos šimtmečio minėjimas. Pasak jo, turbūt šimtmetis buvo ta priežastis, kad turėjome daug optimistinių lūkesčių ir vilčių. „Dabar, kai artėjame prie metų pabaigos, tradiciniame optimisto ir pesimisto ginče dėl to, ar iki pusės vandens pripilta stiklinė yra pusiau pilna, ar pusiau tuščia, asmeniškai rinkčiausi pusiau tuščios stiklinės variantą. Tai reiškia, kad daugiau lūkesčių neišsipildė, nei išsipildė“, – sakė politologas.

A.Krupavičius 2018-uosius vadina nepateisintų lūkesčių metais. Pirmiausia, pasak jo, vilčių nepateisino valdantieji: valdančioji dauguma atsidūrė prie parlamentinės mažumos slenksčio, kartkartėmis, skirtingų balsavimų metu – ir už jo. Palyginti su 2017-aisiais, valdančiųjų populiarumas gerokai sumažėjo, kol kas sunkiai sekasi tą populiarumo nuosmukį suvaldyti. „Lietuva aiškiai išgyvena partijų krizę. Ryškiausi du jos požymiai: socialdemokratų skilimas ir besitęsianti Liberalų sąjūdžio krizė, kuri pirmiausia yra susijusi su buvusių jos politikų neskaidriais ryšiais su verslo pasauliu. Per šiuos metus pasitikėjimas politinėmis partijomis nė trupučio nepadidėjo, jis pasiekė dugną, iš kurio pakilti nėra jokių prošvaisčių“, – sakė pašnekovas.

Kitas krizės požymis, pasak A.Krupavičiaus, yra verslininkų ir politikų santykių pelkė. Pirmiausia esą tai akivaizdžiai buvo matyti per parlamentinį tyrimą dėl politikų ir verslo santykių. Teismą jau pasiekė ir „MG Baltic“ bei liberalų santykių byla. „Tačiau artėjant metų pabaigai ėmė aiškėti, kad vienus oligarchus, matyt, keičia kiti. Pokyčių, apie kuriuos buvo galima galvoti, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pabaigė tyrimą dėl neteisėto poveikio politikams, neįvyko. Gyvename pagal žinomą posakį: „Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas!“, – pridūrė politologas.

Kapanojimasis pelkėje

A.Krupavičius paminėjo ir dar vieną šių metų valstybės gyvenimo ypatybę – chaosą ir anarchiją priimant valdžiai sprendimus. „Matome daug sričių, kuriose vykdomos pseudoreformos. Jų rezultatai yra neaiškūs, bendruomenės supriešintos, apskritai dalies reformų reikalingumas kelia abejonių. Kalbu ir apie švietimo reformą, iš dalies ir apie urėdijų, kur bepažiūrėtume, pamatytume, kad chaoso ir anarchijos apimtys valdžios sprendimuose tik didėja. Nors viltys ir lūkesčiai buvo visiškai priešingi“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, „valstiečiai“ ir žalieji į 2016 m. Seimo rinkimus ėjo su politikos išskaidrinimo šūkiais, tačiau realybė pasirodė esanti kitokia: jau priimti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai dėl netinkamo viešųjų ir privačių interesų derinimo penkių ministrų atžvilgiu. Iki metų pabaigos jų gali būti ir daugiau. „Matyt, Lietuva neturėjo tokios Vyriausybės savo istorijoje, kai per labai trumpą laiką bent penkiems (o gal ir septyniems) ministrams būtų paskelbti verdiktai dėl privačių ir viešųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo. Tai irgi rodo dabartinės Vyriausybės veiklos problemas, skaidrumo ir sąžiningumo trūkumą. Pagaliau pats ministras pirmininkas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje buvo svarstomas, bet jam pavyko sulaukti teigiamo sprendimo. Vis dėlto jis kelia nemenkų abejonių“, – svarstė politologas.

„Jei reikėtų glaustai apibūdinti šiuos metus, sakyčiau, kad tai buvo kapanojimosi politinėje, socialinėje ir ekonominėje pelkėje metai. Nors jie prasidėjo su nemenkais lūkesčiais – tai buvo valstybingumo atkūrimo šimtmečio metai, be to, valdžioje buvo gana nauja Seimo dauguma, bet rezultatai tikrai nedžiugina“, – apibendrino A.Krupavičius.

Nematyti pastangų keistis

„Liūdnoki šie metai. Tikėjausi tautinio, valstybinio pakilimo, tačiau visas šimtmečio šventės organizavimas ir jos eiga parodė, kad mes valstybingumo menkai beturime, mūsų politinis elitas nelinkęs puoselėti nacionalinių interesų, tautinių vertybių“, – taip savo mintis apie 2018-ųjų vertinimą pradėjo rikiuoti filosofas, rašytojas, politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius.

Anot jo, šiais metais toliau ėjome savinaikos keliu, nors kai kurie aukščiausio lygio veikėjai pateikė pareiškimų, kad reikėtų vienaip ar kitaip tvarkytis su emigracija. Tauta toliau mažėja, visuomenė menksta, o valstybinių galių vis mažiau. Realių pastangų ką nors pakeisti nematyti. Nematyti jokių programų, net ir normalios diskusijos apie mūsų savinaikos tendencijas taip pat niekur neįžvelgsi. „Nerimą keliantis dalykas – išryškėjęs pagrindinių mūsų žiniasklaidos priemonių manipuliacinis poveikis visuomenės sąmonei“, – sakė V.Rubavičius.

Pasak jo, matome, kaip nukalbami visuomenei reikšmingi dalykai, kaip savo pilietinį susirūpinimą dėl valstybės, šeimos likimo, pasaulinio migracijos pakto reiškiančios visuomenės grupės yra ignoruojamos ar menkinamos, vaizduojamos kaip nesusipratėliai, kaip minios nuomonės reiškėjai, nelabai pažangūs žmonės.

„Nežinau, kas jau begali tikėtis visuomenės sanglaudos. Socialinė atskirtis didėja, turtingųjų sluoksnis jau atsiskyrė nuo likusios Lietuvos. Bendros valstybės raidos politikos, jos ateities vaizdo niekas nesiruošia kurti. Iš šiemet džiugesnių dalykų minėtinas paminklo Jonui Basanavičiui Vilniuje atidarymas. Bet, kaip ir anksčiau, vis dar bijome prezidento Antano Smetonos, baiminamės statyti jam paminklą sostinėje, nes lenkai dėl to gali įsižeisti, o ir pati Smetonos figūra yra labai nepatogi dabartiniams mūsų valdantiesiems. Jo darbai, kūryba, intelektas rodytų, koks siaurakaktiškas, menkai išsilavinęs yra dabartinis mūsų politinis elitas. Iš džiugesnių dalykų paminėčiau ir Arvydo Juozaičio kandidatavimą prezidento rinkimuose. Su juo veriasi galimybės išties kalbėti apie tautai, visuomenei ir valstybei svarbiausius dalykus, apie tragišką visuomenės šiuolaikinę būseną, realiai gvildenti mūsų išgyvenamas ir artimiausioje ateityje mūsų laukiančias problemas“, – sakė V.Rubavičius.

Šizofreniška būsena

Pasak Rasos Čepaitienės, profesorės, Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, ieškant žodžio, kuriuo būtų galima trumpai apibūdinti šiuos metus, į galvą vis ateidavo šizofrenijos būsenos apibūdinimas.

„Ką turiu mintyje? Viena vertus, išgyvenome ypatingus metus, tarpukario Lietuvos Respublikos atminties metus. Buvo labai daug simbolinių įvykių, sutelkusių tautą, – galima prisiminti ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją, ir Dainų šventę, ir valstybines partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuves, susiejusias partizanus ir su tarpukariu, ir su mumis, ir Vilniuje atidengtą paminklą Jonui Basanavičiui, ir Lietuvos kariuomenės 100-mečio paminėjimą kariniu paradu sostinėje. Buvo daug reikšmingų datų, susijusių su Lietuvos valstybingumu ir tautiškumu. Šiuo požiūriu besibaigiančių metų prisiminimai yra labai šviesūs ir gražūs, bet, kita vertus, atsigręžę į šiuos metus matome ir didžiules, smarkiai prasiveržusias įtampas visuomenėje, kurios daug metų buvo slopinamos. Ir dėl miškų kirtimo, ir dėl vaikų atiminėjimo iš šeimų, ir dėl mokytojų streikų. Tai dalykai, kurie labai smarkiai kerta per tikėjimą valstybės ir tautos ateitimi“, – teigė pašnekovė.

Anot R.Čepaitienės, pakilus valstybės šimtmečio šventimas ir tokios skausmingos visuomenei problemos sukuria šizofrenišką susidvejinimo būseną. Esą klausome politikų kalbų apie meilę tėvynei, tautiškumą, o jie patys jau yra apsisprendę pasirašyti tarptautinį susitarimą dėl nekontroliuojamos migracijos į Lietuvą, kuris reikštų galutinį tautos sunaikinimą.

„Švenčiame valstybingumo jubiliejų, tautinį susitelkimą, tačiau kiek tos valstybės iš tiesų yra dabar? Jei valdžia kovoja su mokytojais, nenori jų girdėti, nenori jų suprasti? Jei nenori matyti, kad plynai kertami miškai? Jei nenori suprasti tėvų, susirūpinusių dėl savo vaikų, kuriuos valstybės vardu atiminėja valstybės tarnybos? Jei valstybė eina prieš žmones, prieš visuomenę? Tai labai paradoksali, šizofreniško susidvejinimo būsena. Tada galima paklausti, ar ši valstybė išvis dar yra mūsų? Tie išoriniai, fasadiniai šventimai, gražūs žodžiai gal tik pridengia visiškai kitą vaizdą – gyvename svetimųjų užimtoje, kolonizuotoje valstybėje“, – teigė profesorė.

Dvi Lietuvos

Pasak R.Čepaitienės, esminė problema ta, kad egzistuoja dvi Lietuvos. „Dažnai tą suprantame kaip socialinį suskirstymą į elitą ir runkelius, bet galima kalbėti ir kita prasme. Dabartyje gyvena ir tarpukario Lietuva, nepriklausoma Respublika, ir ta tarybinė Lietuva, valdoma okupantų ir jų kolaborantų. Jos abi tebėra, ir vieni tebegyvena toje tarybinėje Lietuvoje, atėję iš jos su savo politiniu bagažu, nomenklatūriniu kapitalu. Jie ir toliau valdo, kolaboruoja, tik jau su kitais. Metropolijos centras jau nebe Maskva, o Briuselis, bet nuolankaus pavaldumo instinktai išlikę. Jie moka mikliai lankstytis, uoliai vykdo, kas tik liepiama, moka skaityti iš lūpų, ko didieji ponai nori. Vėl matome tą šizofrenišką susikirtimą tarp dviejų Lietuvų, ir tai yra nuo XX amžiaus tebesitęsianti mūsų tragedija. Iš esmės ta tarybinė Lietuva vis dar nugali, ji vis dar valdo“, – sakė pašnekovė.

R.Čepaitienės teigimu, šiandien, vis labiau artėjant prezidento rinkimams, žmonės viltis dėl būsimų pokyčių valstybėje sieja su nauju prezidentu. Tačiau esą ir čia matome dviejų Lietuvų strategiją: tarybinė Lietuva mums jau nurodė, kas turėtų būti prezidentu, nupaišė visus reitingus, padėjo visiems ant lėkštutės – rinkite! O bandymas ieškoti alternatyvos yra ne toks paprastas.

valstietis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tomas G.       2019-01-5 10:42

Rasa Čepaitienė: „klausome politikų kalbų apie meilę tėvynei, tautiškumą, o jie patys jau yra apsisprendę pasirašyti tarptautinį susitarimą dėl nekontroliuojamos migracijos į Lietuvą, kuris reikštų galutinį tautos sunaikinimą.”
Mano vertinimu, geriausiai pasisakė gerb. Rasa Čepaitienė. Manau, jog būtent šie vienadieniai šizofreniški susidvejinimai, yra skirti tik tam, kad būtų galima apgaudinėti naivius rinkėjus. Naivuoliai įsivaizduoja, kad į valdžią renka Lietuvos patriotus, o iš tikrųjų renka Lietuvos duobkasius, prisidengusius Trispalvėmis.
P.S. Paprastai, patriotinės akcijos yra daromos tuo tikslu, kad visuomenėje ugdytų patriotizmą ir, kas yra svarbiausiai, kad politikų VEIKLOS vektorius būtų nukreiptas į Lietuvos politinės Nepriklausomybės stiprinimą. Tačiau gyvename “kreivų veidrodžių karalystėje” ir visos valdiškos vienadienės patriotinės akcijos, iš esmės, tarnauja visiškai kitam tikslui.

StasysG       2019-01-5 8:00

PRITARIU šiai straipsnio citatai: “Iš džiugesnių dalykų paminėčiau ir Arvydo Juozaičio kandidatavimą prezidento rinkimuose. Su juo veriasi galimybės išties kalbėti apie tautai, visuomenei ir valstybei svarbiausius dalykus, apie tragišką visuomenės šiuolaikinę būseną, realiai gvildenti mūsų išgyvenamas ir artimiausioje ateityje mūsų laukiančias problemas“, – sakė V.Rubavičius.”

to 20:50       2019-01-4 20:30

Taip, labai panašu, kad portalą jungtinėmis šiukšlėmis teršia psichas “daktarėlis”. Ir kaip atsikratyti įkyraus debilo?

To užkniso       2019-01-4 19:50

negi jūs neatpažįstate, kad čia tas apsišaukėlis daktaras Ramanovskis rašinėja save ir savo “įžvalgas” pagirdamas??
kol jūs jam plosite už “teisingus” rašinius a la “aš vienintelis žinau, kaip ten viskas buvo/yra/turėtų būti”, tol turėsite du stiprių plaučių rėksnius-niektauzas-spamintojus: dr. ir pajėgas viename
bet dabar imu abejoti, kas tie plojikai… greičiausiai jis pats ir kontora
ir dar - paprastas blokavimas jo nenutildys: kas jau kas, bet jis tai ne iš vieno IP rašinėja

užkniso       2019-01-4 19:26

ar tą jungtinio spamo pidarą kas nors gali blokuoti?

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-01-4 16:31

Nenusakomai daug bėdų turim bet juk reikia jas ir (su)tvarkyti. Kas jei ne mes. Manau, l. lengva būtų tai (pa)daryti štai tokio eiliškumo tvarka.

(veiksmų planas)
1. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sudėtyje yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga - nuo komunistų nukentėjusiųjų piliečių visuomeninė organizacija.
***
Turim straipsnius, išryškinusius iki šiol buvusią nematomą Vytauto Landsbergio klastą. Va tokį
http://www.propatria.lt/2018/08/jonas-burokas-nepaneigsime-to-kas.html?showComment=1534473122762#c8995651840707352202
ir va tokį
http://www.vilniausforumas.lt/2018/08/tautos-forumo-pareiskimas-del-lkp.html
Išvada: nejusdama klastos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, susidėjo su iki šiol LKP budelius dangstančiaisiais landsberginiais. Vienareikšmiškai, tokią klaidą reikia nedelsiant atitaisyti.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (pirmininkas Gvidas Rutkauskas) privalo nedelsiant panaikinti (2004 metų) politinį sandorį su klastingiausiaisiais komunist_kgb’istiniais landsberginiais ir tai duotų nenuspėjamai didelę jėgą dar vieno Tautos Sąjūdžio startui. Reikalingas Tautos forumo (bei kitų) kreipimasis į LPKTS pirmininką Gvidą Rutkauską ir jo pavaduotojus bei į visus LPKTS valdybos ir tarybos narius. Kontaktai va čia http://www.lpkts.lt/kontaktai
2. Tautos forumui LRT eterį, šiuo metu užgrobtą landsberginių, grybauskinių, brazauskinių, kirkilinių gaujų ir laiminga Tauta turės:

- Tautos naudai dirbančią prezidentinę tarnybą;

- Tautos naudai dirbantį Seimą;

- Tautos naudai dirbančią vyriausybę;

- Tautos naudai dirbančią teisėtvarką;

- Tautos naudai dirbančią saugumo tarnybą;

- Tautos naudai dirbančią žiniasklaidą;

- Tautos naudai dirbančią mokyklą tik ir tik lietuvių konstitucine kalba;

- pavyzdingiausią pasaulyje tvirtovę - Lietuvą.

Be Lietuvos televizijos bei radijo, Sąjūdis - netikras.
3. Tautą skurdinusių Lietuvą naikinusių landsberginių, brazauskinių, kirkilinių, karbauskinių ir kitų 7 antikonstitucinių suėjimų (Seimų) partinių gaujų l. lengvas “išjungimas” (iš politikos). Nes turim dr. Jono Ramanausko straipsnius
va tokius
http://www.ekspertai.eu/eilini-karta-antikonstituciniai-rinkimai-valdzia-nelegitymi88021/
http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825/
http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670/
Jei trumpiau, Seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucija.
Visos klastingosios partinės gaujos turi būti nukenksmintos.
____________________________________________________

Lietuvos gynėjų ginklas - Lietuvos konstitucija pirminio pavidalo.

Sąjūdis (iki pergalės)

P. S. Šių minčių nepaisymas (ignoravimas) - pražūtingas Tautai, kasdien vis labiau skurdinamai.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-01-4 16:28

Lietuvos konstitucijoje pirminio pavidalo (n_e_p_a_i_s_a_n_t partinių gaujų daugybinių pakeitimų), visuose straipsniuose aiškiai parašyta, kad Lietuvoje šeimininkauja Lietuvos piliečiai – Tauta turi suvereno galias. Tačiau komunistams tai nepatiko ir jie pradėjo juodus darbus. Lietuvos partizanų neišjungtos, rublinių maskvėnų komunistų liekanos (landsberginių, grybauskinių, brazauskinių, kirkilinių, karbauskinių, bei kt. gaujos), susidėjo su eurorubliniais briuseliniais komunistais ir savo d_a_r_b_a_i_s parodė, kad Lietuva buvo ruošiama svetimšalių šeimininkavimui.
*
Pavyzdžiai, dėl aiškumo:
I. Jau 1996 metais komunistuojančios partinės gaujos, antikonstituciniame suėjime (Seime), „nepastebimai“ pakeitė žemės 47 straipsnį būsimų svetimšalių šeimininkų smulkių sklypelnikų naudai, pakeitė be Tautos valios (!). Kai Tauta nepastebėjo tokios „smulkmenos“, komunistuojančios gaujos dirbo savo juodus darbus kitame antikonstituciniame suėjime (Seime) tol, kol 2003 pakeitė žemės 47 straipsnį ir vėl būsimųjų svetimšalių šeimininkų  tik jau stambių (!) žemgrobių naudai.
II. Svetimšalių šeimininkų naudai Lietuvos litas buvo ilgai pririštas ir tąsomas valkiojamas svetimšalių tol,  kol galutinai sunaikintas. Svetimšalių naudai mums yra primestas eurorublis.
III.  Svetimšalių šeimininkų naudai, Seimo konstitucijos salėje, šalia Lietuvos konstitucijos (kuklios knygutės) žaibišku kvailu greičiu atsirado komunistuojančių gaujų Lisabonos sutarties viršvalstybinių (!) taisyklių tekstų knyga (l. didelis griozdas).
*
Vienintelė Tautos paguoda, kad Lietuvos respublika nuo pat savo Konstitucijos priėmimo 1992.10.25 dar nė karto neturėjo teisėtai išrinkto Seimo ir Lietuvoje galioja konstitucija tik p_i_r_m_i_n_i_o pavidalo.
___________________________________________
Užvaldytoji Lietuva (komunistuojančių partinių gaujų)
2019 sausio 4

Lietuvoje MMA – 2000 €       2019-01-4 16:12

Tautos sėkminga išeitis iš šimtamečio skurdo
_____________________________________________
Rererendumo būdu, Lietuvoje nustatyti:
1) mažiausią mėnesio algą (MMA) – 2000 € ir įpareigoti Seimą bei vyriausybę tai įgyvendinti nuo 2021 sausio 1;
2) mažiausią pensiją – 1119 € 45 centus nuo 2021 sausio 1.

Įgyvendinimo tikimybė

Galimybė l. lengvai surinkti 600 000 (ir daugiau) parašų, kad padaryti referendumą.
Galimybė l. lengvai sukviesti į referendumą 2/3 (ir daugiau) balsavimo teisę turinčių piliečių.

Panaudota išmintis

Visuomenės kokybė yra tiesiogiai proporcinga pinigų kokybei.
************************************************************
Tautos valia – Seimui bei vyriausybei pareiga (įgyvendinti).
Atsiliepkit,
kas norėtumėt imtis Tautą telkiančio tikslo įgyvendinimo.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-01-4 16:07

Štai kaip antikonstitucinio seimo komunistuojančios partinės gaujos sugalvojo pasityčioti iš miško brolių (partizanų). Iškilmingas pasityčiojimas bus parodytas sausio 13 seime ir transliuojamas per Lietuvos televiziją (tiesiogiai).
___
1. 2018 gruodžio 4, vadovaujantis komunistės prezidentės palaimintomis taisyklėmis, seimas nutarė skirti Laisvės premiją septyniems partizanams. Tai yra, 5000 eurorublių dydžio premiją padalinti septyniems didžiavyriams po lygiai - po 714 eurorublių (!) kiekvienam. Tai yra, Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.
2. Septynių partizanų grupėje nėra Algimanto Stankūno (ne tik partizano, bet ir kankinio).
Štai ką rašo Romas Kaunietis
“O kodėl neskiriama premija TIKRAM partizanui ALGIMANTUI STANKŪNUI šiuo metu ramiai sau gyvenančiam Kėdainiuose, kuris tiek atkentėjo tremtyje, pabėgęs iš tremties nuėjo į partizanų būrį, buvo sunkiai sužeistas, neteko kojos, atkentėo Sibiro kalėjimuose… Va tokie žmonės kažkodėl pamirštami, nors tie, kurie labai mėgsta save išsiaukštinti, daryti sau „piarą”, ne visada būna to verti kuo dedasi. Šiandien pažįstu tik penkis išlikusius gyvus TIKRUS partizanus: Juospaitį, Kadžionį, Mocių, Stankūną ir Abukauską. Garbė jiems kovojusiems ir kentėjusiems už mūsų visų LAISVĘ!”
3.Tikėtina, kad grupė turėtų būti dar didesnė.
***
Miško brolių kova su okupantais komunistais yra pavyzdys viso pasaulio tautoms ir todėl toks pasityčiojimas bus pasmerktas, vienareikšmiškai.

Estijoje        2019-01-4 15:59

kyla gyventojų skaičius.


Rekomenduojame

Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti

Gitanas Nausėda. Visi žmonės turi teises

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Algirdas Endriukaitis. Gal nevėlu prašyti atleidimo už tokį savo prigimimą?

Rasa Baločkaitė. Jurbarkas

Algimantas Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą

Geroji Naujiena: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vladimiras Putinas „susiformavo“ Vokietijoje

Povilas Gylys. Įsisteigė dar viena individualistine filosofija besivadovaujanti partija

Darius Kuolys. Citatos (ii)

Rasa Čepaitienė. Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai (II)

Vidmantas Valiušaitis. Ką gi, turim prezidentą. Koks pozityvas?

Algimantas Rusteika. Apie orumą ir ne apie tai

Audrius Bačiulis. Kuo skiriasi patyręs politikos vilkas nuo kofeininio savimylos

Vytautas Rubavičius. Virš Lietuvos pakibo „tuščio lapo“ politika

Vytautas Radžvilas. Padėkos žodis

Rasa Čepaitienė. L

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Ramūnas Aušrotas. Apie Radžvilo komiteto rezultatus ir perspektyvą

Romualdas Ozolas. Riba

Darius Kuolys. Citatos

Vytautas Sinica. Osana in excelsis!

Rinkimai: pirmosios išvados

Liudvikas Jakimavičius. Ką apie Lietuvą sako rinkimų rezultatai

Andrius Švarplys. Tai į vienus vartus?..

Skelbiami rinkimų į EP rezultatai (papildyta nuoroda į visų ES šalių rezultatus)

Prezidento rinkimų rezultatai: du iš trijų balsavusiųjų valia naujuoju Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda. Sveikiname!

Europos Komisijos pirmininkas: Tie kvaili nacionalistai yra įsimylėję savo valstybes

Vytautas Radžvilas. Šis sekmadienis gali pakeisti Lietuvos istoriją

Kaip krikščionys, o ne „Apšvieta“, pradėjo proto amžių

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.